I? Kretingos kil?s, dabar gyvenantis Kelm?je, profesionalus menininkas, grafikas, siurrealistas, grafikas, siurrealistas ir knyg? iliustratorius Andrius Seselskas nesl?p? ? kalb?ti apie save nenorintis. ?Apie mane tiek daug prira?yta, ? atsid?sta, ? kad net ne?inau ir nuo ko prad?ti, tas gyvenimo kelias tiek kart? keist?si, sukosi, kol i?sisuko ? ?? ta?k?, kuriame esu dabar.?
Prioritetai pasikeit?
Ir paai?kina: ??ia jau visi ?ino, kad a? buvau vaikas, kuris pai?? nuo ma?? dien?. Mokyklos laikais mano visi daiktai, pradedant nuo para??i? s?siuviniuose, baigiant keln?mis, kuprine ir net sportba?iais, buvo i?pai?yti ?vairiausiais ra?tais ir pie?inukais?.
Kadangi apie k?ryb? kalb?ti, akivaizdu, nenor?s, bandau pasukti tem? klausdama, o kas gi ?iandienai jam teikia d?iaugsm?.
Akimirksniu pamatau su?ibusias akis. Suprantu ? interviu vis d?lto bus. Visas pokalbis i? esm?s ir yra atsakymas ?? klausim?. Apie tai, kas d?iugino Andri? anks?iau ir kod?l dabar ? nebe. Ir kas tas tikrasis, svarbiausias d?iaugsmas ?iandien…
,,Buvo laikas, kai siekiau ?inomumo, rengiau parodas Vilniuj, Kaune, Rygoj, knyg? pristatymus. Duodavau apie save ?inoti. Manau, kiekvienas praeina t? laikotarp?, ? ?ypsosi. ? Kai nesi ?inomas, kiekvienas, kad ir koks ma?as straipsniukas, nuotrauk?l?, kiekvienas pamin?jimas tau kelia d?iaugsm?, kad oo, matai, apie mane ra?o. Ir to reikia, to reikia, kad taptum ?inomas. Bet at?jo laikas, kai supratau, kad jau viskas, man nebereikia ?inomumo, nes kartu su juo imi sulaukti ir pavydo bangos. Nebenoriu jau pats girti savo darb?. Suprantu, kad tai nebetenka prasm?s. ?iandien d?iaugsm? suteikia gal kiti dalykai.?
Ir juokiasi: ?J?s pataik?t ant tokio l??io, ant tokio pereinamojo ta?ko, kai m?s? gyvenime viskas kei?iasi. Tod?l labai sunku ?nek?ti, nes tarsi ?inau, k? b??iau sak?s ank??iau, bet kas vyksta ir k? m?stau ?iai dienai, yra kas kita ? to dar nesakiau. Tai ? mano veikla kartu su ?mona Jurgita, mes dar tiek visko ketiname padaryti, kad ne visk? ir noriu atskleisti.?
Kavos g?rimo ceremonija
?Bet man pasisek?, kad i? meno galiu ne tik i?gyventi, bet ir pragyventi. Taigi, tur?damas laisv? ir gyvendamas ?ia, Lietuvoj, matydamas visa aplink, ima skaud?ti pa?ias vertybes. Ir tuomet galvoji, k? su tuo gali padaryti…?, – ir pa?nekovas pradeda pasakojim? apie prie? kelerius metus kartu su ?mona prad?tus vesti seminarus, daugiausiai skirtus jaunoms ?eimoms.
Seminaruose Seselskai kalba paprastai, svarbias tiesas perteikia per kasdieni?kus dalykus: ?Net apie tai, kaip mes susipykstam, kaip mes susitaikom. Susipykti tai susipyksta visi, bet kalbam, kaip svarbu yra susitaikyti. O kas yra svarbiausia gyvenime ? ne darbuose, o kaip mes sugebam bendrauti, kokie mes esam savo ?eimoje?.
