? kaimynin? Latvij?, Kur??m?s kra?t? vykome d?l dviej? prie?as?i?. Pirmoji prie?astis ? reklaminis prane?imas per radij?, es? kaimynin?je ?alyje vien? dien? metuose veikia nam? kavin?s. Reklamoje taip ir pavadinta: ?Majas kafeinica dienas?. Kita prie?astis ? nam? kavini? diena vyksta ypatingoje vietoje ? Suit? kra?te. Suitai ? labai ?domi ir nykstanti etnin? grup?, i?siskirianti savo kult?ra bei papro?iais, labiau susijusi su Lietuvos did?iosios kunigaik?tyst?s istorija nei su Latvija.
Kart? per metus kepk pyrag?!
Prie? beveik de?imtmet? tarp Latvijos savivaldybi?, vietos bendruomeni? bei Vyriausyb?s buvo pasiektas susitarimas, kuris virto ?domia tradicija traukian?ia tiek vietos keliautoj?, tiek atvykstan?i? i? u?sienio turist? d?mes?. ?is susitarimas vadinamas Latvijos fenomenu, nors pana?i? projekt? galima rasti Estijoje, Piet? Europos bei Balkan? valstyb?se.
Susitarimo esm? paprasta. Vien? dien? per metus ?mon?s, muziejai, ?kinink? ?kiai, priva?i? sodyb? kiemai, neteikiantys maitinimo paslaug? ir neu?siimantys sve?i? pri?mimu, virsta improvizuotomis nam? kavin?mis. J? ?eimininkai atveria duris ir kiemus visiems. Tuo naudojasi miestai bei miesteliai rengdami savo tradicines ?vent?s. Ta?iau ?Nam? kavini? dienos? daugiau yra centralizuotas visos Latvijos projektas, kurio vadyba ir marketingu u?siima vie?oji ?staiga – Latvijos investicij? ir pl?tros agent?ra. Lankytojai kvie?iami ? konkre?i? Latvijos viet?, konkre?i? dien? pasim?gauti kulinariniu pasi?lymu, per maist? pa?inti tradicijas bei kult?r?. Kiekviena nam? kavin? turi savo unikal? meniu bei istorij?. Rugpj??io 19 d. nam? kavini? dienos veik? Suit? kra?te, Vakar? Kur?em?je, Al?vangos (Alsungos) miestelyje ir jo apylink?se.
Kaip pasakojo viena i? dalyvi?, atvykusi ? Al?vang? prekiauti nam? gamybos bi?i? produktais, nam? kavini? dien? principas toks: kiekvienas ?kis su ?eima ar draugais parengia savo special? pasi?lym? ? pasigamint? skan?st?, u?kand?, paplot?, pyrag?, sriub?, visk?, kas patinka. Tinka viskas, jei nori skaniai pavai?inti sve?ius. U? pietus arba kav? su nam? gamybos skan?stu imamas mok?jimas, skirtas produkcijos ?sigijimo i?laidoms padengti. Ta?iau tai jokiu b?du ne pelno ?altinis, o vienos ar dviej? dien? akcija, orientuota ? ?eimos ar bendruomen?s nari? bendradarbiavim?. U? tai neimamas prid?tin?s vert?s mokestis. ?inodamas i? anksto nam? kavin?s dienos data savo kra?te, kiekvienas ?kis registruojasi specialioje svetain?je, pristato savo nam? kavin?s pavadinim? bei si?lomus produktus. B?tina pabr??ti specifines skan?sto kult?rines savybes, tradicijas bei istorij?.
Sve?iams tai galimyb? skaniai pavalgyti, atsiverti ?eiminink? svetingumui, pa?inti naujus skonius ir pasijusti lyg su mo?iute kaime. Patiekal? vert? slypi ne tik pamir?tuose, senuose receptuose, bet ir produkt? ?vie?ume: patiekalo kelyje nuo dar?o iki stalo n?ra jokios gamyklos ar parduotuv?s. Be to, ?iais moderniais laikais ?kininkai moka juos paversti ?iuolaikiniais, naujovi?kais patiekalais, i?laikant tradicin? recept?r?. Nam? kavini? sve?i? taip pat laukia muzikiniai pasirodymai, ?aidimai, ekskursijos po ?k? ar amat? dirbtuves ir kita ?domi veikla.
Kiekvienais metais ?mon?s yra kvie?iami apsvarstyti galimyb? sukurti nam? kavin?, ne nuomoti patalpas, o priimti sve?ius savo valdoje. Pavyzd?iui, maist? galima patiekti po obelimi, kur yra gra?iai padengtas stalas, savo asmenin?je svetain?je arba prie puo?naus g?lyno.
