Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijim? apib?dina kaip saug? ir veiksming? b?d? apsisaugoti nuo pavojing? lig? dar prie? jomis u?sikre?iant. Ta?iau, nepaisant vakcin? naudos, atlikt? mokslini? tyrim? ir milijon? i?gelb?t? gyvybi?, vis dar atsiranda t?, kurie pakli?va ? dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvum?.
LSMU Infekcini? lig? klinikos vadov? prof. dr. Auks? Mickien? akcentuoja, kad nepasitik?jimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, ta?iau labiausiai ? rytinio bloko ?alyse, ?skaitant ir Lietuv?. ? klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesor? atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais gr?sta informacija.
Naudojamos tik patikrintos vakcinos
?Vakcina ? tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo strukt?ros dalel?s, kurios yra ?skiepijamos ? ?mogaus organizm? ir sukelia specifin? imunin? atsak?. Tokiu b?du imunin? sistema yra i?treniruojama atpa?inti vis? infekcin?s ligos suk?l?j? arba konkre?ius jo antigeninius komponentus ir geba j? neutralizuoti?, ? ai?kino A. Mickien?.
Pasak specialist?s, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos b?t? u?registruotos ir prad?tos naudoti, turi b?ti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir i?bandoma m?gintuv?lyje su l?stel?mis (?in vitro?), v?liau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinkt? ?moni? grupes. Viena dalis j? gauna tiriam?j? vakcin?, kita ? placeb?. Tuomet analizuojami rezultatai ir jeigu toje grup?je, kuri gavo vakcin?, susirgo gerokai ma?iau ?moni? nei gavusioje placeb?, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu ma?iau ?moni? susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
?Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra u?fiksuojamas vakcinos efektyvumas ir ?rodoma, jog ji nesukelia nepageidaujam?, gr?sming? rei?kini?, vakcina yra u?registruojama ir patenka ? rink??, ? nepatikrint? ir neveiksming? vakcin? naudojim? paneig? LSMU Infekcini? lig? klinikos vadov?.
Eksperimentas be skiepo ? su liga ir savimi
Virtualiojoje erdv?je sklando aib?s mit? apie skiepus. Vienas i? j? teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa.
Specialist?s teigimu, skirtumas yra tas, kad, persirgus tam tikromis ligomis, pavyzd?iui, erkiniu encefalitu ar tymais, ? imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidaryt? po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozi? ir palaikom?j? dozi?, arba 2 tym? vakcinos dozi?. Taigi skirtumas yra toks, jo esm? ? ne skirtingame imuniteto ?stiprume?. Be to, u?sikr?tus tam tikromis infekcijomis gali kilti did?iul? rizika sveikatai.
?Pasirink?s ?gauti imunitet? sirgdamas, o ne skiepydamasis, ?mogus savoti?kai eksperimentuoja ? prisiima rizik? sirgti ir galb?t nuo tos ligos mirti. Da?nas galvoja, kad tokiu b?du organizmas ?gis stipresn? imunin? atsak?, bet yra didel? tikimyb?, kad liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi?, ? kalb?jo A. Mickien?.
Ragina lygiuotis ? Vakar? ?alis
Medicinos bendruomen? kasdien ?vie?ia ?mones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Ta?iau, kaip teig? ekspert?, b?na ?moni?, kurie ?visk? ?ino?, ?visk? supranta?. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetenting? specialist? ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
?velgiant i? medicinos specialist? pus?s, daryti daugiau, nei yra daroma dabar, siekiant pakeisti visuomen?s po?i?r?, yra ilgas ir sud?tingas procesas.
?Tai yra bendras visuomen?s edukacijos ir brandos klausimas, kad ?mon?s m?s?, specialist?, negirdi ir tam prie?inasi did?iulis informacinis fonas. Jeigu kalb?tume apie i?sivys?iusias Europos ?alis, ypa? Skandinavij?, JAV, ? ten visuomen?s po?i?ris ? specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir j? verdiktu. Stengiam?s ? vakarie?ius lygiuotis ?vairiais kitais aspektais, tai b?t? sveika sekti ir kitokio, specialist? suformuoto po?i?rio ? skiepus klausimu?, ? sak? A. Mickien?.
Atvejai bus apra?omi knygose
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarp?, specialist? kalb?jo, kad, ?al? pasiekus pirmosioms vakcinoms, kuomet sergamumas koronavirusu ?siek? debesis?, lietuviai kov?si, kas pirmas gaus vakcin?, sek? ?vair?s skandalai, nes pasiskiepyti nor?jo kone visi ir kuo grei?iau.
Nepaisant stipriai nukritusi? sergamumo kreivi?, prad?jus vykdyti masin? vakcinacij?, prie?taraujantys vakcinoms nebuvo ?tikinti pasiskiepyti.
?iandien, remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinav?si 1,95 mln. lietuvi?.
?Kaip pra?jusiame am?iuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stablig?, taip m?s? laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes ?iandien gyvename?, ? kalb?jo A. Mickien?.
B?kime savo srities specialistai
?iais laikais vis daugiau atsakym? ? klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realyb?s, tod?l, norint i?siai?kinti mokslu pagr?st? informacij?, patariama kreiptis ? kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.
A. Mickien? atkreip? d?mes? ? lietuvi? bruo?? b?ti ?vis? sri?i? specialistais? ir mano, jog ?io m?stymo reik?t? atsisakyti: ?Turb?t at?j?s gydytojas jums neai?kina, kaip pasi?ti suknel?, jei j?s esate dizaineris, ar suprojektuoti nam?, jei dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darb? ir j? paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais. Reik?t? pagalvoti, kad jie apie vakcinas i?mano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos i?klausyti.?
Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaik? skiepijimo kalendori? galima rasti LR Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetain?je. Kasmet atnaujinam? PSO rekomenduojam? ir privalom? skiep? bei profilaktini? priemoni? s?ra?? ? NVSC interneto svetain?je.
