Ties Salantais baigiasi Kretingos rajonas. U? miesto esan?ioje keli? kry?kel?je suk kair?n ? atsidursi Skuodo rajone, va?iuok tiesiai ar de?in?n ? atsidursi Plung?s rajone. Ma?a ir to: va?iuojant link Plung?s, netrukus pasiekiama administracin? riba, skirianti Klaip?dos ir Tel?i? apskritis.
Nemir?tantis Salant? turgus
Tad visomis prasm?mis Salant? miestas yra ant geografin?s ribos. Ar miestui gyvuojant ant ribos i?lieka rajono centro Kretingos trauka, ar nutol? nuo administracinio centro Salantai neatsiduria savoti?kame u?ribyje?
Kai retai lankaisi kokiame nors mieste ar gyvenviet?je, naujas atva?iavimas paprastai gali nustebinti arba gra?iais, arba negatyviais poky?iais. Paskutin? kart? Salantuose buvau gal prie? 5?6 metus, dabar ? prie?paskutin? liepos penktadien?. S?moningai kelionei penktadienio nesirinkau, bet taip sutapo, kad i?lip?s i? autobuso pama?iau pla?iai ?urmuliuojant? Salant? turg?. Tuomet prisiminiau, kad viena ?io miesto garsenybi? ? tradicinis penktadieninis turgus. Diena pasitaik? gra?i, saul?ta, ne per kar?ta, tad ir prekiautoj?, ir pirk?j? netr?ko.
Prisiminiau pana?i? turgavie?i? taisykl?: apie 13 valand? prekeiviai prad?s ,,vyniotis me?keres?, o pakuojantis, ? automobilius taupiai ir kiek ?manoma tvarkingai d?liojantis neparduotas prekes trukdyti pokalbiais tikrai bus ne laikas. Kol tai dar neprasid?jo, vien?, kit? pa?nekinau. Tad kas traukia prekeivius ? Salantus, kaip sekasi prekyba?
Pirmiausiai ak? patrauk? daugyb? ?vairiausi? chemijos preki? susid?lioj?s pusam?is vyras. Prisistat? es?s i? Plung?s. D?l prekybos per daug nesib?davojo: sak?, kad b?na ir labai ger?, ir blogesni? dien?. Vasara, suprantama, geriausias prekybos laikas, nes ?mon?s daugiau juda, o geras oras prekybai visada padeda. Salantuose lankytis m?gsta, nes turgus turi senas tradicijas, j? gerai ?ino aplinkini? gyvenvie?i? ?mon?s.
?vairiausiais virtuv?s rakandais prekiavo ponas Aidas i? Naujosios Akmen?s. Platus, didelis jo si?lom? preki? asortimentas net stebino. Vyras kalb?jo, kad tam tikra specializacija padeda: ?mon?s ?ino, kad tas ar anas prekeivis turgaus dien? tikrai atvyks, o kai kas dar ir papra?o atve?ti kok? retesn? daikt?.
Turgaus ?urmulys
Pana?iai samprotavo ir i? Rietavo atvyk?s Pranas. Kai jam pasakiau, kad Rietavas taip pat gars?ja savo turgumi, jis patikslino, kad Salantai ? penktadieniais, o Rietavas ? ?e?tadieniais. Tad savaitgalio dienos paprastai b?na ,,did?iosios prekybos? laikas.
Ponas Pranas prekiavo ?vairia sodo ir ?kio technika, o mums besi?neku?iuojant at?j?s vyrukas nusipirko akumuliatorin? trimer?. ,,Jau ?is tas, diena bus praleista ne veltui,? ? sak? Pranas.
Pagrindin? penktadieninio Salant? turgaus vieta ? aik?t? prie autobus? stoties ir Kult?ros centro. Dalis prekeivi? persimet? ir ? Turgaus aik?t? ? ten mat?si daugiau g?li? pardav?j?, keletas pardavin?jo sodo g?rybes, gatv?je veikia ir pora vietini? kavini?. Kitoje gatv?s pus?je ?vilgsn? trauk? garsiojo ?Salant? pyrago,, i?kabos.
