Art?jant naujiems mokslo metams, Lietuvos mokyklos susiduria su rimtu i???kiu ? tr?ksta mokytoj?, ypa? pagrindini? disciplin?. Ta?iau ?iuo metu Kretingos r. ugdymo ?staigos specialist? deficito nejau?ia.
Pasak Jurgio Pabr??os universitetin?s gimnazijos direktoriaus K?stu?io Trak?elio, prie kelis m?nesius ugdymo ?staiga ie?kojo lietuvi? kalbos ir biologijos mokytoj?. Ta?iau ?iuo metu juos rasti pavyko. ?Intensyviai ie?kojome specialist? Kretingoje, Klaip?doje bei aplinkiniuose rajonuose ir savo tiksl? pasiek?me, tr?kstamus mokytojus tursime?, – sak? direktorius K?stutis Trak?elys, pridurdamas, jog tai patirt? turintys specialistai, savo srities profesionalai.
Tai, kad mokytoj? rajone ?iais mokslo metais netr?ksta, patvirtino Darb?n?, Vydmant? bei Salant? gimnazij? vadovai. Etatai pilnai sukomplektuoti Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, K?lup?n? Motiejaus Valan?iaus pagrindin?je mokykloje bei kitose ugdymo ?staigose, juo labiau mokyklinio am?iaus vaik? rajone ?iais metais daug?jo.
Populiariausi – matematikai ir lituanistai
Tuo tarpu Remiantis U?imtumo tarnybos duomenimis visoje ?alyje buvo ie?koma net 540 ?vietimo specialist?. Nors prie? kelias savaites ?is skai?ius buvo 100 pozicij? ma?esnis, rugpj??io prad?ioje darbo pasi?lym? buvo registruota 486, o prie? metus ? dar ma?iau. Ypa? didel? mokytoj? paklausa jau?iama did?iuosiuose miestuose, kur ypa? tr?ksta tiksli?j? moksl? bei kalb? mokytoj?.
U?imtumo tarnybos duomenimis, mokytoj? tr?kumo problema b?dinga miestams. Rajonuose tendencijos kitokios ? Vakar? Lietuvos savivaldyb?se nebuvo per daug nei darbo ie?kan?i?, nei laisv? darbo viet? pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams.
?alyje daugiausiai ie?koma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytoj? (202 laisvos darbo vietos), pastebima, kad pradinio ugdymo (53) ir ikimokyklinio ugdymo (83) pedagog? poreikis taip pat i?lieka didelis. ?iuo metu Lietuvoje tr?ksta daugiau nei 1,5 t?kst. mokytoj?, daugiausia ? Vilniaus, Klaip?dos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytoj? poreikio ?em?lapis.
Nerimas d?l ?traukiojo ugdymo
Dar iki visuotinio ?traukaus ugdymo nuostatos ?sigaliojimo ?i? met? rugs?jo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau pri?m? did?i?j? dal? vaik?, turin?i? speciali?j? ugdymosi poreiki?. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokykl? ?iuos vaikus jau ugdo, o ?iais mokslo metais numatomas ?prastas speciali?j? ugdymosi poreiki? turin?i? nauj? mokini? srautas. Dal? vyresn?s kartos pedagog? tai atbaid?, tod?l dalis j? rinkosi u?tarnaut? poils?, ta?iau ne i???kius susijusius su poky?iais ?vietimo sistemoje.
?iuo metu Lietuvoje yra ma?daug 48 t?kst. mokyklinio am?iaus vaik?, turin?i? speciali?j? ugdymosi poreiki?. Jie sudaro apie 14 proc. vis? bendrojo ugdymo mokyklose besimokan?i? mokini?. Net 90 proc. ?i? vaik? jau mokosi su savo bendraam?iais ?prastose klas?se (beveik 43 t?kst.), 3 proc. specialiose klas?se bendrojo ugdymo mokyklose (beveik 1,5 t?kst. vaik?), o 7 proc. ? specialiose, jiems skirtose mokyklose (beveik 3,6 t?kst. vaik?). Vos 40 i? 949 bendrojo ugdymo mokykl? neturi klasi?, kuriose mokosi speciali?j? ugdymo poreiki? turintys vaikai.
