Liepos 10 ? oji, Lietuvoje nuo seno ?inoma kaip Septyni? miegan?i? broli? diena, pagal kuri? vyresniosios kartos ?mon?s spr?sdavo kokie orai lauks likusi? vasaros pus?. Apie ?ios dienos liaudi?kas tradicijas, kult?rinius ypatumus bei virsm? gamtoje pasakoja fizikas, moksl? daktaras, etnologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, nauj? tarpdisciplinini? mokslo ?ak? ? paleoastronomijos ir etnokosmologijos pradininkas Lietuvoje Libertas Klimka.
– Tradiciniame vasaros kalendoriuje yra sureik?minta liepos 10-oji, Septyni? broli? miegan?i?j? diena. Kaimo senoli? i?mintis sako, kad ji esanti itin svarbi antrosios vasaros pus?s orams, derliaus nokimui ir jo valymo darbams. Jei t?dien lyja, manyta, kad nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal lietingos bus ir visos septynios savait?s ar 40 dien?. ?emaitijoje, kur lietaus da?nai b?na perdaug, toji diena vadinama ?broliais ?lapukais? arba dar tiesmuki?kiau… Jeigu visai t?dien nelyja, irgi blogai ? stos sausra ir rugi? derlius bus visai menkas.
U?sit?sus sausrai, senov?je ?mon?s imdavosi magini? veiksm?, kuriais ?aukiamas lietus. Toki? burt? b?ta ir lietuvi? tradicijose. ?domu, kad nuo?alesn?se vietov?se, geriau i?laikiusiose senuosius papro?ius, tai praktikuojama net ir ?iandien. Vienas toks ?tikras? b?das ? aguon? saujel? ?pilti ?ulinin. O dz?k? kaimuose lietus taip ?aukiamas: trys kaimo na?l?s turi traukti pl?g? i?ilgai upelio, ?ardamos? vanden?. Ryt? kaimynuose, Baltarusijoje i?liko dar ?domesnis senovi?kas paprotys. Devynios kaimo na?l?s gali prisi?aukti liet?, kuolais sutartinai pajudindamos i? vietos didok? akmen?, vadinam? Lietaus dievu. Sakoma, kad paprastai palyja po trij? dien?; tada u? malon? akmeniui atsid?kojama, – padedama ant jo riestaini?, saldumyn?. Taip pat tikima, kad jo ?duboje susirink?s vanduo yra gydantis aki? ir odos ligas. O i?sigandus art?jan?io gr?smingo audros debesio, manoma, galima j? perskirti, perpl??us debesylo lap? ir jo dalis numetus ? skirtingas puses ? debesys aplenksi?s sodyb?…
I? kur septyni broliai?
Septyni? broli? dienos ankst? ryt? prie? pat saul?tek? galima ??i?r?ti patekant Sietyn? (astronom? ?vaig?d?lapiuose tai Plejad?s, padrikasis ?vaig?d?i? spie?ius M45 Tauro ?vaig?dyne). Paklausus sen? ?moni?, kiekgi ?vaig?d?i? turi Sietynas, da?niausiai i?girsime atsakym? ? septynias. I? to ir kildintinas ?ios dienos pavadinimas ?Septyni broliai miegantys?, v?lesniais laikais pagr?stas ir legenda apie septynis brolius krik??ionis, III a. viduryje Romos imperatoriaus Decijaus pasmerktus bado mir?iai ir u?darytus oloje, bet ten giliai ?migusius. Net dviem ?imtams met?! Lietuviai ?? ?vyk? ?apgyvendino? Kijeve ? tuometiniame valstyb?s pakra?tyje, tikriausiai siedami su tenyk??iu ol? vienuolynu ? ?Pe??erskaja Lavra?. Arba pasakys, kad ar?iau ? Li?kiavoje tebemiega.
?Meteorologai ai?kina, kad liepos prad?ioje ?dienojusios vasaros saul?s radiacija vir? Azor? sal? suformuoja galing? oro masi? s?kur?. Nuo jo slinkties ? ?iaur? ar pietus ir priklausys m?s? liepos bei rugpj??io m?nesi? orai.?
Pasak kitos ba?nytin?s legendos, I a. po Kristaus Romoje gyveno turtinga na?l? Felicita, tur?jusi septynis s?nus. Juos i?augino tvirtais krik??ionimis. Ver?iami atiduoti pagarb? pagoni? dievams, grie?tai tam pasiprie?ino, tada buvo pasmerkti kartu su motina myriop. Ir budeliai privert? motin? steb?ti kiekvieno i? s?n? egzekucij?; taigi ji mir? a?tuonis kartus. Vilniaus ?v. apa?tal? Petro ir Pauliaus ba?ny?ios Riteri? koply?ioje yra Felicitos skulpt?rinis atvaizdas, – tik suakmen?jusi ?irdis gal?jo atlaikyti toki? kan?i?…
Meteorologai ai?kina, kad liepos prad?ioje ?dienojusios vasaros saul?s radiacija vir? Azor? sal? suformuoja galing? oro masi? s?kur?. Nuo jo slinkties ? ?iaur? ar pietus ir priklausys m?s? liepos bei rugpj??io m?nesi? orai. Mat s?kurys pirmu atveju u?tvers lietaus pritvinkusiems Atlanto ciklonams keli?, ? bus tokia sausra, kad gr?das varpose sud?ius pilnai nesunok?s, ir bulvel?s neu?augs. Antruoju atveju suformuos ciklonams ?koridori??, – tada tai jau lis kaip per Dain? ?vent?… Tas rei?kinys vadinamas europiniu musonu, i? analogijos su tropik? juostos atmosferos d?sningumais.