Sodyboje – gyva istorija
Pirmoji m?s? stotel? vienos dienos nam? kavin?je – G??u namuose Al?vangos rajone. ?ia ?rengtas ?eimos etnografinis muziejus. Sodyboje gyveno Zigfidas Kalninis (Zigfr?ds Kalni?? 1930 -1998) ilgametis Dramos teatro direktoriaus pavaduotojas. Jei Lietuvos kult?ra turi Miltin?, tai Latvija ? ?viesios atminties – Kalnin?, ?mog?, kuris b?gant metams i? paprasto scenos darbuotojo virto i?kiliu Latvijos kult?ros darbuotoju. Daug met? b?damas teatro direktoriaus pavaduotoju, Z. Kalninis buvo spektakli? po atviru dangumi id?jos autoriumi.
Jis gim? b?tent ?ia, 1930 m. ?G??u? namuose Al?vangos vals?iuje, ?kinink? ?eimoje penktas vaikas, bet tre?ias s?nus. ?eimoje augo a?tuoni vaikai.
T?v? ?kis, kuriame veikia muziejus, gyvuoja nuo Did?iojo maro laik?. Tai liudija tvarto dur? staktoje i?kaltas skai?ius 1788. Dabartin? sodybos ?eiminink? ? jo sesuo, buvusi Latvi? kalbos mokytoja Lidija Janson? sake, kad ?esame penkta karta?. ?kis buvo gana gerai ?sitvirtin?s, ypa? klest?jo tarpukario, prezidento Ulmanio laikais. ?Mes ir visi m?s? prot?viai esame katalikai?, – pasakojo sodybos ?eiminink?. ?va?iuojant ir i?va?iuojant i?namo kiemo abiejose kelio pus?se ?rengti kry?iai ? koplyt?l?s, o prie ??jimo ? gyvenam?j? nam? ? didelis kry?ius su J?zaus atvaizdu. ?ia 1935 metais buvo nufilmuotas pirmas Latvijoje vaidybinis filmas ?T?vyn? kvie?ia?. 1949 m. ?eima buvo i?tremta ? Sibir?, Omsko srit?. Zigfridui pavyko laiku i?vykti, ?ekistai jo nerado.
Nam? ?eiminink? L. Janson? pasakojo, kad jos mama buvo i?silavinusi moteris, laisvai kalb?jo lietuvi?kai, voki?kai ir esti?kai. Vienas i? ?eimos tradicini? patiekal? – k?stinys su bulv?mis, toks pat kaip ?emaitijoje. Recept? jos mama atsive?? i? Lietuvos. ?ioje sodyboje rengiami suit? burdoninio (daugiabalsio) dainavimo vakarai bei folkloro festivaliai, filnuojami filmai. ?ia buvo apsilankiusi Latvijos prezident? Vaira V??e-Freiberga.
M?s? vie?nag?s proga jaunosios suit? daininink?s padovanojo dain? ??vyturio? skaitytojams (?r. ??vyturio? YouTube kanale). Ga?u sodyboje galima buvo susipa?inti ne tik su Latvijos istorija, kult?ra bet ir paragauti nacionalini? suit? patiekal?. ?eimininkai sve?ius vai?ino ?pankukais?, t.y. ??irviniais? blynais, keptais ant ugnies senovin?je ??pi?iaus? keptuv?je su sodyboje i?augintomis uogomis. Taip pat ?ia galima buvo paragauti bar??i?, la?iniais ?daryt? pyrag?li? bei namin?s duonos. Kartu ?ia ?kurtame muziejuje – gausu tarpukario laik? ?kio rakand?.
Kitoje aplankytoje nam? kavin?je, gretimame Eglikiek? kaime pasitiko ?eiminink? Inara Veisa. ?ia atokioje nuo bet kokio ?urmulio visi?koje ramyb?s oaz?je senai niekas nebegyvena. Vyresni ir jaunesni i?vyko gyventi ? miestus. Pati Inara gyvena Liepojoje. Ta?iau sodyboje klesti kaimo turizmo verslas. Norintys atostog? metu patirti visi?k? atotr?k? nuo civilizacijos, gali apsigyventi moderniai ?rengtoje palapin?je su visais patogumais. Inesa sve?iams pademonstravo autenti?kus suit? nacionalinius r?bus, kuriuos d?v?jo jos seneliai bei si?l? paskanauti ant lau?o kepta vi?tiena, kuri par? buvo marinuota trintuose raudonuosiuose serbentuose.
Tre?i? viet? aplank?me pa?iame Al?vangos miestelyje.
