I?slaptintas C?A dokumentas pateik? i?sam? pirmosios Soviet? okupacijos Lietuvoje 1940?1941 metais apra??. ?is laikotarpis ?ymi reik?ming? ir audring? Lietuvos istorijos skyri?, pasi?ymint? politin?mis represijomis, ekonominiais sukr?timais ir aplinkos i?tekli? eksploatacij? pagal soviet? politik?.
Politiniai ir administraciniai poky?iai
Kaip nurodyta dokumente, soviet? okupacija Lietuvoje buvo vykdoma turint ai?kius tikslus: ?atkurti senas Rusijos?Vokietijos sienas, ?traukti Lietuv? ? SSRS sud?t? ir visi?kai centralizuoti Lietuvos valstyb?s ekonomin? bei politin? strukt?r??. Tai buvo pasiekta per Komunist? partijos dominavim?, remiam? Raudonosios armijos ir Saugumo policijos, kuri ?ved? tyli?, bet ?iauri? teroro vie?patij?. Administracin? strukt?ra i? esm?s liko nepakitusi, ta?iau vadovyb? buvo pertvarkyta, svarbiausius postus u?imant komunist? lojalistams. Dokumente pa?ymima, kad ?Soviet? partijos vyriausyb? buvo Komunist? partijos komitetas, veikiantis kaip komunistin?s ekonomin?s ir politin?s doktrinos ?rankis?.
Cenz?ra buvo grie?ta, ?vedant SSRS vieningos spaudos sistem?, kuri efektyviai nutild? bet kok? pasiprie?inim? ir kontroliavo informacijos sraut?. Lietuvos nacionalin? policija buvo visi?kai pakeista, o administracin?s ?staigos, nors ir i?laikytos, buvo grie?tai pri?i?rimos ir dirbo ilgas valandas, da?nai be atlygio. Dokumente teigiama, kad ?d?l teroro spaudimo visos administracin?s ?staigos dirbo ilgas, sunkias valandas arba mok?jo u? vir?valand?ius?. ?i aplinka skatino klasi? neapykant?, nes okupantai strategi?kai paskyr? vald?ios trok?tan?ius elementus, kad efektyviau valdyt? gyventojus.
Profesionalai paprastai gal?jo i?laikyti savo pozicijas, i?skyrus auk??iausio rango ar reputacijos asmenis, kurie buvo pakeisti. Dokumente pastebima, kad komunistai labiau u? visk? vertino profesinius geb?jimus ir i?laik? profesionalus, kurie nebuvo pernelyg nacionalisti?ki. Ta?iau nuolatinis komunist? pareig?n? ki?imasis ir nauj? administracini? proced?r? ?vedimas suk?l? neefektyvum? ir nepasitenkinim?.
Ekonomin? politika ir socializacija
Soviet? ekonomin? politika Lietuvoje buvo ?gyvendinama l??iau nei politiniai poky?iai, ta?iau buvo ne ma?iau transformuojanti. Dokumente teigiama, kad sovietai ?ved? pusiau socializuot? sistem?, pagal kuri? tam tikros pramon?s ?akos buvo remiamos, o kitos slopinamos. Pagrindiniai sektoriai, tokie kaip gele?inkeliai, pa?to, telegrafo ir telefono paslaugos, mi?kininkyst? bei spirito varyklos, buvo visi?kai arba i? dalies socializuoti. Svarbiausia ekonomin? politika buvo priva?ios nuosavyb?s konfiskavimas, ypa? paveik?s ?emvald?ius, turin?ius daugiau nei 30 hektar? sklypus, kurie prarado vis? savo turt? be kompensacijos, o jis buvo padalintas trims valstie?iams. Ma?esni ?em?s sklypai liko savinink? rankose, ta?iau buvo smarkiai apmokestinti, ruo?iant dirv? galimai kolektyvizacijai, nes auk?ti mokes?iai buvo tokios politikos preliudija.
Kain? strukt?ra k?l? dideli? i???ki?. Dokumente pa?ymima, kad Lietuvos kainos negal?jo b?ti pritaikytos prie rubli? vert?s, tod?l ?vesta kain? strukt?ra buvo dirbtin?. Sovietinio rublio vert? buvo kelis kartus didesn? nei Lietuvos lito, tod?l smarkiai suma??jo perkamoji galia. Atlyginimai buvo konvertuojami ? rublius santykiu vienas prie vieno, dar labiau sustiprindami ekonominius sunkumus. Dokumente prane?ama, kad perkamoji galia smarkiai suma??jo, nors darbinink? ir kai kuri? pareig?n? atlyginimai buvo pakelti iki 400?600 rubli? per m?nes?. Tai l?m? juod?j? rink? ir didelius tr?kumus, kuri? nei vyriausyb?s propaganda, nei grie?tos bausm?s negal?jo su?velninti.
