Kretingai 1795 m. netekus Magdeburgo teis?s ir tapus eiliniu Rusijos imperijos provincijos pasienio miesteliu, prasid?jo naujas miesto istorin?s urbanistin?s raidos etapas. Jo prad?ioje aik?t? supo XVIII a. IV ketvirtyje statyti kalk?mis baltinti tinkuoto m?ro namai, o centre tebest?ksojo pirmin? paskirt? praradusi rotu??.
M?rini? pastat? pl?tra Kretinga lenk? Kaun?
Savivaldos praradimas nesustabd? urbanistin?s Kretingos raidos. ?sib?g?jus m?rini? gyvenam?j? nam? statybai, nauji nedideli pastatai ritmingai ?sijung? ? bendr? aik?t?s u?statym?, i?saugodami istorines posesij? ribas, suteikdami miestui jaukumo.
1833 m. mieste buvo jau 31 m?rinis namas, kuri? did?ioji dauguma stov?jo aplinkui aik?t?. J? skai?iumi Kretinga nusileido tik Vilniui (742 namai), Kaunui (66 namai) ir K?dainiams (48 namai). M?riniai namai sudar? 19 proc. vis? miesto pastat?.
?iuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 proc.) buvo antra, lenkdama Kaun? (12,2 proc.), K?dainius (9,5 proc.), Jurbark? (4 proc.) ir Ukmerg? (2,9 proc.). Anot Abiej? Taut? Respublikos istoriko, geografo ir statisto Mykolo Balinskio, XIX a. pirmoje pus?je Kretinga buvo ?gra?us m?rinis miestas?.
Besiple?ianti m?rin? statyba sunaikino nebenaudojam? rotu??. Nelikus savivaldos, joje kur? laik? rinkosi maldos nam? netur?jusi evangelik? liuteron? bendruomen?, veik? carin?s Rusijos pasienio kariuomen?s sand?liai. 1845 m. rotu?? buvo parduota u? 60 sidabro rubli? ir nugriauta, o plytos panaudotos nauj? nam? statybai.
Aik?t?s veid? toliau keit? kartkart?mis pasikartojantys gaisrai, po kuri? i?likdavo stov?ti daugiausia tik m?riniai namai. Daug nuostoli? padar? 1854 m., 1889 m., 1908 m. ir 1913 m. miest? siaubusi ugnis. Po 1854 m. gaisro atsista?iusiame mieste 1868 m. tebuvo 17 m?rini? nam?. Vadinasi, kiti m?riniai namai liko neatstatyti.
Besikartojantys gaisrai skatino kretingi?kius imtis papildom? prie?gaisrini? priemoni?.
Ties aik?t?s viduriu ir ?iaur?s vakariniame kampe buvo i?kasti ?uliniai. Pastar?j? prie? Pirm?j? pasaulin? kar? pakeit? artezinis gr??inys su rankiniu siurbliu. Kovai su gaisrais 1907 m. buvo suburta pirmoji Kretingoje savanori? ugniagesi? draugija.
?alia aik?t?s spiet?si prekybininkai ir smukl?s
Turgaus aik?t?je vyko aktyvus gyvenimas.
Kiekvien? savait? ketvirtadieniais vyko gausus turgus, o sausio 6 d., vasario 2 d., baland?io 23 d., spalio 4 d., nuo 1882 m. ? Verb? sekmadien?, o nuo 1883 m. ? bir?elio 15 d., t. y. per ?v. kankinio Vito ?vent? visi rinkdavosi ? triuk?mingas muges.
Per prekyme?ius prekiauta gr?dais ir kitais ?emdirbyst?s produktais, arkliais, galvijais, pauk??iais, milu, avaline, odos ?aliava, ?vairiais gele?ies gaminiais, i? Pr?sijos ?ve?amais buities ir nam? apyvokos reikmenimis.
Aplinkui j? ir ?alia esan?iose gatv?se stov?jusiuose namuose 1833 m. veik? 10 krautuvi?, 20 smukli? ir traktieri?, o 1868 m. buvo 21 krautuv?, 12 smukli?, u?va?iuojamieji namai, vyno r?sys, urmo sand?lis, gyveno ir prekyba vert?si 60 pirkli?.
