?iupinys (Lietuvoje – ?iupinys, ?iulkinys, mutinys, ?iupien?, ?ustinis) yra bene seniausias Ma?osios Lietuvos senbuvi? ?emdirbi? patiekalas, ?inomas nuo prie?istorini? laik?.
??iupinys? nuo ?od?io ??iupas, ?iupas? ? ?truputis to, truputis ano?.
Ma?osios Lietuvos lietuvinink? ?iupinys voki?ku pavadinimu schuppnis pla?iai i?plito, kaip lengvai gaminamas ir sotus valgis keliauninkams Ryt? Pr?sijoje sve?i? u?eig? namuose.
Ma?osios Lietuvos kar?iamose, v?liau valgyklose ir net restoranuose buvo garb?s reikalas pateikti savo i?skirtin? ?iupin?, priklausomai nuo ?iame kra?te auginam? ?em?s ?kio augal? ir gyvuli?…
Kristijonas Donelaitis (1714?1780) poemoje ?Metai? ra?o: ?<…> ?irni? sau pasis?k zopostui didel? plot?, / juk ?inai, kaip skan?s jie, kad ?iupin? valgai…?, ir toliau: ?<…> Mes, lietuvninkai, bar??ius ir ?iupin? skan? / Su la?iniais gard?iais i?virtus girdami valgom…?
M?melyje (Klaip?doje), kai atplukdyti medienos plaustai ?vartuodavosi prie Medienos uosto kranto, sielinink? laukdavo dideliuose puoduose i?virtas ?iupinys su riebia m?sa. ?ia susirinkdavo daug M?melio gyventoj?, nes b?davo visi vai?inami ?iupiniu, buvo gausu alkoholini? g?rim?, muzikos ir ?oki?. Gra?i tradicija, kuri? gal?t? atgaivinti per J?ros ?ventes reng?jai.
XIX am?iuje patiekal? apra?? Liudvikas Adomas Jucevi?ius: ?<…> ?iupien? <…> tai mie?in? ko?? su ?irniais kartu i?virta ir su ?vie?iais la?iniais…? ir dar pamini, kad pir?lyb? metu ?iupinio patiekimas ? stal? rodydav?s merginos t?v? palankum? jaunikiui, o jei dubens viduryje styrojusi par?o uodega ? tai rei?k? sutikim? vedyboms.
1860 metais grafas Leonas Potockis apra??, kad ?iupinys (tir?tas tro?kinys i? gr?d?, kruop?, pup?, pupeli?, ?irni?, v?liau bulvi?, netgi kop?st? su kiauliena) yra m?gstamas ?emaitijos valgis, be kurio jokia ?vent?, jokios vestuv?s, jokios krik?tynos negali ?vykti.
?iupin?, i?virt? i? ?irni?, de?ros ir stambi? mie?ini? kruop?, mini ir Vladislovas Sirokoml?.
Tarpukariu i?leistoje Elenos Rep?yt?s-Starkien?s redaguotoje knygoje ?K? valgome?? ?iupinys minimas kaip U?gav?ni? ir Kal?d? pirmosios dienos valgis, verdamas i? ?irni? ir gruc?s (perlini? kruop?) sultinyje, kuriame virta kiaul?s galva, uodega ir de?ros. Baigiant virti ?dedama tarkuot? bulvi?. Patiekiant ant stalo dubens viduryje ?statoma kiaul?s uodega, o aplink apd?liojama supjaustytos galvos gabal?liais.
Kiekvienas Ma?osios Lietuvos regionas tur?jo savo i?skirtinius ?iupini? ruo?imo receptus, kurie v?lesniais laikais, atsiradus sve?i? u?eig? namams, buvo ?traukti ? maitinimo valgiara??ius. Pavyzd?iui, vienok? ?iupin? gaudavai Pag?giuose, kitok? Haidekruge (?ilut?je), dar kitok? Priekul?je ir pana?iai.
Bendras visai Ma?ajai Lietuvai buvo tik PIR?LYB? ?IUPINYS, ruo?iamas i? avi?? gr?d?, pup?, ?irni?, svog?n? su morkomis ir galiausiai – kiaul?s uodega. ?? ?iupin? ant vai?i? stalo, baigiantis pir?lyb? ceremonijai, atne?davo pati per?amoji. Jei kiaul?s uodega b?davo sta?ia ?smeigta vertikaliai ? ?iupinio vir??, – mergina sutinka tek?ti. Jei uodega b?davo ne?smeigiama, o tik paguldoma galu ? apa?ia prie ?iupinio, – mergina jokiu b?du netek?s. Toks mandagus su erotine potekste atsisakymas. Gal? gale tas paprotys buvo priimtas ir ?emaitijoje.
V?lesniais laikais ?iupiniai, kaip sotus ir lengvai paruo?iamas, netgi daugiadienis valgis, kur? galima net kelis kartus pa?ildyti i?platino lietuvi? kariuomen? Baltarusijoje, Ukrainoje, netgi Pol?oje.
Esu ?sitikin?s, kad Lietuva ?iupin? gal?t? ?teisinti kaip savo tautin?s kulinarijos paveld?, o kiekviena gaspadin? netgi paskelbti savo i?skirtinius gamybos receptus.
Pamaryje i? 2 milijon? vietini? gyventoj?, i?skyrus vien? kit?, neliko senbuvi? (sen?j? gyventoj?), kuriuos i??ud? Rusijos armija.
?iame kra?te apsigyveno atkak?liai i? kit? Lietuvos region?.
–…