Darbininkai buvo pakelti ? svarbias ekonomines ir politines pozicijas, ta?iau dokumente atskleid?iama j? nepatogumai: ?Darbininkams buvo suteikiamas ypatingas d?mesys ir jie da?nai buvo pakeliami ? auk?tas ekonomines ir politines pozicijas. Ta?iau, ne?prat? prie atsakomyb?s pozicij?, jie buvo nelaimingi savo naujose pareigose ir bijojo soviet? komunist?, po kuriais tur?jo dirbti?. Tuo tarpu valstie?i? mas?s liko ma?ai paveiktos, paliktos t?sti savo tradicinius gyvenimo b?dus su minimaliu ki?imusi.
Mi?kininkyst? ir aplinkos poveikis
Dokumentas pateikia i?sami? Soviet? poveikio Lietuvos mi?k? ekonomikai analiz?, kuri buvo svarbus sektorius, atsi?velgiant ? ?alies priklausomyb? nuo medienos. Okupacijos metu buvo nacionalizuoti visi privat?s mi?kai, dokumente teigiama, kad visi privat?s mi?kai buvo konfiskuoti ir tapo valstyb?s nuosavybe. Apie 996 000 hektar? mi?k?, ?skaitant 70 000 hektar? vandens teritorijos, valdomos Maisto pramon?s ministerijos, buvo perimta soviet? kontrol?n.
Soviet? mi?kininkyst?s praktika buvo agresyvi, sukeldama didel? mi?k? naikinim?. Dokumente pa?ymima, kad mi?k? stoviai buvo smarkiai sunaikinti, ypa? Vilniaus, Zaras?, Trak? ir Utenos apskrityse, kur vakaruose esantys egli? mi?kai buvo i?sekinti. Nepaisant intensyvaus kirtimo, vietos gyventojai gavo labai ma?ai statybin?s medienos, nes did?ioji dalis produkcijos buvo nukreipta ? kitas SSRS dalis arba eksportui. Dokumente teigiama, kad beveik visa soviet? produkcija buvo skirta papildomiems Taryb? S?jungos poreikiams tenkinti.
Lietuvos mi?k? departamentas buvo reorganizuotas ? Mi?k? vald?i?, modeliuot? pagal Soviet? medienos pramon?s komisariat?, ta?iau vietiniai vienetai i? esm?s liko nepakit?. Ta?iau darbo kr?vis smarkiai i?augo, dokumente nurodoma, kad darbuotoj? skai?ius gerokai padid?jo, o daugiau nei 60 % j? buvo neprofesionalai. Sistemos centralizacija ir da?ni reglament? pakeitimai, tokie kaip soviet? mi?k? ?statymas, suk?l? biurokratinius neefektyvumus. Dokumente prane?ama, kad cirkuliai buvo leid?iami nuolat ir kartais kei?iami t? pa?i? dien?, kai buvo i?leisti, o vietini? komunist? pareig?n? ki?imasis dar labiau trukd? veiklai.
Atkuriamoji mi?kininkyst? buvo nepakankama ir prastai vykdoma. Dokumente pabr??iama, kad apie pus? numatyto atk?rimo nebuvo ?gyvendinta, o valstie?iai veng? darbo d?l ma?o atlygio ir baim?s. Projektai buvo orientuoti ? sodinim? prastose dirvose ir sm?lio kopose, ypa? Baltijos ir Merkio up?s srityse, ta?iau jie daugiausia liko ne?gyvendinti. Eksperimentiniai bandymai gaminti gumos produktus naudojant augalus, tokius kaip er?k?tro??s buvo bandomi, ta?iau dokumentas rodo, kad jie buvo labiau simboliniai nei efektyv?s.
Medienos pramon? ir tiekimo i???kiai
Medienos pramon? buvo nedelsiant perimta soviet? vald?ios, inventorizuota ir pavesta naujai vadovybei. Dokumente pa?ymima, kad buvo sudaryti pompasti?ki planai atgaivinti pramon?, renovuojant nusid?v?jusi? ?rang? ir pereinant prie dviej? ar trij? pamain? darbo. Ta?iau medienos poreikis da?nai vir?ijo pasi?l?, tai l?m? komunist? funkcionieri? nei?manymas. U?imtumas pramon?je padid?jo 50?100 % lyginant su 1939 metais, ta?iau vietin? medienos rinka nukent?jo, sukeldama rimt? medienos tr?kum?.
