JAV ?valgybos pavie?intas 1990 m. para?ytas dokumentas apie Soviet? S?jungos ekonomikos raid? 1970?1989 m. laikotarpiu atskleid?ia ni?ri? decentralizuot? reform? ir demografin?s politikos realyb?. Dokumente, parengtame Soviet? S?jungos analiz?s biuro, itin ry?kiai pabr??iami regionin?s ekonomin?s nelygyb?s mastai, suformuoti politini? sprendim?, gamtini? i?tekli? skirtum? ir socialin?s strukt?ros i???ki?. ?ios ??valgos tampa ypa? aktualios Lietuvai, 1990 m. jau paskelbusiai nepriklausomyb?.
Soviet? ekonomika: nelygyb? ir prioritet? kaina
Analizuojant 1970?1989 m. duomenis, C?A ekspertai pa?ym?jo, kad atotr?kis tarp turtingesni? ir skurdesni? Soviet? S?jungos region? nuolat did?jo. Didelis d?mesys skiriamas Michailo Gorba?iovo 1985 m. prad?toms ekonomin?ms reformoms. Nors deklaruotas tikslas buvo ma?inti regioninius skirtumus, Maskvos priimtos politikos kryptis da?nai tur?jo prie?ing? poveik?.
Maskva, pasirinkusi investuoti ? energetikos ir ma?in? gamybos sektorius, aplenk? ma?iau i?sivys?iusius regionus. Pavyzd?iui, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos respublikos, nepaisant auk?tesnio darbo na?umo, tapo viena i? labiausiai nuo importin?s energijos priklausom? sovietini? teritorij?.
Lietuva tarp kit? sovietini? respublik?
Nepaisant sunkum?, Lietuva kartu su Estija ir Latvija C?A duomenimis i?laik? palankias ekonomines pozicijas tarp periferini? respublik?. Baltijos ?ali? darbo na?umas ir technologi?kai pa?angesn?s pramon?s ?akos tapo svarbiais prana?umais.
Vis d?lto Lietuvos priklausomyb? nuo energijos tiekimo i? kit? sovietini? region? buvo ry?kus Maskvos kontroliuojamos ekonomikos pavyzdys. 1985 m. duomenimis, tik RSFSR, Kazachstanas ir kelios kitos respublikos gal?jo b?ti savaranki?kos energijos srityje. Tokio pob?d?io ekonomin? priklausomyb? sustiprino Lietuvos siek? atsiskirti ir valdyti savo ekonomik? savaranki?kai.
Gorba?iovo reformos ir Lietuva
Nuo 1987 m. ?vestos darbo u?mokes?io reformos taip pat atskleid? strukt?rin? ?ali?kum?. Reformos siek? skatinti kvalifikuotus darbuotojus ir technologi?kai pa?angias pramon?s ?akas. Lietuvoje d?l santykinai auk?to darbo na?umo reformos buvo taikomos grei?iau nei pietin?se respublikose, ta?iau tik apie 75 % Lietuvos darbo u?mokes?io sektoriaus dalyvavo reformoje iki 1988 m., palyginti su Estijos 98 %.
Remiantis pateikta statistika, Lietuva Soviet? S?jungoje i?laik? palyginti stabili? pozicij? pagal gyventoj? skai?i? ir ekonominius rodiklius. 1970?1988 m. jos dalis gyventoj? skai?iaus at?vilgiu liko nepakitusi ? 1,3 proc. (1988 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventoj?), o investicijos ?iek tiek i?augo nuo 1,4 iki 1,5 proc., kaip ir ?galiotasis BNP (1,5 proc.). Tuo tarpu Latvijoje gyventoj? dalis suma??jo nuo 1,0 iki 0,9 proc., o BNP ir investicij? rodikliai taip pat sumenko. Estijoje tendencijos buvo dar ry?kesn?s ? investicij? dalis nukrito nuo 0,9 iki 0,6 proc., o BNP vienam gyventojui liko stabilus, nors ir ?emesnis nei 1970 m. Be to, Lietuvoje 1971?1988 m. vartojimo vienam gyventojui augimas buvo vidutinio lygio (0,2?1,2 proc.), ta?iau bendro ekonominio stabilumo i?laikymas leido jai b?ti stipresn?je pad?tyje nei kitos Baltijos ?alys, kuri? ?em?s ?kio svarba ir investicij? intensyvumas per du de?imtme?ius nuosekliai ma??jo.
Maskvos atsakas ? nepriklausomyb?s siekius
1990 m., Lietuvai paskelbus nepriklausomyb?, Maskva imasi ekonomin?s blokados, siekdama pabr??ti respublik? tarpusavio priklausomyb?. C?A dokumentas ai?kiai atskleid?ia Maskvos manipuliacijas, bandant i?laikyti kontrol? tiek ekonomin?mis, tiek politin?mis priemon?mis. Ekonominis ir politinis spaudimas Baltijos ?alims kartu su ribota autonomija ir nepakankamu investicij? srautu sustiprino ?i? respublik? apsisprendim? siekti visi?kos nepriklausomyb?s.
C?A pavie?intas dokumentas iliustruoja, kad Soviet? S?jungos ?lugim? skatino ne tik politiniai nesutarimai, bet ir ekonominio valdymo nes?km?s. Statistikos analiz? ai?kiai atskleid?ia regionin?s politikos tr?kumus ir kaip ekonomin? priklausomyb? skatino nepriklausomyb?s siek? daugelyje Taryb? S?jungos okupuotose ?alyse.