Miestelio centre, sename pastate veikia Maretos Petrovi?os tradicini? suit? audini? bei drabu?i? dirbtuv?s. ?eiminink? mielai demonstravo savo gaminius ? suit? nacionalines skaras, juostas, vestuvinius apsiaustus, kojines, mar?kas, ?alius. ?ie rank? darbo fantasti?kai atrodantys gaminiai Latvijoje itin populiar?s ir, norit u?sisakyti vien? toki?, reikt? laukti iki pus?s met?.
Al?vangoje, kuriame gyvena apie t?kstant? ?moni?, yra daug ?domi? lankytin? objekt?: ?v. Mikalojaus katalik? ba?ny?ia, kur?i? laikus menantis piliakalnis, ant kurio ?ven?iamos Ligo ? Jonin?s. Visi?kai greta ? Livonojos ordino pilis, pastatyta keturioliktame am?iuje. ?ia kelis ?imtus met? gyveno i? Vokietijos kilusi? didik? ?verin? dinastija.
Tautos likim? pakeitusi meil?s istorija
Pilies muziejaus gid? Irena mums papasakojo meil?s istorij?, kuri ?imtme?iams nul?m? 20 t?kstan?i? ?moni? bendruomen?s likim?.
Anot jos, suitai – latvi? etnografin? grup?, kuri gyvena Kur?em?s vakaruose. Gausiausia bendruomen? gyvena Al?vangos savivaldyb?je. Dar viena, bet ma?esn? bendruomen? gyvena Ventspilio savivaldyb?s J?rkaln?s vals?iuje. Tre?ia – Kuld?gos savivaldyb?s Gudeniek? vals?iuje.
Suit? kra?to centras – Al?vanga, o latvi?kai – Alsunga, pirm? kart? pamin?ta 1230 m. Nuo kit? kaimynin?s ?alies region? gyventoj? suitai skiriasi savo kult?ra, tarme bei tradicijomis. Latvijoje jie laikomi nepatikliais, atsargiais, ambicingais, bet darb??iais, k?rybingais bei tvirto b?do.
Suitai yra kur?iai, ta?iau j? likim? kardinaliai 1623 m. Pakeit? Al?vangos valdytojas grafas Johanas Ulrihas fon ?verinas. B?damas 20 met? jis i?vyko mokytis ? Lietuvos did?i?j? kunigaik?tyst?: Vilni? bei Krokuv?, tarnavo Zigmanto Vazos kariuomen?je karininku, v?liau ? pa?io karaliaus apsaugos komandoje, pasi?ym?jo kaip narsus karys m??iuose su maskoliais. Gyvendamas Vilniuje jis ?simyl?jo aristokrat? Barbar? Konarsk?. Jausmai buvo tokie stipr?s, kad grafas atsi?ad?jo liuteron? tik?jimo, pri?m? katalikyb?, kad gal?t? vesti mylim? moter?.
Kartu su ?mona ? Al?vangos pil? 1634 m. Grafas Ulrihas fon ?verinas atsive?? ir j?zuit? vienuolius. Pagal tuo metu galiojusi? tvark? grafo valstie?iai taip pat pri?m? katalikyb?, prad?jo d?v?ti Lietuvos bei Lenkijos stiliaus drabu?ius. Kod?l ?i etnin? grup? vadinama suitais, yra kelios versijos. Ta?iau pasak muziejaus gid?s, ar?iausiai tiesos yra viena.
Grafo palyda vadinta ?verino svita. V?liau, carin?s okupacijos metais ?verin? palikuonys i?vyko ? Pr?sij?, ta?iau liko bendruomen?s pavadinimas ?svita? arba ?suita?. Suit? santykiai su kaimynin?mis liuteron? bendruomen?mis visada buvo sud?tingi. Katalikams suitams buvo nepriimtinos santuokos su kit? konfesij? atstovais, tod?l steng?si gyventi u?darose bendruomen?je, o gabesni ir turtingesi mokytis va?iuodavo ? Lietuv?. Suitai kiekvien? vasar? atvykdavo ? ?emai?i? Kalvarijos atlaidus. I? ?ia atsive?? ir ?emaiti?k? patiekal? recept?, kuriuos jie gamina iki ?i? dien?. Tai kraujiniai v?darai ir kastinys. Tradicinius Kur?em?s tautinius drabu?ius jie praturtino ?vairiomis lietuvi?komis, ?emaiti?komis bei lenki?komis detal?mis.
Garsiausias suit? folklorinis ansamblis ?Suitu sievas?, ?kurtas 1955 m gars?ja daugiabalsiu burdoniniu dainavimu. 2001 buvo ?kurtas suit? etnin?s kult?ros centras r?pinasi ?ios etnin?s grup?s kult?ros paveldo i?saugojimu ir populiarinimu. 2009 metais suit? kult?rin? erdv? ?traukta ? UNESCO nematerialiojo kult?ros paveldo vertybi? s?ra??.
Autoriaus nuotraukos