Dokumente apskai?iuota, kad vidutinis medienos poreikis i?augo iki ma?daug dviej? festmetr? vienam asmeniui, i? viso 6 000 000 festmetr?. Ta?iau vietos gyventoj? poreikiai buvo daugiausia ignoruojami, nes mediena buvo prioritetizuojama soviet? poreikiams ar eksportui. Pavyzd?iui, dideli kiekiai (apie 300 000 festmetr?) egli? celiulioz?s medienos buvo i?si?sti ? Vokietij?, vykdant sutartis su vokie?iais. Kauno degtuk? fabriko drebul?s medienos suvartojimas smarkiai i?augo, buvo planuojama kirsti 10 000 festmetr? drebul?s, papildomai tiekiant i? Baltarusijos.
Medienos transportavimas buvo revoliucionizuotas, srautas nukreiptas ? rytus soviet? kontrol?je. Dokumente teigiama, kad ilg? nuotoli? transportas Lietuvoje buvo revoliucionizuotas soviet? okupacijos metu, ?steigiant special? biur? medienos plukdymui up?mis valdyti. Ta?iau pa?ad?ti tiekimai i? Ukrainos retai buvo ?gyvendinami, dar labiau sustiprindami vietinius tr?kumus.
Eksportas ir ekonominis i?naudojimas
Taryb? S?jungos nesugeb?jimas sukurti aktyvios eksporto programos akivaizdus dokumente, kuris pa?ymi, kad sovietai negal?jo ?gyvendinti aktyvios eksporto programos d?l nepakankam? mi?k? i?tekli?, kad patenkint? net SSRS poreikius. Nepaisant to, buvo eksportuojami reik?mingi egli? celiulioz?s medienos, skal?no medienos ir gele?inkelio b?gi? kiekiai, daugiausia ? Vokietij? ir Ukrain?. Buvo si?lomi planai eksportuoti apie 800 000 festmetr? ?vairi? medienos r??i?, ta?iau jie nebuvo visi?kai ?gyvendinti.
Ekonominis Lietuvos i?tekli?, ypa? mi?k?, i?naudojimas paliko ilgalaikius padarinius. Dokumente prane?ama, kad mi?kai buvo apipl??ti nuo verting? medienos atsarg? kit? SSRS teritorij? naudai, suma?indami mi?k? tankum? 15 %. Tai, kartu su transporto sistem? gedimais ir vietin?s medienos rinkos sunaikinimu, prisid?jo prie pla?iai paplitusio ekonominio vargo.
Visuomeninis ir psichologinis poveikis
Soviet? okupacija atne?? gilius visuomeninius poky?ius, apib?dinamus kaip teror?, ?tarum? ir priverstin? darb?, u?maskuotus propagandos ?ydu. Dokumente apra?omas re?imas, ?ved?s auk?tas kainas, ?emus atlyginimus ir priverstin? darb?, gyventojams sakant, kad jie ?paaukojo savo ankstesn? gyvenimo lyg? d?l gyvenimo soviet? sistemos saugumo privalum??. Bendradarbiavimo tarp gyventoj? ir vyriausyb?s tr?kumas suk?r? ?u?kariautojo, valdan?io u?kariautuosius? dinamik?.
Psichologinis poveikis buvo reik?mingas, ypa? tiems, kurie buvo pakelti ? naujas roles. Dokumente pa?ymima, kad darbininkai, pakelti ? auk?tas pozicijas, bijojo Maskvos komunist?, po kuriais tur?jo dirbti. Valstie?iai, nors ir ma?iau paveikti, susid?r? su teroru ir neadekvat?iu atlygiu, d?l ko prie?inosi atk?rimo ir kitoms darbui imlioms u?duotims.
Dokumente pripa??stama, kad tr?ksta i?sami? duomen?, teigiant, kad n?ra sistemingo, pilno duomen? rinkinio apie soviet? okupacijos laikotarp?. Daugelis ?ra?? buvo prarasti per vokie?i? armijos puolim? 1941 m. vasar?, o lik? duomenys apib?dinami kaip labai netiksl?s.
C?A r?m?si keliomis ?altini? nuorodomis, ?skaitant Buchholz ?Wald und Forstwirtschaft der Osten? (1943), Januskio ?Lietuvos Giri? Mil?inai? (1950) ir ?Mi?kinink? Kalendorius? (1941, 1944), kad pagr?st? savo i?vadas.