Jurgita ? tikybos mokytoja. Tad krik??ioni?kos vertyb?s, pasaul??i?ra, tai, kuo abu gyvena, persiduoda ir seminaruose.
Toliau Andrius papasakoja apie gra?i? savo ?eimos kavos g?rimo ceremonij? gamtoje, kurios esm? yra bendravimas: ?Prie? kelerius metus nusipirkom kavinuk? ? ma?? tok?, gra?? ir du puodukus, staliuk? bei sulankstomas k?des. Taigi, kartais visk?, ko reikia sudedame ? ma?in? ir tiesiog va?iuojame ? gamt? atsigerti kavos. Tai ? m?s? meditacija ir poilsis. Kartais, kai mus u?gula darbai ir jau?iam?s tarsi i?derinti, taip pat s?dame ? ma?in? ir va?iuojame kur nors. Kartais tiesiog va?in?jam?s ir kalbam?s, o pats kelion?s tikslas n?ra svarbus. I?sikalb?j? apsisukam ir va?iuojam atgal.?
Dalindamasis savo patirtimi Andrius ir paai?kina, kod?l tai svarbu bet kuriai ?eimai: ?Mes bendraujam. Kaip gera yra b?ti su tau brangiu ?mogum ramiai gamtoje ir kalbantis gurk?noti kav?. Mums tas labai faina, o juk kai tau ka?kas labai faina, nori ir kitam parodyti. Norisi, kad ir kiti pabandyt?.?
Beje, kava Andriui i? ties? patinka. Tad nenuostabu, kad ir vieni i? paskutini? jo darb? buvo knyg? pristatymas, bei Kavos siena. ?Nors kurti ant sien? nebuvo mano ?prasta veikla, bet id?ja d?iugino. Tai buvo ilga siena, Kelm?je vaizduojanti ?vairius ?mones, gerian?ius kav?. Ka?kada ta pati siena buvusi labai baisi, toks kaip ir bulvariukas, kur? ?mon?s buvo link? apeiti. O ?tai atsiradus meno k?riniui ir aplink ?sik?rusios kavinuk? bei kirpykla persida?? sienas. Meno kaimynyst? ?alia paskatino pasitempti. Taip pat seni?nija kitoje sienos pus?je pastat? suoliuk?, kad atsis?dus b?t? galima tiesiog gro??tis Kavos siena. Taip ?i ni?ri vieta tapo nauju traukos objektu?, – neslepia pasidid?iavimo k?r?jas. Ir priduria: ?Toks ir yra mano tikslas ? pasitelkiant men? kurti gra?ius, gerus dalykus.?
Svarbiausia ? prioritetai
Gr??tame prie ?eimos. Ar nebaisu ?iandien kalb?ti apie tradicin??
?Ne tik kad nebaisu, bet tokiomis akimirkomis, kai visuomen? skyla, turi pasirinkti pus?. O a? pus? pasirinkau, tod?l man labai lengva, – paai?kina Andrius.
?Reikia susid?lioti prioritetus. Pirmiausia viskas prasideda nuo sav?s, kai tu pats myli ir m?gsti save, tada ? gali myl?ti savo ?eim?, paskui jau ? gimt?j? miest? ir tada ?al?, – sako pa?nekovas. ? svarbiausia nemai?yti prioritet?. Tod?l, kai man ka?kas pasako, kad oi kaip myli Lietuv?, bet neken?ia savo ?eimynos ar kaimyno, na, juokingai atrodo.?
T? pat? princip? Seselskai taiko ir renginiuose. Pavyzd?iui, parodoje pagrindin? d?mes? skiria at?jusiems ?mon?ms: ?Tada pamatai, kad tu kaip menininkas turi galimyb? suburti ?mones. O juk labai lengvai per parodos atidarym? gali save u?sikelti ant pjedestalo ir galvoti, kad taip ir turi b?ti, kai stovi visas blizgantis, pasipuo??s, o ?mon?s tau ne?a g?les. Tad k? tu padarysi su tuo samb?riu, yra tavo atsakomyb?.?