Nuo XIX a. antrosios pus?s per Turgaus aik?t? ?jo nelegalus emigracijos kelias. Sutartomis dienomis ?ia rinkdavosi Kretingos ir aplinkini? vals?i? jauni vyrai ir moterys, kuriuos vedliai nelegaliai pervesdavo per Rusijos?Vokietijos imperij? sien? ir nugabendavo iki Hamburgo uosto. I? jo emigrantai i?plaukdavo laivais link JAV ir Piet? Afrikos krant?.
Pasak am?inink?, dalis aik?t?s buvusi negr?sta, tod?l ?ruden?, pavasar?, o taip pat lietingu metu ji nepraeinama?. Aik?t? ir gatves naktimis ap?viesdavo prie stulp? pakabinti ?ibintai, nuo kuri? ?viesos, pasak liudinink?, ?tik m?nesienos nakt? pakankamai b?na ?viesu?.
XIX a. keit?si daugelio i? aik?t?s i?einan?i? gatvi? pavadinimai.
Ba?ny?ios gatv? pavadinta Vienuolyno (?em. Klio?toriaus) gatve. Sutrumpinus Vienuolyno sodo ir Pr?s? ganykl? gatvi? vardus, pirmoji tapo Sodo, o antroji ? Pr?sijos gatve.
Senojoje Klaip?dos gatv?je pasta?ius sinagog? ir beit midra?? (maldos namus-mokykl?), ?ydai ir ?emai?iai prad?jo j? vadinti ?ul?s (t. y. Sinagogos), o rus? valdininkai pavadino Mokyklos gatve. Pasikeit? Vokie?i? gatv?s, jungusios miesto aik?t? su Klaip?dos ir Palangos keliais, pavadinimas: j? imta vadinti Palangos gatve.
Laikui b?gant kito ir prie aik?t?s gyvenusi? miestie?i? konfesin? bei tautin? priklausomyb?. 1771 m. ?in?? dvarui u? aik?t?s posesijas mok?jo 35 lietuvi? ir lenk? kilm?s katalikai bei vienintelis smukl?je gyven?s ?ydas, o 1879?1890 m. ?in?ininkais buvo 18?21 ?yd? tautyb?s asmuo ir tik 4?5 posesijas nuomojosi kit? tautybi? atstovai ar valdin?s ?staigos.
Nugriaut? rotu?? pakeit? cerkv?
Nugriovus rotu??, aik?t?s centre liko tik aplinkui aug? med?iai. Prab?gus 30-?iai met? po rotu??s sunaikinimo, jos vietoje Vidaus reikal? ministerijos Muitin?s valdybos l??omis 1875 m. buvo pastatyta kra?t? pavergusios Rusijos imperijos ir sta?iatikyb?s didyb? simbolizuojanti cerkv?, konsekruota Rusi? apkrik?tijusio kunigaik??io ?v. Vladimiro vardu.
Cerkv? buvusi bizanti?ko stiliaus, apie 30 m ilgio ir 16 m plo?io, 400 viet?, pastatyta pagal 1870 m. architekto Samoilovo parengt? tipin? projekt?. Vakar? pus?je stov?jo auk?tas varpin?s bok?tas su k?gine smaile, u?dara galerija sujungtas su pagrindine pastato dalimi, vir? kurios ties stogo viduriu kilo didysis, o kampuose ? 4 ma?esni kupolai su paauksuotais kry?iais.
Aplinkui cerkv? buvo pasodinti nauji lapuo?iai med?iai, o 1879 m. Kauno pirklys Mortfejus Rabinovi?ius pastat? medin? tvor? su tinkuot? plyt? m?ro kolonomis. 1889 m. tvora sudeg? ir buvo atnaujinta, o apie 1910 m. pastatyta specialiai i? Sankt Peterburgo parve?ta metalin? a??rin? tvora.
Vakarin?je dalyje veik? muitin?
I?lik? miesto planai liudija, kad aplinkui aik?t? esan?i? posesij? dyd?iai XIX a. ne syk? keit?si: vienos j? smulk?jo, kitos buvo apjungtos ? didesnius sklypus. Tik XIX a. antroje pus?je j? kiekis ir dydis nusistov?jo. Labiausiai posesijos susmulk?jo aik?t?s ?iaurin?je kra?tin?je.
Aplinkui aik?t? naujai statomi m?riniai namai XIX a. viduryje buvo daugiausia vienauk??iai, tinkuoto m?ro, o nuo XIX a. pab.?XX a. pr. ? raudon? plyt? m?ro, 1?2 auk?t?, su mansardomis, puo?ti neogotikiniais fig?riniais karnizais, primenantys voki?kos Klaip?dos architekt?ros pastatus.