Turgus neb?t? turgus be vietini? ?kinink?. Ne vienas pardavin?jo ?vairias dar?oves, uogas, med?. Kaip v?liau teig? Salant? bendruomen?s pirminink? Vitalija Valan?iut?, ?is turgus taip pat yra lyg savoti?ka miesto vizitin? kortel?: prekybos diena patraukia pirk?jus i? Skuodo bei Plung?s rajon?.
Pasak Salant? miesto seni?n?s Jolantos A?ondenien?s, penktadieniniai turg?s ? nuolatinis seni?nijos r?pestis. Art?jant savaitgaliui visada b?tina i?valyti turgaviet?s viet?, surinkti ?iuk?les, pasibaigus turgui ? v?l pana??s darbai. B?na, kad ne visi gyventojai patenkinti suva?iuojan?iais prekeiviais, nes beveik pusdieniui u?statomi ?va?iavimai ? kiemus, o koks turgus be ?iokio tokio ?urmulio. Ta?iau visi apsiprat?, stengiasi suprasti ir gerbti vieni kitus.
Naujakurius Salantai vilioja
Kaip byloja statistika, daugiausia Salant? gyventoj? ? net 2431, ? buvo 1989 metais. Po to, kaip visoje Lietuvoje, gyventoj? skai?ius nuosekliai ma??jo. ?tai 2025 m. j? tebuvo lik? 1144, bet ?i? met? liepos 1 d. duomenimis, j? skai?ius jau ?gtel?jo iki 1227.
,,Pagal seni?nijos plot? toks gyventoj? skai?ius visai neblogas. Prie? ateidama ? Salantus, dirbau Mos?d?io seni?nijoje. Jos plotas nepalyginamai didesnis, o gyventoj? skai?ius ? pana?us.
Ta?iau, saky?iau, Salant? gyventojai gan privilegijuoti: yra ambulatorija, ligonin?, turi gimnazij?, vaik? dar?el?, meno mokykl?, yra paslaug? centras, unikali ba?ny?ia, biblioteka, kult?ros centras ? juk tai bene visos b?tiniausios paslaugos. Nemokamas vie?asis transportas rajono ribose. Argi blogos s?lygos?? ? kalb?jo seni?n?.
Ji pasteb?jo, kad Salantuose laipsni?kai ma??ja apleist?, niekam nereikaling? pastat?. Ta?iau tai susij? su nat?ralia gyventoj? kaita ? kas mir?ta, kas atsikelia gyventi ? Salantus. B?na, kad ir ne vienerius metus po senoli? mirties trobos, sodybos stovi tu??ios, negyvenamos. Ta?iau praeina kiek laiko, palikuonys susitvarko palikimo formalumus, tada pastatai parduodami, atsikelia nauji gyventojai.
,,Jau ne kart? susid?riau, kad ? seni?nij? ateina ?eimos ir tiesiog papra?o pad?ti susirasti jiems tinkam? b?st? Salantuose. Pasidom?jus, kas jie ir i? kur, neretai pasirodo, kad m?s? mieste jie joki? ?akn? neturi, tiesiog traukia pati gyvenamoji vieta?, ? tikino seni?n?.
Liepos antroje pus?je internete aptikau ?e?is Salantuose parduodamus nekilnojamo turto objektus. Seni?n?s nuomone, nekilnojamo turto srityje vyksta nat?ralus procesas. Ji prisimin?, kad ?iemet sausio m?nes? vienas patrauklesnis gyvenamosios paskirties objektas buvo parduotas netgi savoti?kame aukcione, kai tarpusavyje var??si penki pretendentai.
Darbo viet? netr?ksta
Pokalbio metu J. A?ondenien? band? suskai?iuoti, kiek gi darbo viet? gal?t? b?ti Salantuose. Jos nuomone, pagal gyventoj? skai?i? vie?ajame sektoriuje darbo viet? yra nema?ai, tai ? kvalifikuotos darbo vietos. Sunkiau pasakyti, kiek darbo viet? sukuria verslas, privatus sektorius, ta?iau ir j? yra nema?ai.
