Jungtini? Valstij? Centrin?s ?valgybos agent?ros (C?A) i?slaptintas 1990 m. gegu??s m?nesio dokumentas suteikia unikali? perspektyv? apie Lietuvos nepriklausomyb?s siekio peripetijas bei Maskvos pastangas stabdyti Baltijos respublik? laisv?jim?. Dokumente, pavadintame ?Lietuva: ar laukia prareg?jimas??, analizuojami kompromiso ?enklai, galimos deryb? perspektyvos bei spaudimas, kur? Soviet? S?junga naudojo siekdama u?kirsti keli? Lietuvos atsiskyrimui nuo Taryb? s?jungos.
Nepriklausomyb?s siekis ir Maskvos reikalavimai
C?A dokumente pabr??iama, kad nepaisant tam tikr? kompromiso ?enkl?, konfrontacijos pabaigos per artimiausias savaites nebuvo galima tik?tis. Maskvos pozicija i?liko nepalau?iama ? Michailas Gorba?iovas reikalavo, kad Lietuva laikyt?si sovietini? atsiskyrimo proced?r?, o nepriklausomyb?s deklaracija b?t? bent laikinai sustabdyta. Lietuvos Auk??iausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, nors ir demonstruodamas tam tikr? lankstum?, atsisak? priimti Maskvos diktuojamas s?lygas ir laik?si tvirtos pozicijos, kad nepriklausomyb? n?ra deryb? objektas.
Latvija ir Estija tuo metu rinkosi ma?iau konfrontacin? keli?, tik?damosi i?vengti tiesioginio konflikto su Maskva. C?A analitikai svarst?, kad tokia taktika gal?jo suteikti Lietuvai galimyb? suma?inti ?tamp?, jei Soviet? S?junga parodyt? didesn? lankstum?. Ta?iau Gorba?iovas buvo pasiry??s ?rodyti, kad jokia sovietin? respublika negali viena?ali?kai atsiskirti be grie?t? Kremliaus nustatyt? proced?r?.
Ekonomin? spaudim? Taryb? S?jungo naudojo kaip ginkl? prie? Lietuv?
Viena i? pagrindini? Maskvos naudojam? priemoni? Lietuvos spaudimui buvo ekonomin? blokada. Soviet? S?junga jau buvo sustabd?iusi anglies tiekim?, o dauguma Lietuvos pramon?s ?moni? art?jo prie sustabdymo ribos. C?A dokumente pa?ymima, kad nors maisto tiekimas respublikoje nebuvo didel? problema, gamybos sektorius tur?jo b?ti i? esm?s u?darytas per kelias savaites.
Vis d?lto, dokumente minimos u?uominos apie galim? duj? tiekimo padidinim? Lietuvai ? tai gal?jo b?ti interpretuojama kaip Maskvos bandymas parodyti lankstum? arba tiesiog savanaudi?kas siekis i?laikyti tam tikr? gamykl? veikim?.
Maskvos bandymai destabilizuoti Lietuvos vald?i?
Be ekonominio spaudimo, Maskva aktyviai siek? sukelti vidinius nesutarimus Lietuvos politin?je arenoje. C?A analitikai pa?ym?jo, kad Maskva m?gino sumenkinti Landsbergio lyderyst? ir skatino nuomon?, kad u? nepriklausomyb? pasisakantis Lietuvos komunist? lyderis Algirdas Brazauskas b?t? kompetentingesnis vadovas.
Soviet? S?junga taip pat tik?josi, kad Vakar? reakcija ? Lietuvos nepriklausomyb?s siek? apsiribos tik retorine parama. I? dokumento matyti, kad Maskva suvok?, jog did?ioji dalis Vakar? valstybi? nenor?jo rizikuoti savo ekonominiais ir politiniais santykiais su SSRS, tod?l Lietuva negal?jo tik?tis daugiau nei simbolinio palaikymo.
Neai?ki ateitis: kompromisas ar konfrontacija?
Nepaisant vis? spaudimo priemoni?, Lietuvos vadovai nesiruo?? atsitraukti. Dokumente akcentuojama, kad Lietuva gal?jo b?ti pasirengusi sustabdyti kai kuri? nepriklausomyb?s ?statym? ?gyvendinim? ? tai buvo viena pagrindini? Maskvos s?lyg? deryboms. Gorba?iovo atstovas spaudai leido suprasti, kad toks ?ingsnis gal?t? b?ti laikomas tinkama prielaida konstruktyviam dialogui.
C?A analitik? i?vada buvo ai?ki: nors deryb? perspektyvos kiek pager?jo, tikimyb?, kad artimiausiu metu konfrontacija bus i?spr?sta, i?liko menka. Gorba?iovas negal?jo nusileisti be ai?kios pergal?s, nes tai paskatint? kitas sovietines respublikas siekti nepriklausomyb?s tokiu pat keliu. Tuo pa?iu, Lietuva nebuvo pasirengusi atsisakyti savo laisv?s tro?kimo ir, nepaisant did?jan?io ekonominio bei politinio spaudimo, i?liko pasiry?usi i?laikyti nepriklausomyb? kaip pagrindin? tiksl?.