Namus skyr? prava?iavimai ? kiem?, nuo aik?t?s atitverti auk?tomis aklinomis medin?mis tvoromis. ? aik?t?s u?statym? ?sikomponavo ir i? turgaviet?s i?einan?i? gatvi? kampuose stov?j? pastatai.
Reprezentacine aik?t?s dalimi XIX a. tapo vakarin? kra?tin?, kurioje telk?si valdin?s ?staigos. I? prad?i? joje stov?jo 2 m?riniai ir 3 mediniai namai, o po XIX a. gaisr? vietoje vieno medinio atsirado dviauk?tis m?rinis namas.
Seniausias i? j? buvo dviauk?tis i?din?s pastatas, pastatytas XVIII a. dvaro l??omis aik?t?s ir Palangos (dab. Birut?s) gatv?s kampe. Jo sienos buvo akmen?, o kampai, karnizai, dur? ir lang? ang? apvadai ir pal?p?s sienos ? tinkuoto degt? plyt? m?ro.
Vir? pastato kilo dvi?laitis, olandi?ko tipo ?erp?mis dengtas stogas, kuris mat?si i? tolo art?jant link Kretingos. Pagrindinis ??jimas buv?s ?rengtas fasado de?in?je pus?je. Prie dur? stov?jo kiaurara??iais dro?iniais puo?ta atvira medin? veranda su balkonu. Po namu buv?s nema?as akmen? m?ro r?sys, o kieme ? sand?liai.
Manoma, kad pastate XIX a. pirmoje pus?je apsistodavo ir savo prekes sand?liuodavo ? Pr?sij? vykstantys ar i? jos atvyk? pirkliai. 1842 m. j? i? dvaro i?sinuomojo Rusijos vidaus reikal? ministerijos Muitin?s ?inyba, ?rengusi jame muitin? ir pakhauz? (preki? sand?l?).
Pagal rusi?k? ?staigos pavadinim? (muitin? ? rus. ???????) kretingi?kiai pastat? ?m? vadinti Tamu?ine. Muitin?s ?staig? saugojo ginkluotas sargybinis, kuriam prie ??jimo buvusi pastatyta dry?iais da?yta medin? b?del?, o prie?ais j? st?ksojo pora dry?uot? flag?tok? su v?liavomis.
Buvusi? mokykl? dalinosi ?tabai ir ba?ny?ia
? ?iaur? nuo muitin?s esan?ioje posesijoje XIX a. antroje pus?je vietoje sudegusio buvo pastatytas medinis namas. Jis buv?s vienauk?tis, sta?iakampio plano, su mansarda ir dvi?lai?iu stogu, ilguoju fasadu atsuktas ? aik?t?.
Pagrindinis ??jimas buvo kairiajame fasado kra?te: prie?ais duris stov?jo medin? pakyla su a??riniais tur?klais, ? kuri? nuo aik?t?s ved? mediniai laiptai. Auk?tas akmen? m?ro cokolis liudijo, kad po namu yra r?siai.
Kra?tin?s centre buvusioje pla?iausioje posesijoje per vis? jos plot? stov?jo dvarui priklaus?s 1789?1790 m. statytas buvusios mokyklos pastatas.
J? sudar? du sublokuoti tinkuoto m?ro dviauk??iai korpusai su dvi?lai?iu ?erpi? stogu. Abiej? korpus? pagrindin? ??jim? pabr??? atviros, med?io rai?iniais puo?tos lentin?s verandos su balkonais.
Pietin? korpus? i? dvaro nuomojosi Rusijos imperijos sienos sargybos 5-oji Garg?d? brigada. Patalpose veik? brigados ir jos 1-ojo (Kretingos) skyriaus ?tabai, taip pat karinink? namai ir b?stai.
?iaurin? korpus? nusipirko Lauk?em?s baronas Karolis fon Mirbachas. I? jo pastat? ?sigijo evangelik? liuteron? bendruomen?, kuri 1808 m. jame ?sireng? pirm?j? savo ba?ny?i? ir klebonij?. Nesugeb?dama pastato i?laikyti, po keli? met? bendruomen? j? pardav?.
? ?iaur? nuo ?io pastato XIX a. i?kilo ?iek tiek ?emesnis dviauk?tis tinkuoto m?ro namas. Jis XIX a.?XX a. prad?ioje priklaus? i? Vokietijos atsik?lusiam pirkliui Izraeliui Glikmanui, atidariusiam ?ia gele?ies ir plieno gamini? bei da?? parduotuv?.