O Andriui ir Jurgitai did?iausias apdovanojimas yra ne medaliai, o nuo?ird?s ?moni? atsiliepimai. Kaip, pavyzd?iui, po vieno seminaro, ? kur? vienas vyras pasakojo galvoj?s net neiti, nes tur?j?s be proto daug darb?, reik?jo skub?ti, abu su ?mona buvo labai pavarg?. O gr??? vidury t? darb? pasidar? sau ?vent?. Ir ?mona, gr??usi namo net dar labiau pasipuo?? ir drauge s?d?jo virtuv?je, g?r? kav? ir bendravo, gal?dami gro??tis vienas kitu.
?Tad ar gali b?ti, kas geriau? ? klausia Andrius. ? Ir tikrai juk mes i?eidami i? nam? pasipuo?iame, vyras su kostiumu ? darb? i?eina, nebent, ai?ku darbas yra statybose. ?mona irgi gal net su auk?takulniais i?eina, susi?ukavusi, pasida?iusi, tvarkingai apsirengusi. Darbe mes bendraujame, juokiam?s su kolegomis. O gr??tame, nusimetame visus r?bus, vis? gro??, pasitempim? palikdami u? dur? kitiems ir pavarg? net nebeturime j?g? bendrauti su savo antr?ja puse. Tai yra li?dniausia, kai bendraujame visur kitur, tik ne namie, su savo svarbiausiu ?mogumi. To d?iugesio savo antrai pusei nebesuteikiam. O kod?l tik bendradarbiai tur?t? matyti tave gra????
Tad Seselskai dabar ir bando taip pakreipti savo darbus, kad kuo daugiau laiko praleist? drauge.
?A? esu menininkas, mano ?mona ? mokytoja, o ?ias i? pa?i?ros skirtingas sritis jungia bendravimas su ?mon?mis, santykiai, psichologija. Psichologijos ir verslumo pamokos yra labai reikalingos gyvenime, o jos net n?ra ?trauktos ? mokykl? programas! Galiausiai, jei nuolat bendrauji ir apie visk? atvirai ?nekiesi, pastebi, kad ateina laikas, kai pakanka tik pa?i?r?ti ? akis i? darbo gr??usiai ?monai ir jau matai, kaip ji jau?iasi… ?inai, ko paklausti, o kartais ? ir kaip nesuerzinti. Ir tai labai svarbu?, – sako pa?nekovas.
Ir papasakoja, kaip vyksta kasdienis vyro ir ?monos susitikimas Seselsk? namuose: ?Gr??us po darb?, b?na valanda, pusantros ? toks pereinamasis pokalbis. Tai ?nek?jimas apie dien?, kas k? veik?, kaip sek?si darbe, kas ?vyko. O tada jau tema pasikei?ia ir kalbame apie tai, kas svarbu mums, apie mudu, apie ?eim??.
?inodamas, kiek daug ?eim? neskiria laiko vienas kitam, Andrius pabr??ia: ?Jei pagalvotume, mes labai daug ?dedam pastang? ? rytojaus darb?: k? darysim, k? sakysim, k? rengsim?s. O galvojam, kad ?eima yra kas kita. Taigi, ?eimai skiriame labai ma?ai laiko arba visai jo neskiriame. Bet tai yra darbas, tai reikia planuoti ? ir savo ?od?ius, ir veikl?. Juk pats ?mogus ?ino, kas jam sukelia ger? nuotaik? arba kas j? erzina. Tad taip pat turi ?inoti, kas erzina tavo antr? pus? arba kod?l tu pats susinervini. Tad kas i? to? Sus?skit ir pa?nek?kit, pa?inkit vienas kit?. To labiausiai reikia ir tai padaryti labiausiai galima.?
?O ar mes nenor?jom skirtis? Ooo ir ne vien? kart? per tuos septyniolika met??, – nusijuokia pa?nekovas.
