Aplinkos ministr? Ieva Andriulaityt? ?Verslo ?ini?? tinklalaid?je pristat?, kokiems darbams planuoja skirti prioritet? iki kadencijos pabaigos. Viena svarbiausi? u?duo?i? ? iki kit? met? Seimo pavasario sesijos parengti ilgalaik? b?sto prieinamumo vizij?, kurioje bus numatyta, kaip spr?sti b?sto pasi?los, ?perkamumo ir kokyb?s klausimus Lietuvoje.
Nors ?iuo metu rinkoje juntamas prieinamo b?sto tr?kumas, situacija kol kas nevertinama kriziniu lygiu.
?Atliktas B?sto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybi? vertinimas parod?, kad situacija Lietuvos savivaldyb?se skiriasi. Jeigu didmies?iuose pagrindin? problema yra b?sto ?perkamumas, tai ma?ose savivaldyb?se n?ra b?sto pasi?los arba jis yra nekokybi?kas?, ? situacij? komentuoja I. Andriulaityt?.
Pasak ministr?s, yra i?skiriamos trys tikslin?s grup?s, kurios susiduria su b?sto prieinamumo problema. Pirma ? vidutines ir ma?as pajamas gaunantys asmenys, kurie neturi galimyb?s gauti socialin? param?, antra ? pa?eid?iami ?kiai, kurie gauna socialin? param? ir ? gyventojai, kurie turi nuosav? b?st?, ta?iau j? b?stas yra pasen?s ir energeti?kai neefektyvus.
Aplinkos ministerija Vyriausybei pateik? nutarimo projekt? d?l tarpinstitucin?s darbo grup?s sudarymo. Ji analizuos B?sto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybi? vertinimo studijoje pateiktus pasi?lymus ir vertins j? ?gyvendinimo galimybes. Iki ?i? met? pabaigos planuojama parengti strategijos projekt?, kuris, tikimasi, bus priimtas Seimo pavasario sesijoje.
Daug d?mesio ministerija planuoja skirti savivaldybi? aktyvesniam ?sitraukimui, taip pat siekiama sukurti savivaldybi? (municipalinio) b?sto segment?, kuris tapt? papildoma b?sto pasi?los dalimi, atsidursian?io tarp socialinio b?sto ir rinkos kaina nuomojamo b?sto, nes vien subsidijos, pasak ministr?s, problemos nei?spr?s.
?Planuojame pateikti kelet? strategijos modeli?, kuriuos b?t? galima taikyti skirtingose savivaldyb?se. Vienos savivaldyb?s galb?t turi vystytojus, bet susiduria su infrastrukt?ros u?tikrinimo problemomis, kitose ? stinga ekonominio patrauklumo ir vystytojai n?ra suinteresuoti statyti nauj? b?st?, tod?l reikia ie?koti b?d?, kaip pritraukti versl?. Matome, kad situacija savivaldyb?se skiriasi ir vieno modelio taikymas neb?t? tikslingas?, ? rengiam? b?sto strategij? komentuoja I. Andriulaityt?.
Ministr? atkreip? d?mes? ir ? daugiabu?i? renovacij?, kuri taip pat yra labai svarbi kalbant apie b?sto prieinamum?.
Pasak I. Andriulaityt?s, 13-asis kvietimas daugiabu?i? nam? renovacijai vir?ijo l?kes?ius ? jo metu buvo pateikta 850 parai?k?.
??iemet spalio m?nes? planuojama skelbti 14-?j? kvietim?, ? kur? taip pat dedame daug vil?i?, nes keisis finansavimo tvarka ? bus taikomas mi?rus finansavimo modelis?, ? sako aplinkos ministr? I. Andriulaityt?.
Pa?eid?iami nam? ?kiai bus finansuojami i? Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas i?kastinis kuras, bus numatoma 80 proc. parama, o jei daugiabutis nenaudoja i?kastinio kuro ? 50 proc. parama.
Gyventojams, kurie nepatenka ? paramos gav?j? s?ra??, bus taikomas savivaldybi? paramos renovacijai indeksas. Savivaldyb?s suskirstytos ? tris grupes: ekonomi?kai stipriausiose savivaldyb?se parama sieks 15 proc., vidutin?se ? 20 proc., o savivaldyb?se, kurioms labiausiai reikia paramos, ? 25 proc.
Taip pat numatyti papildomi kriterijai, u? kuriuos galima gauti papildom? finansavim?. Pavyzd?iui, jei gyventojai nori atnaujinti ?ilumos ir kar?to vandens tiekimo sistemas, jiems skiriami papildomi 5 proc. ir pan. Maksimali paramos suma savivaldyb?se, kurioms labiausiai reikia paramos, gali siekti 40 proc.
2027 m. I ketvirt? planuojama skelbti kvietim? dalinei renovacijai.
?ie poky?iai, tikimasi, dar labiau i?judins renovacijos procesus ir tie gyventojai, kurie jau turi b?stus, ta?iau jie yra energeti?kai neefektyv?s, gal?s d?iaugtis kokybi?ku ir saugiu gyvenimu.