Kra?tin?s ?iauriniame gale st?ksojo medinis, vienauk?tis, i?ilginto sta?iakampio plano, dviej? gal? namas su dvi?lai?iu stogu. Toks pats namas stov?jo kitapus Paupio (Daubos) gatv?s, kampe su Vienuolyno gatve prie?ais aik?t?s ?iaur?s vakarin? kamp?.
Daugiausiai buvo m?rini? nam?
Tankiausiai u?statytoje aik?t?s ?iaurin?je kra?tin?je buvo 8 posesijos.
Jas reprezentavo net ?e?i, o nuo XX a. prad?ios ? septyni, m?riniai sta?iakampio plano namai dvi?lai?iais stogais, ilgaisiais fasadais atsukti ? aik?t?. ?e?i namai buvo dviauk??iai ir dvigaliai, o vienas ? vienauk?tis.
Vis? j? priekiniame fasade nuo aik?t?s pus?s buv? ?rengti 2?3 ??jimai, o pal?p?se ? mansardos. Centrin?je dalyje stov?j? ?e?i namai galiniais fasadais r?m?si vienas ? kit?. Visi m?riniai namai skyr?si vienas nuo kito savo i?vaizda ir dyd?iu.
Seniausi buv? vakarin?je kra?tin?s pus?je XVIII a. IV ketvirtyje statyti trys tinkuoto m?ro namai. Kampe prie Vienuolyno gatv?s stov?jusios austerijos priekinio fasado centre puikavosi pagrindinis ??jimas, vir? kurio buvo ?rengtas balkonas su medine, kiaurara?te baliustrada.
Kair?je fasado pus?je buvo ?oninis ??jimas su segmentin?s arkos pavidalo dur? anga. Kit? dur? ir lang? angos buvusios sta?iakamp?s. Mansard? ap?viet? galiniuose fasaduose ?rengti langai ir trikampiai ?vieslangiai. Auk?tas dvi?laitis stogas buvo dengtas ?erp?mis.
Pastat? i? dvaro XIX a. pr. ?sigijo ?yd? kilm?s verslininkas Ger?onas Bermanas. 1878 m. ir 1890 m. namas priklaus? Cipai Berman ir ?merui Bermanui, o XIX a. pab. atiteko i? Darb?n? kilusiam Ger?onui Levy, vedusiam Ester Reich? Bermanait?. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo pastate veik? sve?i? namai ir smukl?, o dalis patalp? buvo nuomojama smulkioms parduotuv?ms.
U? prava?iavimo ? kiem?, nuo aik?t?s atskirto auk?t? aklin? vart?, stov?jo antrasis namas. Jo fasado centre vienas ?alia kito buvo ?rengti du atskiri ??jimai, o vir? de?iniojo ??jimo kilo balkonas su metaline a??rine baliustrada.
De?in?je fasado pus?je buvo dar vienas ? ?oninis ??jimas. Pirmojo auk?to dur? ir lang? angos buvusios sta?iakamp?s, o antrojo ? segmentin?s. Mansardos patalpas ap?viet? ?e?i kvadratiniai ?vieslangiai.
Vakarinis fasadas buvo aklinas, tik I auk?te ?rengtas langas, i? kurio galima matyti prava?iavim? ? kiem?. Stogas buv?s dvi?laitis, dengtas ?erp?mis.
? rytin? jo gal? besiremiantis tre?iasis namas i?siskyr? pla?iu sta?iakampiu rizalitu ir auk?tu nuo?ulniu gontais dengtu stogu, ties kurio ?laito viduriu puikavosi pusiau apskritas ?vieslangis.
Prie ?io namo rytinio galo glaud?si XIX a. antroje pus?je ant auk?to ta?yt? akmen? m?ro cokolio pastatytas ry?kiai i? kit? i?siskiriantis raudon? plyt? m?ro pastatas su segmentin?mis lang? ir dur? angomis, fig?riniais karnizais ir apvadais, ?emu skarda dengtu stogu. Cokolin?je jo dalyje buvo erdvus pusr?sis.
