Ritasi ? pabaig? 2024-iej?, greiti, neram?s, kurini i???ki? ir dideli? permain? metai. Pasitinkame Elni? Devyniarag?, Kal?d? ?ventes bei Naujuosius 2025-uosius ?alios medin?s gyvat?s metus. ??vyturiui?, jo skaitytojams, akcininkams bei kolektyvui tai dviguba ?vent?. Laikra?tis ??eng? ? jubiliejinius 80-uosius leidimo metus.
Ar yra ?iandien bent vienas toks laikra?tis visoje Lietuvoje, kuris skai?iuot? savo veiklos a?tuonis de?imtme?ius. Sustoj?s dideliame prekybos centre prie leidini? stendo, toki? neradau. Seniausias ? ?Valstie?i? laikra?tis?, bet ir tas ? jaunesnis u? ??vytur??.
Daugelis ?iniasklaidos ekspert? dar prie? kelis de?imtme?ius trimitavo, jog popierin? ?iniasklaida numirs savaime. Laikra??iai keliasi ? elektronines svetaines, atsirado socialiniai tinklai, dirbtinis intelektas. Daug buvo kalbama apie tai, es? jau netrukus tie skaitmenin?s tikrov?s garve?iai nu?luos nuo vie?ojo gyvenimo virtinos bet koki? ra?ytin? spaud?. ?mon?s laikra??i? neie?kos, ?inias, ras savo i?maniuosiuose ?renginiuose. I? dalies taip ir yra.
I???ki? d?l skaitmenizacijos ?iandienin? ?iniasklaida turi nema??. I? ties? ma??ja tira?ai, pa?to paslaugos gyventojams tampa vis labiau neprieinamos ir brangios, o tokia profesija kaip gatv?je leidinius parduodantis laikra?tininkas tiesiog yra praeities atgyvena.
Ta?iau tokios pesimistin?s prognoz?s n?ra visi?kai korekti?kos. Popieriniai laikra??iai pasaulyje nei?nyksta. Prie?ingai ? Europoje laikra??iai patiria renesans?. Ypatingai tai svarbu dabar, kai vos u? t?kstan?io kilometr? ?vanginama ginklais, kai n?ra u?tikrinamas elektros ir interneto ry?ys, o gr?sm?s Senajame kontinente niekur nei?nyko.
?iandienin?je ?iniasklaidoje pagrindinis i???kis ? ne ma??jantys popierini? laikra??i? tira?ai, ar konkurencija su elektronine medija bei ?vair?s kiti ekonominiai rodikliai. Visa esm? ? ?mon?s, kurie dirba redakcijose. Viskas priklauso nuo j? lyderyst?s ir charizmos, ar tie ?mon?s dar turi stuburus?
Vienu metu a? irgi buvau pagalvoj?s, jog i? laikra??i? nieko gero ateityje nebus. 2019 metais, u?darius ?Lietuvos ?ini?? laikra?t?, kuriame prab?go beveik 12 karjeros met?, populiar?jant internetinei ?iniasklaidai ir naujien? portalams, pamaniau, jog metas trauktis ? atsarg?. Be to ? ?iniasklaid? at?jo nauja karta, kuri tuos pa?ius gyvenimo ?vykius mato kitaip, o mes 90-j?j? Lietuvos nepriklausomyb?s au?ros ?urnalistai su savo po?i?riais ir vertinimais tampame nebemadingi, o gal net nereikalingi?
Po 2019 met? negalvojau sugr??ti ? popierin? spaud?, nes maniau, jog 90-?j? stiliaus ?Respublika?, ?Lietuvos rytas? ar ?Lietuvos ?inios? niekada nesugr??. Ta?iau teko atmesti ? ?al? tokias ar pana?ias i?ankstines nuostatas, nes pasaulin?s tendencijos sako, kad visa tai gr??ta. Taip, kaip sugr??o analogin?s vinilin?s plok?tel?s, kurios ?iandien tapo nam? prabangos simboliu, taip ir laikra?tis gr??ta, kaip ne tik prabangos, bet kartu ir modernumo bei nepriklausomumo derinys. Socialiniai tinklai, ?vairios skaitmenin?s platformos, portalai, dirbtinis intelektas, didieji duomenys i? rinkos laikra??i? nei?var?, o tik suteik? jiems naujos kokyb?s.