Nuo 2020 met?, kai buvo ?statymi?kai priimta visuotinio ?traukiojo ugdymo nuostata. 2020 ? 2024 metais ?vietimo pagalbos finansavimas sudar? beveik 577 mln. eur?, ?steigtas Lietuvos ?traukties ?vietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gair?s, nacionalin?s kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokykl? bendruomen?ms. Per penkerius metus ?vietimo pagalbos specialist? skai?ius mokyklose i?augo 20 proc., mokytoj? pad?j?j? 55 proc., stojan?i?j? ? speciali?j? pedagogik? ? 3,3 karto.
Statistikos duomenimis, ma?daug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turin?i? mokyklinio am?iaus vaik? yra nedideli? arba vidutini? poreiki? (apie 35,4 t?kst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 t?kst.) besimokan?i? yra dideli? ir labai dideli? speciali?j? ugdymo poreiki?.
Vald?ia pak?l? algas
Naujais mokslo metais visiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, numatyta didinti mokytojo pareigin?s algos koeficient? d?l veiklos sud?tingumo arba 20 proc. ilginti laik?, skirt? pasiruo?ti pamokoms.
Nuo rugs?jo 1 dienos mokytoj? darbo u?mokes?io fondas did?ja 15,5 proc.: kaip ir buvo numatyta anks?iau, 10 proc. skiriama pareigin?ms algoms kelti, o dar 5,5 procento gali b?ti skiriama pareigin?s algos koeficientams didinti u? veiklos sud?tingum?, priemokoms ar kitoms i?mokoms ? d?l j? sprend?ia kiekvieno mokytojo darbdavys, t. y. mokyklos vadovas. Nuostata d?l mokytojo pareigin?s algos koeficiento ar atlygio u? pasirengim? pamokoms didinimo leis u?tikrinti, kad visiems pagal atnaujintas programas dirbantiems mokytojams nuo rugs?jo bus garantuotas atitinkamas darbo u?mokes?io augimas.
Pasak ministerijos, mokyklos gal?s pasirinkti, kokiu b?du mokytojams didinti pareigin? alg?: ar didinti pareigin?s algos koeficient? d?l veiklos sud?tingumo, ar ilginti laik?, skirt? pasiruo?ti pamokomas, planuoti, mokini? mokymosi pasiekimams vertinti. Jei pareigin?s algos koeficiento padidinimas d?l veiklos sud?tingumo, taip pat pagal kitus mokytojui nustatytus veiklos sud?tingumo kriterijus vir?yt? ?statyme numatyt? maksimal? algos koeficiento didinimo procent? (25 proc.), mokytojui gal?t? b?ti 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruo?ti pamokoms. ?Ir vienu, ir kitu atveju alga ?? rankas? did?t? vienodai. Mokykl? vadovai pirmiausia tur?t? apsvarstyti mokytojo pareigin?s algos didinim? d?l veiklos sud?tingumo, ta?iau ta pati mokykla gali taikyti abu min?tus padidinto apmok?jimo b?dus, atsi?velgdama ? kiekvieno mokytojo individual? atvej??, – d?stome ?MSM prane?ime.
Politini? partij? Susitarime d?l Lietuvos ?vietimo politikos (2021?2030) numatyta pasiekti, kad iki 2024 met? pabaigos mokytoj? darbo u?mokestis sudaryt? 130 proc. ?alies vidutinio darbo u?mokes?io. ?iam susitarimui ?gyvendinti 2024 m. papildomai i? viso skirta 251,2 mln. eur?: tvirtinant 2024 m. valstyb?s biud?et? numatyta 219,2 mln. eur?, o dar 32 mln. eur? Vyriausyb? skyr? papildomai, atsi?velgdama ? ?i? met? bir?el? atnaujintas ?alies vidutinio darbo u?mokes?io augimo prognozes.
?iemet atlyginimai mokytojams did?ja du kartus. Nuo sausio darbo u?mokestis jiems buvo pakeltas 10 proc.
Pareng? Gintaras Mik?i?nas