Kol nebuvo astronomijos ir jos ?iniomis paremto tikslaus kalendoriaus, ?vaig?dyn? tek?jimo ir laidos steb?jimai – vienintel? galimyb? kasmet pasirinkti teisingus ?em?s ?kio darb? terminus. Tautos atmintis ?iuos prosenovi?kus metodus papro?i? forma i?saugojo iki ?iol. Sietyno ?vaig?d?i? spie?iaus steb?jimai ?emdirbi? kult?roje buvo naudojami rugi? auginimo ciklui derinti su gamtos periodiniais rei?kiniais. Sietyno laida vakaro ?aroje ? pavasario or?s metas; teka Septyni? broli? dienos rytmet? ? lietaus laukimas gr?do brandai; spie?iaus kulminacija rugs?jo prad?ioje ? ?iemken?i? s?jos metas. ?tai kod?l Sietynas vienintelis i? ?vaig?d?i? derini? minimas liaudies dainose; vadinamas netgi ?broleliu?.
?U?sit?sus sausrai, senov?je ?mon?s imdavosi magini? veiksm?, kuriais ?aukiamas lietus. Toki? burt? b?ta ir lietuvi? tradicijose. ?domu, kad nuo?alesn?se vietov?se, geriau i?laikiusiose senuosius papro?ius, tai praktikuojama net ir ?iandien.?
Lietuvi?k?j? papro?i? ir tik?jim? s?sajos su astronominiais rei?kiniais n?ra ka?kokia i?imtis, s?lygota vien tik permainingo klimato. Visoje ?monijos civilizacijos raidoje dangaus rei?kiniai buvo svarb?s religini? ?vaizd?i? ir praktinio kalendoriaus darybai. Tik nelygu ?kininkavimo pob?dis, ?emdirbi?kojo sezono trukm?. VIII a. prie? Krist? gyven?s graik? poetas Hesiodas ra??, kad derlius subr?sta, kai Plejad?s pateka ankst? ryt? saul?s spinduliuose. O kai jos nusk?sta j?roje vakare, prasideda rudeniniai ?tormai, ir laivyba baigiasi. Graikams Plejad?s ? tai baland?mis paverstos mil?ino Atlanto, laikan?io ?em?s rutul?, dukros. ? dang? jos pakilo kartu su motina Plejone, gelb?damosi nuo med?iotojo Oriono persekiojimo. Baland?s danguje vyriausiam dievui Dzeusui ne?ioja ambrozij? ? nemirtingumo g?rim?. O kiek yra pauk??i? tame b?ryje, kiek seser?, kiek ?vaig?d?i?? ?inoma, kad septynios! ?is skai?ius apskritai dangaus sferoje da?nas: septynios Gr??ulo Rat? ?vaig?d?s, septynios akimi matomos planetos, septynios paros savait?je pagal tarp? tarp m?nulio fazi?. Japonai ?ias ?vaig?des sud?jo ? automobilio ?Subaru? logotip? …
Ta?iau skai?iuojant Plejad?i? ?vaig?des, vis vienos pritr?ksta. ?e?ios ry?kios, o kurgi septintoji? Graikai taip ai?kina jos paslapting? pradingim?: viena i? seser? ? Merop? ? i?tek?jo u? Sizifo, mirtingo ?mogaus. G?dydamasi nelygi? vedyb?, ji slepia savo veid? po vualiu. Rom?nai dar prid?r?, kad pasmerkta seser?, Merop? i?keliavo ? ?em?, i?sipynusi plaukus ir tod?l pavirtusi kometa. Ind? arij? epin?je poemoje ?Mahabharatoje?, sukurtoje V am?iuje prie? Krist?, spie?iaus kosmin? legenda tokia. Gr??ulo Rat? septynios ?vaig?d?s ? tai septyni i?min?iai. Plejad?s ? j? ?monos (?vaig?dyno ir spie?iaus konfig?racijos i?ties yra pana?ios). Viena j? buvo taip i?tikimai atsidavusi savo vyrui, kad jis ?mon? pasi?m? kartu ? tolim? piligrimin? kelion?. Ir dabar t? por? galima ??i?r?ti Gr??ulo Ratuose ? tarmi?kai vadinamo ?di?liaus? antroji ?vaig?d? yra dviguba. Arabai ?i? nei?skiriam? por? pavadino Micaru ir Alkoru, ?irgu ir Raiteliu. Kai sultonas rinkdavosi karius savo gvardijai, ?auli? reg? tikrindavo pagal ?ias ?vaig?des: mato dvi ar vien??
