Liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija registravo Prisitaikymo prie klimato kaitos ?statym?, kuris ?sigalios 2026 m. gegu??s 1 d. ?is teis?s aktas nustato teisinius pagrindus, kaip Lietuva sistemingai valdys su klimato kaita susijusias rizikas, rinks ir teiks reikaling? informacij? bei u?tikrins institucij? atsakomyb?. ?statymas atspindi ?alies ?sipareigojim? ma?inti neigiam? klimato kaitos poveik? ir didinti atsparum? besikei?ian?ioms klimato s?lygoms.
?statyme ai?kiai apibr??iami prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, tarp kuri? ? suma?inti esam? ir numatyti galim? gamtini? ekosistem? ir ?alies ekonomikos sektori? pa?eid?iamum?, sustiprinti geb?jim? prisitaikyti prie klimato kaitos padarini? bei pl?sti valstyb?s, savivaldybi? institucij? ir visuomen?s ?inias, gerinti duomen? kokyb? ir prieinamum? apie klimato kait?. Taip pat siekiama nuolat teikti patikim? hidrologin? ir meteorologin? informacij?, b?tina tiek nacionalin?ms reikm?ms, tiek tarptautiniams ?sipareigojimams vykdyti.
Pagrindiniai u?daviniai apima klimato ir jo poky?i? vertinim? Lietuvos teritorijoje, klimato kaitos poveikio ir nuostoli? analiz?, prognozi? teikim? bei prisitaikymo plan? rengim?. Ypatingas d?mesys skiriamas pavojing?, stichini? ir katastrofini? hidrologini? bei meteorologini? rei?kini? steb?senai ir persp?jim? apie juos teikimui.
Aplinkos ministerija yra pagrindin? institucija, formuojanti ir koordinuojanti prisitaikymo prie klimato kaitos politik?. Ji rengia Nacionalin? prisitaikymo prie klimato kaitos plan?, atnaujina klimato kaitos rizik? analiz? kas 5 metus ir tvirtina savivaldybi? plan? rengimo gaires. Ministerija taip pat dalyvaut? vertinant rizikas, ?gyvendint? priemones ?ioms rizikoms valdyti, skiria l??? svarbiausioms priemon?ms ?gyvendinti savivaldyb?se.
Vyriausyb?s ?galiota institucija atlieka nacionalin?s hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas, kuria steb?jim? tinkl?, kaupia duomenis apie rei?kini? padarinius ir teikia klimatologines paslaugas. Savivaldyb?s, savo ruo?tu, rengt? ir atnaujint? prisitaikymo planus kas 10 met?, teikia informacij? apie hidrologini? ir meteorologini? rei?kini? ?al? bei ?gyvendina priemones vietos lygiu.
?statyme pabr??iama Nacionalinio hidrologini? ir meteorologini? steb?jim? tinklo reik?m?. ?? tinkl? sudaro vandens matavimo stotys, meteorologijos stotys, radiolokatoriai ir kiti ?renginiai, valdomi valstyb?s ir savivaldybi? subjekt?. Surinkti duomenys yra vie?i, saugomi Vyriausyb?s ?galiotos institucijos duomen? baz?se ir naudojami ekstremali? situacij? valdymui. ?statyme nurodoma, kad vertinant ilgalaikius klimato poky?ius, naudojami duomenys i? vandens matavimo ir meteorologijos sto?i?, veikian?i? nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 met?.
?statymas numato, kad savivaldyb?s iki 2030 m. privalo parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus, o valstyb?s ir savivaldybi? subjektai iki 2026 m. pabaigos pateiks informacij? apie j? valdomus hidrologinius ir meteorologinius ?renginius. Be to, Aplinkos ministerija iki 2030 m. liepos 31 d. atliks ex post vertinim?, kuriame bus analizuojamas teis?s akto poveikis ir priemoni? efektyvumas ma?inant ?al?.