?mon?s ir j? kuriamas turinys ? esminiai ?io ?iniasklaidos ?anro elementai. ?inoma stiliai ir skoniai kei?iasi. Dalis ?iniasklaidos, kaip ra?o savo knygoje vienas i? mano mokytoj? Valdas Vasiliauskas, tapo vald?iasklaida. ?? virsm? su skausmu ?irdyje steb?jau savo akimis kelis de?imtme?ius dirbdamas ?Lietuvos ?iniose? bei keliose stambiose ry?i? su visuomene agent?rose. Tuo metu maniau, jog tai nei?vengiama ir, kad taip reikia. Europos s?jungos paramos vie?inimo pinigai bei politkorekti?kumo mados i?kreip? ra?ytin?s spaudos vaizd?, nes redakcijos tapo priklausomos nuo u?sakom?j? straipsni? i? ministerij?, departament? bei l??as skirstan?i? agent?r?, o tai rei?kia – nuo vald?ios dosnumo. O kuo daugiau j? ? tuo daugiau ?plauk? ? redakcij? s?skaitas: garantuoti vie??j? ry?i? straipsniai, garantuoti atlyginimai, s?skait? apmok?jimai. Ta?iau yra ir kita ?io rei?kinio pus? ? leidiniai tapo nuobod?s ir vienodi. Tai pasteb?jo ir skaitytojai. Straipsniai virto ideologiniais propagandiniais vie??j? ry?i? specialist? parengtais brukalais, be ?irdies ir ?mogaus pajautos juose. Pasl?ptose ir atvirose ?inut?se – vien tik pardavimai arba niekam ne?dom?s valdi?ki naratyvai. Laikra??i? straipsniai tapo ne komunikacija ?i? ?irdies ? ?ird??, o sausais ir negyvais sakini? kratiniais bei antra?t?mis u? pinigus.
Taip ir gim? vald?iasklaida ? nauja, moderni ?iniasklaidos r??is, kuri priklauso nuo ?projektini? pinig?li?? paberiam? i? ?vairi? vie?ojo administravimo subjekt?. Taip vald?ia pama?u nusipirko spaud?. Tai ?enklas, jog 90-?j? stiliaus laisvos ?iniasklaidos, turinio prasme, ?iandien beveik neturime. Tai leid?ia vie?ojo administravimo atstovams bei vadovams gyventi be kontrol?s, nes korekti?k? turin? arba tyl?jim? galima nusipirkti mokes?i? mok?toj? pinigais. D?l ?ios prie?asties ?aparatas? i?sigimsta, nes vilkas mi?ke ? prakti?kai nuskausmintas. Juk ?iniasklaida – nepriklausoma 4-oji vald?ia. Tokios, deja, neliko.
Mano pirmieji karjeros metai prad?jo legendin?je Vito Tomkaus ?Respublikoje?. Prie? 34 met? tai buvo S?j?d?io dvasios leidinys. Tada buvo kalbama, jog laikra??iu galima u?mu?ti ir mu??, ir politin? karjer?. Valdininkai tai ?inojo ir prisibijojo. Tod?l dirbo geriau nei dabar. Bet ir politik?, tiek ?urnalist? kartos pasikeit?. Keit?si ir laiko ?enklai. ?iuo metu, kai atsirado perkama vald?iasklaida, tos baim?s dirbti s??iningai neliko, tod?l ir girdime tas ??ekiuk?? istorijas. Gabrielius Landsbergis buvo neteisus, i? Seimo trib?nos besiteisindamas d?l vilos Graikijos saloje, es? tokie laikai, kai laikra??iu galima u?mu?ti politin? karjer? ? baig?si. Deja, jo paties politin? karjera staiga, keistai nutr?ko.
?velgiant ? ateit? ??vyturys? stengsis i?laikyti 90-?j? ?Respublkos? stili? bei dvasi?, ypa? komunikacijoje su vie?ojo administravimo subjektais. Tai yra pareiga skaitytojui bei marketingo stilius. Tod?l m?s? redakcijos ?urnalistus ?vair?s vietin?s reik?m?s vie?ojo administravimo subjektai nuolat skund?ia ?vairioms instancijoms. Tuos skundus mes vertiname kaip politin? spaudim? siekiant u??iaupti ?iniasklaidai burnas, siekiant parodyti kas ?ia ponas ir kas yra tikroji vald?ia. Tai yra taip ai?ku ir suprantama, jog nekyla abejoni?, kas nutiks per artimiausius m?nesius ir metus. Mest? pir?tin? pak?l?me. O toliau teks priminti 90-uosius: laikra??iu ne tik mus?, bet ir politin? karjer? galima pribaigti.
Visgi rajonin?s ?iniasklaidos ir vie?ojo administravimo funkcionieri? komunikacija gal?t? b?ti kitokia. Asmeni?kai nor??iau, kad ji b?t? dalyki?ka, bet tikrai ne paremta emocijomis. Ta?iau pasaulin?s ?iniasklaidos pavyzd?iai rodo, jog jokiai vald?iai nusipirkti ramyb?s nepavykta, net ir dosniai dalinant biud?eto l??as, skirtas veikos vie?inimui! Kad ir koks beb?t? vietinis maistream?as, b?sime tam rak?tis vienoje vietoje. Ir tai yra tas senas-naujas normalumas, kuris gr??ta ? vie?osios komunikacijos madas. Vie?ojo administravimo subjektams linkiu priimti tai kaip savaime suprantam? dalyk?.
Pasitinkant svarbiausias met? ?ventes ir minint ??vyturio? 80-t? jubiliej? visiems skaitytojams linkiu neprarasti kritinio m?stymo, nepasitik?ti ?iniasklaida. Visada tikrinkite informacij? ir abejokite vald?ios naratyvais! Tik taip i?laikysime t? sveik? prot?, kuris labai reikalingas gyvenant sud?tingame, greitame lyg ?aibas bei netikr? ?ini? prisotintame pasaulyje, kai reikia greito ir teisingo sprendimo: kaip galvoti ir k? daryti! Ger? ir gra?i? Jums ?ven?i?!