,,Veikia parduotuv?s, smulki prekyba, ?vair?s amatai, tarp j? bene populiariausias ? paminkl? gamyba, nes k? jau tikrai gamta dav? Salantams ir visam regionui ? tai ?vairi? akmen? gaus?. M?s? akmenoriai gars?s, ne vienas j? ? Orvydo mokinys, nors j? darbas yra labiau sezoninis?, ? pripa?ino seni?n?.
Jos ?od?iais tariant, apskritai rasti darb? Salantuose ar artimiausiose apylink?se n?ra didel? problema, kad tik b?t? noras dirbti. Ne vienas darbdavys samdo transport? nuve?ti ir parve?ti darbuotojus.
Miesto architekt?roje ? santvark? atspaudai
Vaik?tant centrin?mis Salant? gatv?mis ? akis krenta mai?yta pra?jusi? epoch? architekt?ra. Turgaus aik?t?je, Dariaus ir Gir?no gatv?je netr?ksta i? tarpukario Lietuvos laik? likusi? pastat?.
Maloniai nuteik? tai, kad M. Valan?iaus?Turgaus aik?t?s?Dariaus ir Gir?no gatvi? sankry?oje esantis kampinis pastatas gal? gale ?gavo sav?s vert? i?vaizd?. Kiek pamenu, ar ne nuo Nepriklausomyb?s atgavimo met? jis stov?jo apleistas, buvo tap?s miesto baisuokliu.
?ios sankry?os vaizdas pamalonino ?ird?. Ta?iau ? neilgam. Ne?inau, kas yra pastato Dariaus ir Gir?no gatv?je nr. 3 savininkas(ai), ta?iau antro taip barbari?kai subjauroto pastato Lietuvoje dar reikt? paie?koti. Fasado vir?uje dar galima i?skaityti, kad pastato gimimo metai ar ne 1927.
Keista, ar yra koks architektas ar statybas pri?i?rinti institucija, palaiminusi ?imtme?io architekt?ros luo?inim?: fasado pus?je bet kur, bet kaip prakirsti papildomi langai ir durys, ka?kam pasirod?s ,,nereikalingas? langas u?m?rytas, ne?inia kiek laiko stovi tokia bjaurastis. Miestui garb?s tai tikrai nedaro.
Mieste lik? nema?ai medin?s architekt?ros, su kuria sunkiai dera sovietin?s 2?3 auk?t? daugiabut?s d??ut?s, daugiausia pastatytos palei Turgaus aik?t? ir artimiausiose gretimose gatvel?se.
Gali b?ti, kad savo likimo laukia ?alia centrin?s miesto gatv?s esan?ios II Pasaulinio karo kari? kapin?s, kuri? kampe ? gel?betoninis pjedestalas sovietiniam tankui, dabar ryman?iam Orvyd? sodybos ?olynuose.
Dang? remiantys ba?ny?ios bok?tai
Tik keletas ?ingsni? ta pa?ia gatve ? ir galv? verta u?versti auk?tyn ?i?rint ? dang? remian?ius ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios bok?tus. Galiu asmeni?kai paliudyti, kad kol tarp Salant? ir Kartenos laukai ir pievos nebuvo u?go?ti auk?t? med?i?, kol Kartenoje Minijos sl?nio kalvos nebuvo u?sodintos egl?mis ir taip sunaikintos visos nuostabi? gamtos panoram? regyklos, nuo Kartenos piliakalnio gal?jai ??i?r?ti Salant? ba?ny?ios bok?tus. Netgi be ?i?ron?.
Salantuose pa?nekovai vienu balsu tvirtino, kad po ilgesnio laiko ? ba?ny?i? buvo perkeltas klebonas, greit tap?s tikra miesto siela.
Salant? ba?ny?ios klebonas Rolandas Karpavi?ius ?m?si ba?ny?ios ir jos ?ventoriaus bei aplinkos tvarkymo darb?. Jis aktyviai dalyvauja miesto kult?riniame gyvenime, lankosi renginiuose, kuo daugiau stengiasi b?ti su ?mon?mis ir tarp ?moni?.