Vir? kairiajame fasado kra?te ?rengto pagrindinio ??jimo kilo balkonas su lentine baliustrada, prie kurios kab?jo i?kaba: ????????. Prie?ais pagrindin? ??jim? buvo ?rengti akmen?-betono m?ro laiptai. ? pusr?syje veikusias patalpas ved? de?in?je pus?je ?rengtas ?gilintas ??jimas. ?iame name nuo 1909 m. veik? provizoriaus Augusto Splito vaistin?.
? kit? vaistin?s gal? r?m?si penktasis m?rinis namas. Jis buvo ?emesnis, tinkuoto m?ro, nuo?ulnesniu gontiniu stogu, pastatytas po 1857 m. gaisro. Nuo aik?t?s ? pastato vid? ved? du ??jimai, abu ?rengti kair?je fasado pus?je. Prie?ais juos buvo i?betonuoti bendri laipteliai.
Prie ?io pastato ?liejosi tokio pat dyd?io raudon? plyt? m?ro namas su fig?riniais karnizais ir ?erp?mis dengtu dvi?lai?iu stogu. Jis smarkokai nukent?jo per 1908 m. gaisr?, tod?l iki 1910?1912 m. buvo naujai perstatytas. ? pastat? ved? trejos durys, ?rengtos ties viduriu ir abiejuose kra?tuose.
Prie pastato rytinio galo buvo pristatytas paskutinis ?ios kra?tin?s m?rinis namas. Jis buv?s nedidelis, vienauk?tis, raudon? plyt? m?ro, su gontais dengtu stogu. ? vid? nuo aik?t?s ved? por? ??jim?, prie kuri? buvo ?rengti laipteliai su tur?klais. Pal?p?je buvusi? mansard? rytiniame gale ap?viet? pora sta?iakampi? lang? ir ?vieslangi?.
Namas pastatytas apie 1912 m. vietoje per 1908 m. gaisr? sudegusio medinio. Priklaus? krautuvininkui Salomonui Izraelovi?iui.
U? namo buvo pora prava?iavim?: vienas ? S. Izraelovi?iaus, kitas ? ? kaimyninio sklypo kiemus, kuriuos nuo aik?t?s skyr? plat?s, auk?ti ir aklini dvipusiai mediniai vartai. Kaimyniniame sklype, aik?t?s ir Sodo gatv?s kampe stov?jo vienintelis medinis namas. Jis buvo vienauk?tis, dviej? gal?, su pla?iu mezoninu ir dvi?lai?iu skiedromis degtu stogu.
Priva?iavimai ? kiemus formavo naujas gatves
Lygiagre?iai aik?t?s ?iaurinei kra?tinei palei jos posesij? ?iaurin? rib? XX a. prad?ioje susiformavo nauja ? Skersoji gatv?, sujungusi Vienuolyno bei Sodo gatves.
Ji atsirado kaip ?kinis priva?iavimas ? aik?t?s ?iaurini? posesij? kiemus, kuriuose palei gatvel? stov?jo pagalbiniai ?kiniai pastatai: dar?in?s, sand?liai, svirnai ir pan.
Prie?ais aik?t?s ?iaur?s rytin? kamp?, Kartenos (dab. Vytauto) ir Sodo gatvi? sankirtoje vietoje medinio namo 1888 m. buvo pastatytas, o po 1889 m. ? rekonstruotas vienauk?tis, sta?iakampio plano, m?rinis namas su ertikiu, ilguoju fasadu atsuktas ? Kartenos (Vytauto) gatv?.
Pastatas i?siskyr? i? kit? centre stov?jusi? m?rini? nam?: jo sienos buvusios tinkuoto m?ro, o ertikis raudon? plyt? m?ro, dekoruotas fig?riniais karnizais ir tinkuotomis ni?omis.
Vytauto gatv?s pus?je buv? pora ?onini? ??jim? ? patalpas, o pagrindinis eksterjero akcentas buv?s kampinis ??jimas nuo aik?t?s ? prekybines patalpas.
Prie?ais j? stov?jo dviej? apvali? kolon? prilaikoma pastog?, o vir? ??jimo kilo nedidelis sta?iakampis frontonas su segmentin?s arkos pavidalo ?vieslangiu. Vir? frontono buv?s i?m?rytas atikas su pusiau apskrita ni?a ties viduriu.
Apie 1910?1912 m. namas rekonstruotas: nuo Kartenos (dab. Vytauto) gatv?s ties stogo viduriu pristatytas masyvus ir auk?tas mezoninas su trikampiu raudon? plyt? m?ro dviej? tarpsni? frontonu bei balkonu.