?Ta?iau ?iemet orai nelabai paiso taisykli?; jie tokie aik?tingi, nenusp?jami. Nepamir?kime, dabar dar vis teb?ra padid?j?s saul?s aktyvumas.?
Teleskopu pa?velg? ? dangaus gelm?, pamatytume, kad Sietyne – Plejad?se yra ?imtai ?vaig?d?i?. ?viesa i? ten keliauja 370 met?… Astronomai neatsisako t? senovi?k? ?vaig?d?i? ir ?vaig?dyn? pavadinim? ? juose gl?di gili kult?rin? ?vairi? taut? atmintis. Ir astronomijos romantika!
Trumpalaik?s liaudi?kosios or? kaitos prognoz?s yra gana patikimos. Da?niausiai tai yra biologini? sistem? reakcija ? atmosferos sl?gio kitimus, oro ?elektrinimo laipsn?, vandens ir oro temperat?ros bei dr?gm?s svyravimus. Tokie sp?jimai i? esm?s t?ra atidus ?si?i?r?jimas ? t?vi?k?s gamtos rei?kini? prie?asties-pasekm?s ry?ius. Tai pirmiausia dangaus k?n? ir debes? spalvos steb?jimai. Jei saul? teka ar leid?iasi ? debes? ? prie? liet?. Jei apie m?nul? didelis ratas, tikimasi oro pasikeitimo po trij? dien?, jei ma?as ? jau rytoj. Lauryno Ivinskio kalendoriuose ? ?metskaitliuose? ra?oma, kad viso m?nesio or? lemianti ketvirtoji jauno m?nulio diena. Jei m?nulis ?viesus tris pirm?sias dienas antrame ketvirtyje, tai iki ciklo galo galima tik?tis ?viesi? ir tyki? nakt?. Jei apatinis m?nulio ragas ?viesesnis negu vir?utinis, pirmoji m?nesio dalis bus lietinga. Endzio Jagomasto kalendoriuje – ?Pr?si?kose kalendrose? ?ra?ytas toks lietuvinink? or? sp?jimas: ?Jei m?nuliui did?jant vir?utinis smailiagalys pasirodo tamsesnis negi apatinysis, arba jei m?nulio viduryje matyti ?e??liai, tai rei?kia, kad prie? pirm?j? bertain? (t.y. ketvirt?) arba prie? piln?j? m?nul? bus lietaus?. Dz?kai tvirtina, kad jo fazei kei?iantis, lietingi orai i?silaiko – ?senas jaunam perduoda paliet??.
Daug oro permain? po?ymi? tiek gyvojoje gamtoje, tiek ir namuose susij? su sl?gio kritimu. ?tai kas rodo netrukus ateisiant? liet?: drebuli? lapeliai dreba be v?jo, la?iniai kamaroje ?verkia? – rasoja, raugint? kop?st? statin?je skystis pakyla, senas dalgis i? ryto ?nu?j?s? r?d?i? pl?mais, pienas mel?iant putoja, kepami blynai labai svyla. ?arijos krosnyje ilgai ??ruoja, d?mai i? kamino ne auk?tyn kyla, bet driekiasi pa?eme, bit?s darosi piktos, vi?tos ilgai neina t?pti, vis kudakuoja, o gaidys gieda ?ne ? por?? kart? ? bus lietaus. O ir pauk??iai prie? dargan?: kreg?d?s nardo pa?eme, e?ero pavir?i? sparnais brai?o; vanagas ?aukia ?pyc, pyc?; juodvarnis skrisdamas sukrankia po tris kartus; gerv?s pralekia visu b?riu, r?kdamos, netvarkingai; gandrai vaik?to po pievas murzini, taikosi sut?pti kur auk?t?liau, kad ir ant ?ieno kupet?; ?virbliai tur?kiasi skiedryne… Bus lietaus, jei sode akmuo sudr?ksta, garsas oru sklinda dusl?damas, – kaime ?mon?s klausydavosi kaip skamba savosios ba?nyt?l?s varpai. Mok?ta kaime pasigaminti ir primityvi? barometr? ? tai pav?syje prie sienos vienu galu prikalta sausos egl?s ar kadugio ?akel?. Prie? liet? ji linksta ?emyn, prie? sausr? kyla auk?tyn.
Ta?iau ?iemet orai nelabai paiso taisykli?; jie tokie aik?tingi, nenusp?jami. Nepamir?kime, dabar dar vis teb?ra padid?j?s saul?s aktyvumas. Jos pavir?iuje vis atsiranda juod? d?meli? ? fotosferos s?kuri?, kuri? suformuoti elementari?j? daleli? srautai trikdo geoklimatinius procesus ?em?je. Tod?l sinoptikai, netgi tur?dami galimybes ?vilgtelti i? kosmoso ? debes? skraist?, apsupusi? ?em?, kartais apsirinka, numatydami or? kait?. Gal tod?l nepaseno ir liaudi?kieji or? sp?jimai, ypa? tie apie netrukus ateisiant? liet?. Jie paremti gamtos rei?kini? tarpusavio s?saj? pasteb?jimais, kurie yra sukaupti tautos ?inijoje per ne vieno ?imtme?io patirt?.
Kalbino Jurga Valery