Pasak salanti?ki?, klebonas laikosi nuostatos, kad kada nors i?eidamas jis nieko su savimi nepasiims, o kas bus ar gali b?ti jo pastangomis padaryta, sukurta ? liks visiems, liks gal ir ilgam.
Mes – ne rajono u?ribis
Kai seni?n?s J. A?ondenien?s klausiau, ar Salantai, esantys ant administracin?s rajono ribos, nesijau?ia lyg u?mir?ti, o kartais ? gal net skriaud?iami d?l vieno ar kitko, moteris su tuo niekaip nesutiko. Ji min?jo daugyb? fakt? ir aplinkybi?, kada administraciniai ry?iai su savivaldyb?s administracija pad?jo spr?sti ?vairiausius kylan?ius klausimus.
,,Gal tik vienu aspektu kartais pasijau?iame sunkiau, kai prireikia paslaugos, kuri? gali pasi?lyti tik Kretinga. Tai susij? su darbais, technikos poreikiais. Seni?nijoje mes negalime visk? tur?ti, ypa? technikos.
Tada ?valgom?s ir ? Skuodo, ir ? Plung?s pus?, kas gali gali i?kasti, nupjauti, ?ienauti. Tada prasideda derybos, nes paslaugas teikiantys tuoj ima skai?iuoti ne tik savo darbo vert?, bet ir kilometrus iki Salant??, ? kalb?jo seni?n?.
Anot jos, savoti?ka fizin? riba mieste atsiras tada, kai bus prad?tas remontuoti tiltas per Salant?. Jau dabar transporto eismo tiltu ribojimai sukelia daug nepatogum?, o kas bus, kai j? prad?s remontuoti ar nauj? statyti? O kiek laiko tai truks? O kokius nuostolius patirs miesto verslas? Juk miestas bus bent pusiau u?darytas.
Margas pasaulis, tokie pat ir Salantai
Apie Salant? ,,u?rib?? kalb?jausi ir su miesto bendruomen?s pirmininke V. Valan?iute, kurios manymu, ?sivaizdavimas apie Salant? u?rib? tikrai neteisingas. Juk netgi Salant? gimnazijoje daug?ja vaik?, susitelkusi bendruomen? kovojo ir neleido u?daryti 11 klas?s.
,,Manau, esame pakankamai susitelk?. Susiburiame ?vairiems darbams, projekt? ?gyvendinimui. Dabar susitelk?me spr?sti miesto kapini? gerb?vio reikalus. Po gausesnio lietaus kapin?s tampa ne??engiamos, viskas sk?sta, plaukia. O jeigu reikia ? j? teritorij? ?va?iuoti technikai? Juk paminklai nuolat statomi, tvarkomi, o ??engti b?na ne?manoma.
Po Salanto u?tvankos nugriovimo neturime saugios maudyklos, ypa? nepatogu ir nesaugu vaikams. Norint pasiekti vanden? reikia leistis sta?iu krantu, vandens gylis pakrant?je i?kart didelis ? tikrai nesaugu.
Matyt, ka?kada mums pritr?ko bendruomen?s pozicijos j?gos, kad stabdytume ?? abejotinos vert?s projekt??, ? pripa?ino V. Valan?iut?. Ji min?jo, kad konkurso tvarka teikiant savivaldyb?s administracijai ?vairius projektus, vis pritr?ksta bals?, bal?.
,,D?l m?s? neva ribin?s pad?ties vienareik?mi?ko atsakymo neb?t?. Ta?iau b?na atvej?, kai susiduriame su tokiu po?i?riu ? ,,nusibaigsite ir patys?.
Bet, kita vertus, b?na atvej?, kai stojame ry?tingai, vieningai. Taip gelb?jome gimnazij?, taip neleidome sujungti pirmini? sveikatos prie?i?ros centr?, i?laik?me savo nepriklausomyb?. Margas tas m?s? svietas, margi ir Salantai ? joki? i?im?i?,? ? kalb?jo V. Valan?iut?.