Pagrindin?je pastato dalyje, ? kuri? patenkama pro kampin? ??jim?, veik? ?yd? kilm?s verslininko S. Liv?ico vaist? ir medicinos reikmen? parduotuv?.
Liuteron? pastatus sunaikino gaisras
Aik?t?s rytin?je kra?tin?je buvo 5 posesijos, kuriose stov?jo 4 mediniai ir 1 m?rinis namas. Visi mediniai namai buvo vienauk??iai, sta?iakampio plano, pakelti ant akmen? m?ro cokoli?, dvi?lai?iais skiedr? stogais. Visi jie tur?jo po du, o antrasis ? tris ??jimus.
Tarp nam? buvo ?rengti prava?iavimai ? kiemus su aklinais lentiniais vartais. Manoma, kad visi ?ie namai pastatyti apie 1890?1895 m., po 1889 m. gaisro.
I? j? dyd?iu i?siskyr? aik?t?s ir Kartenos (dab. Vytauto) gatv?s kampe stov?j?s namas. Skirtingai nuo kit?, jis buv?s su langin?mis, o langus puo?? kiaurara??iai stilizuoto augalinio motyvo apvadai.
Antrasis namas buv?s dviej? korpus?, tur?jo du mezoninus, i? kuri? kairysis buvo su balkonu. Pana?u, kad pastatas priklaus? dviem ?eimininkams, kadangi de?iniojo korpuso sienos buvusios apkaltos statmenomis, o kairiosios ? horizontaliomis lentomis.
Tre?iasis namas buv?s trumpiausias, o ketvirtasis ? ?emiausias.
Aik?t?s ir Garg?d? (dab. K?stu?io) gatv?s kampe buvusioje posesijoje nuo XVII a. stov?jo m?riniai sve?i? (pirkli?) namai. Juos 1852 m. ?sigijo evangelik? liuteron? bendruomen?, kuri rekonstruotame pastate 1854 m. atidar? ba?ny?i?.
Ji buvo tinkuoto m?ro, vienbok?t?, su masyviu tri?lai?iu stogu, ?oniniu fasadu atsukta link aik?t?s, o bok?tu ? ? ?iaur?. Bok?tas buv?s keturkampis, penki? tarpsni?, su ?vieslangiais priekiniame fasade, u?sibaigiantis suploto ketur?lai?io ?almo pavidalo stogu, vir? kurio kilo smail? su kry?iumi.
Greta ba?ny?ios i?kilo medin? varpin?, o 1860 m. ? namas mokyklai ir ba?ny?ios pri?i?r?tojui. Ta?iau negavus vald?ios leidimo ?steigti mokyklos, jame nuo 1861 m. veik? prieglauda.
Visus evangelik? liuteron? pastatus sunaikino 1889 m. gaisras.
Tais pa?iais metais bendruomen? savo posesijoje Garg?d? (dab. K?stu?io) gatv?s pus?je pasistat? m?rinius laikinuosius maldos namus.
Greta j? 1897 m. buvo prad?ta, o 1899 m. baigta statyti neogotikin?, vienbok?t?, ta?yt? akmen? m?ro, su raudon? plyt? kontraforsais ba?ny?ia. J? bendruomen? apjuos? medine, o apie 1910 m. ? i? Sankt Peterburgo parve?ta metaline a??rine tvora.
Aik?t?s pakra??i? u?statym? keit? gaisrai
Kitapus Garg?d? (dab. K?stu?io) gatv?s, prie jos ir Pr?sijos (dab. ?emai?i?) gatv?s sankirtos prie?ais aik?t?s pietrytin? kamp? XIX a. buvo pastatytas vienauk?tis, tinkuoto m?ro, i?ilginto sta?iakampio plano, dvigalis namas su dvi?lai?iu stogu, ilguoju fasadu atsuktas ? Garg?d? gatv?.
Aik?t?s pietiniame ?one buvo 5 posesijos. Ikonografin? med?iaga leid?ia teigti, kad po 1857 m. gaisro aik?t?s ir Pr?sijos (dab. ?emai?i?) gatv?s kampe i?kilo medinis, vienauk?tis, dviej? gal? namas su pusvalminiu stogu. Jis primin? ?emai?i? trob?, ties kurios fasado viduriu pagrindin? ??jim? puo?? atviros gonkel?s.
