Pastarosiomis savait?mis dideli mi?k? gaisrai siaubia Piet? Europ? ? su ugnimi kovoja Ispanija, Pranc?zija, Italija ir Graikija. Nors Lietuvoje artimiausiu metu alinan?ios kaitros neprognozuojama, Valstybini? mi?k? ur?dija (VMU) atkreipia d?mes?, kad gaisr? rizika i?lieka, ypa? d?l to, kad did?ioji dalis mi?k? gaisr? kyla d?l neatsakingos ?moni? veiklos.
Vyrauja vidutinis mi?k? gaisringumas, ta?iau budrumo prarasti negalima
Mi?k? gaisr? sezonas Lietuvoje ?prastai t?siasi nuo baland?io iki rugs?jo pabaigos, ta?iau d?l oro s?lyg? gali b?ti ilgesnis. Gaisr? sezono metu VMU mi?kininkai vidutini?kai per savait? gesina apie keturis gaisrus, o gaisringumui pasiekus IV ar auk?tesn? klas? kai kuriomis dienomis tenka gesinti daugiau nei penkis gaisrus per par?.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ?iuo metu did?iojoje ?alies dalyje vyrauja III mi?k? gaisringumo klas?. Tokiomis s?lygomis gaisr? kilimo tikimyb? siekia 10?30 proc., tod?l gyventoj? atsargumas i?lieka itin svarbus.
Iki liepos 30 d. visuose mi?kuose u?fiksuoti 92 mi?ko gaisrai 45,98 ha plote, o vidutinis vieno gaisro plotas siekia 0,50 ha. Iki min?tos dienos mi?kininkai ? prane?imus apie galimus mi?ko gaisrus vyko daugiau kaip 410 kart?.
Palyginimui: 2025 m. iki liepos 30 d. VMU mi?kininkai ? galimus mi?ko gaisrus vyko 244 kartus, buvo u?registruoti 97 mi?ko gaisrai 40,20 ha plote. 2024 m. tuo pa?iu laikotarpiu fiksuoti 59 mi?ko gaisrai, ap?m? 28,25 ha plot?, o ? galimus gaisrus vykta 175 kartus.
Pasak VMU mi?kinink?, Lietuvoje did?ioji dauguma mi?k? gaisr? kyla ne d?l gamtos stichij?, o d?l ?mogaus veiklos. Da?niausios gaisr? prie?astys ? neatsargus poilsiautoj? elgesys, palikti rusenantys lau?ai, numestos neu?gesintos cigare?i? nuor?kos ar degtukai, ?ol?s ir kit? augalini? atliek? deginimas. Tuo metu gamtin?s prie?astys, pavyzd?iui, ?aibo i?krovos, pasitaiko retai ir sudaro tik nedidel? mi?k? gaisr? dal?.
Papildom? gaisr? rizik? kelia ir mi?kuose likusios v?javartos bei v?jalau?os ? sausa mediena ir ?akos sudaro papildom? degi?j? med?iag?, tod?l kil?s gaisras gali plisti spar?iau, j? gesinti ?ymiai sunkiau. Siekdami suma?inti ?i? rizik?, mi?kininkai v?javartas ir v?jalau?as tvarko bei i?ve?a kuo operatyviau, pirmiausia ? did?iausi? gaisr? pavoj? kelian?iose teritorijose. ?iemet ?kvalai ir v?tros i?vert? ar nulau?? apie 44,3 t?kst. kub. m ?vairi? r??i? med?i? VMU patik?jimo teise valdomose mi?kuose.
Mi?k? apsauga nuo gaisr?: svarbiausia ? prevencija ir operatyvumas
Kasmet VMU sulaukia apie 500?800 prane?im? apie galimus mi?k? gaisrus, ta?iau pasitvirtina apie 120 j?. Dauguma gaisr? u?gesinami dar pradin?je stadijoje d?l ankstyvo aptikimo ir greito pirminio reagavimo, tod?l jie nei?plinta ? didelio masto nelaimes.
VMU visos ?alies mastu ?gyvendina mi?k? prie?gaisrin?s apsaugos sistem?, apiman?i? prevencijos, steb?senos ir operatyvaus reagavimo priemones. ?i sistema taikoma visuose mi?kuose, nepriklausomai nuo j? nuosavyb?s formos.
Mi?kininkai nuolat stebi mi?k? b?kl? pasitelkdami automatines gaisr? aptikimo sistemas ir steb?jimo bok?tus, o padid?jusios gaisr? rizikos laikotarpiais patruliuoja mi?kuose. Be to, jie pri?i?ri apie 12 t?kst. kilometr? mineralizuot? prie?gaisrini? juost?, mi?ko priva?iavimo kelius ir vandens pa?mimo vietas, kad kilus gaisrui b?t? u?tikrintas kuo greitesnis reagavimas.
Kiekvienais metais kartu su Prie?gaisrin?s apsaugos ir gelb?jimo departamentu bei savivaldyb?mis atnaujinami operatyviniai mi?k? gaisr? gesinimo planai, o gaisr? gesinimo paj?gos paskirstomos pagal rizikos ?em?lapius ir mi?k? gaisringumo klases.
Nuo steb?jimo bok?t? iki greitojo reagavimo komand?
VMU prie?gaisrin?s paj?gos ir steb?jimo infrastrukt?ra i?d?styta atsi?velgiant ? mi?k? plotus, gaisr? rizik? bei ankstesni? gaisr? statistik?, tod?l did?iausio pavojaus teritorijose operatyviai sutelkiami reikalingi i?tekliai.
?iuo metu VMU operacin? strukt?r? sudaro 47 pagrindin?s, 41 mobilioji ir 25 rezervin?s mi?k? prie?gaisrin?s komandos, veikian?ios visuose regioniniuose padaliniuose. J? darb? u?tikrina specializuota technika ? 50 gaisr? gesinimo automobili?, 15 vandens cistern?, 41 padidinto prava?umo greitojo reagavimo automobilis ir 27 ?e?iarat?s transporto priemon?s su gaisr? gesinimo moduliais. Prireikus paj?gos gali b?ti operatyviai sustiprinamos.
Nuolatin? mi?k? steb?sena vykdoma pasitelkiant tiek automatines mi?k? gaisr? aptikimo sistemas, tiek tiesiogin? steb?jim?. Visoje ?alyje veikian?i? automatin? mi?k? gaisr? aptikimo sistem? sudaro 23 steb?jimo centrai ir 82 detektoriai, taip pat 20 mi?k? gaisr? steb?jimo bok?t?. Be automatini? sistem?, padid?jusio gaisringumo laikotarpiais dalyje steb?jimo bok?t? budi darbuotojai, o kituose ?rengtos vaizdo steb?jimo kameros.
Siekdama dar labiau sustiprinti ankstyvojo gaisr? aptikimo galimybes, VMU ?iuo metu kuria nauj?, vis? ?al? apiman?i? mi?k? gaisr? aptikimo sistem?. Planuojama, kad i?pl?stas automatini? detektori? tinklas leis dar grei?iau nustatyti gaisro ?idinius ir sutrumpins reagavimo laik?.
Valstybini? mi?k? ur?dijos informacija