Per 1908 m. ar 1913 m. gaisr? pastatas sudeg?. Jo vietoje i?augo raudon? plyt? m?ro namas su fig?riniais karnizais, dur? ir lang? apvadais bei dvi?lai?iu stogu.
Gretimoje posesijoje taip pat stov?jo medinis, vienauk?tis namas su pusvalminiu stogu. Per 1889 m. gaisr? jam sudegus, nam? valdos sklypas iki pat sovietme?io liko neu?statytas. Vidurin?je posesijoje XIX a. pabaigoje buvo pastatytas neogotikos bruo?? turintis raudon? plyt? m?ro vienauk?tis, sta?iakampio plano namas su dvi?lai?iu stogu.
Toliau stov?jo XVIII a. statytas m?rinis dviej? auk?t? namas su segmentin?mis lang? angomis bei ?emu stogu.
Manoma, kad jame 1866 m. duris atv?r? pirmoji Kretingoje vaistin?, kuri priklaus? provizoriui Karlui ?enbergui. Pana?u, kad dal? patalp? iki Pirmojo pasaulinio karo name nuomojosi Kauno gubernijos (v?liau ? apygardos) taikos teis?jo ir teismo tardytojo apylinki? b?stin?s.
Kra?tin?s vakariniame gale, aik?t?s ir Mokyklos (dab. M?guvos) gatv?s kampe XIX a. buvo pastatytas vienauk?tis, i?ilginto sta?iakampio plano, tinkuoto m?ro namas su dvi?lai?iu stogu. Nuo aik?t?s pus?s jis tur?jo du ??jimus: vien? ties fasado viduriu, o kit? ? de?iniajame kra?te.
Pana?aus architekt?rinio stiliaus vienauk?tis tinkuoto m?ro namas XIX a. buvo pastatytas ir aik?t?s pietvakarinio kampo, Mokyklos (dab. M?guvos) ir Palangos (dab. Birut?s) gatvi? sankirtoje. Jo stogas buvo medinis, dvi?laitis, o pal?p?s galai apkalti statmenomis lentomis.
Cerkv? aik?t?je vokie?iai naudojo kaip sand?l?
Tolesn? Kretingos urbanistin? raid? koregavo prasid?j? Pirmojo pasaulinio karo ?vykiai.
Kaizerin?s Vokietijos kariuomenei 1915 m. baland?io 16 d. u?imant Kreting?, didesni? susir?mim? tarp rus? ir vokie?i? ne?vyko, tod?l miestas per karo veiksmus nenukent?jo.
Ta?iau persekiodami kelis mieste u?silikusius kazokus, vokie?iai suk?l? gaisr?, per kur? suple?k?jo aik?t?s rytin?je kra?tin?je stov?j? trys namai ir smarkiai nukent?jo vakarin?s kra?tin?s centre stov?j?s senas dviej? auk?t? namas (buv. mokyklos pastatas). Visi ?ie pastatai karo metais taip ir nebuvo atstatyti.
Vokie?i? karin? vald?ia ir ?gula u??m? svarbesnius miesto pastatus.
Apleistame pranci?kon? vienuolyne buvo ?rengtos kareivin?s.
Muitin?s pastate ?sik?r? ?vairios administracin?s ?staigos ir buvo atidarytas kal?jimas, kuriame kalinti okupacinei vald?iai nusikalt? civiliai gyventojai.
Prad?jusi administruoti miest?, kaizerin? okupacin? vald?ia pakeit? gatvi? pavadinimus suteikdama joms voki?kus vardus. Turgaus aik?t? oficialiai prad?ta vadinti Markt arba Marktplatz, Vienuolyno gatv? ? Libauerstrasse (Liepojos gatve), Palangos (Birut?s) gatv? ? Wasserstrasse (Vandens gatve), Sodo gatv? ? Morgenstrasse (Ryt? gatve) ir pana?iai.
Daugiau kaip ?imtmet? ? nuo 1795 m. iki 1915 m. ? trukusius rus? valdymo laikus ry?kiausiai tebeprimin? aik?t?s centre st?ksanti cerkv?.
Karo prad?ioje did?ioji dauguma sta?iatiki? evakavosi ? Rusijos gilum?. Be ?eiminink? likusi? cerkv? vokie?iai pavert? kariniu sand?liu, o jos varinius varpus rekvizavo ir kaip antrin? ?aliav? i?ve?? ? Vokietij?.
Julius KANARSKAS,
Istorikas Kretingos muziejus
