Kasmet, art?jant rugs?jo 1-?jai, suaktyv?ja diskusijos apie ?vietimo sistem?, mokytoj? tr?kum?, ugdymo turin?, ?vietimo ?staig? tinkl? ir kitais klausimais.
?is mano pasvarstymas nepretenduoja ? ekspertin? turin?. Tai n?ra mano atstovaujamos partijos pozicija ar nuomon?. Tai, k? i?d?stysiu, yra mano asmenin? nuomon?, kuri susidar? kaip t?vui, kurio trys vaikai lank? ir dalis dar tebelanko mokykl?, kaip mokyklos t?v? tarybos atstovo. Gal? gale, tai ? po?i?ris, i? ?alies pa?velgus ? daugiamet? perspektyv?. Taigi, noriu akcentuoti esminius dalykus, kurie neatpa??stamai pakeit? m?s? ?vietimo sistem?, nes ?iandien, net did?iausi liberalai jau pradeda panikuoti d?l to, kas bus ateityje. Pasvarstysiu apie visk? i? eil?s.
Pirmiausia, did?iausia pad?ka ir pagarba mokytojams ir mokykl? vadovams, kurie, nepaisant viso ant j? kas keli metai u?gri?van?io chaoso, stengiasi i?laikyti ?staig? veikl?, moko m?s? vis? vaikus ir stengiasi i?gyventi tokiomis s?lygomis, kurios did?i?j? dal? ?vietimo sistemos strateg?, atsid?rus j? vietoje, priverst? tiesiog ? visk? spjauti ir numoti ranka.
Taigi, kaip jau min?jau, ?i publikacija yra apie ?vykius, kurie mano manymu nuved? ?vietimo sistem? ten, kur ji yra ?iandien.
Pardav?jai ir pirk?jai arba laisvosios rinkos besivaikant
Egzistuoja ?sitikinimas, kad ?vietimo sistemai gal?t? ir tur?t? b?ti pritaikyti laisvosios rinkos d?sniai ir pritaikius tam tikrus ?ios ideologijos d?snius, viskas per tam tikr? laik? tur?t? susireguliuoti savaime; kadangi visk? sureguliuoja paklausos ir pasi?los d?sniai. Net nebuvo slepiama, kad vadovautasi neoliberalizmo ideologo Miltono Friedmano id?jomis. Buvo tikimasi, kad pakeitimai sureguliuos ugdymo kokyb?, u?tikrins reikiam? atlyg? dirbantiesiems ir t.t. Matyt, tuo vadovaujantis Lietuvos ?vietimo sistemoje vietoj biud?etinio ?staig? finansavimo modelio atsirado vadinamieji ?mokinio? krep?eliai. Ir tai buvo pirmasis sisteminis sm?gis ?vietimo sistemai. Jis i? esm?s pakeit? mokytojo ir mokinio santyk? ? pirk?jo ir pardav?jo santyk?. J?s ?inote, kad laisvosios rinkos pasaulyje pirk?jas yra ?dievas?, o jam lenkiasi visi paslaug? teik?jai visais ?manomais b?dais stengdamiesi jam ?tikti, nes jis atne?a pinigus. ?is principas puikiai veikia ten, kur pasi?la yra ?enkliai didesn? u? pasi?l?, o pirk?jas bet kada gali atsisakyti prek?s ar paslaugos ir pasirinkti kit? ?pardav?j??.
Ar tai tinka ?vietimo sistemai? Teori?kai galima b?t? pasakyti, kad mes mokes?i? pavidalu finansuodami krep?elius, savoti?kai perkame paslaug?. Ta?iau, ar esame kompetentingi spr?sti apie paslaugos kokyb? (turin?) ir ar tikrai i?kilus poreikiui galime be vargo pasirinkti kit? paslaugos teik?j?? Ne. Ar ?sivaizduojate nuolat tarp mokykl? besibla?kant? ir kasmet jas kei?iant? klient?? ?ia ne prekybos centras ar automobili? servisas. Krep?eliai suk?r? i?kreipt? santyk?, kuomet, u?uot pasitik?jus mokytojo kompetencija, prasid?jo ?vair?s reikalavimai ir grasinimai j? nei?pild?ius ?i?sivesti krep?el?? ? kit? mokykl?. Pana??s dalykai vyko ir dalyje auk?t?j? mokykl?, kur studentus buvo vengiama vertinti blogai d?l ?krep?elio? i??jimo. Taip palaipsniui sistema ?m? r?pintis ne tiek ?vietimu, kiek ?krep?eliais?, o mokytojas tapo ?paslaugos teik?ju?. I? prad?i? pasikeit? t?v? po?i?ris ? mokytoj?, o dabar tas po?i?ris jau persik?l? ir ? vaik? pasaul?.
Krep?eliai prisid?jo ir prie regionini? ?vietimo ?staig? palaipsnio nykimo, nes ten ?staigos ne tik, kad neturi su kuo ?konkuruoti?, ta?iau, ma??jant vaik? skai?iui, jos pradeda ?neapsimok?ti?. Kai kalbame apie vaik? i?silavinim?, tas ?neapsimok?jimas? skamba itin cini?kai, nes ko verta valstyb?, kuriai jos pa?i? vaik? ugdymas ?neapsimoka?.
?vestas klas?s krep?elis mokymo l??? paskirstym? mokykloms padar? ?iek tiek tolygesniu ir racionalesniu. Vis tik, ?velgiant giliau, reik?t? i? esm?s u?duoti klausim?, kaip mes traktuojame ?vietim?: ar kaip prek?, ar kaip vie??j? g?ryb??
Pirmuoju atveju viskas, kad ir ugdymo ?staig? pertvarka, matuojama pinigais. Antruoju atveju ekonominiai rodikliai svarb?s, ta?iau ne ma?iau svarb?s tampa moksleivi? asmenyb?s tapsmas, j? pasiekimai ir pa?anga.
Tik pradedi suvokti pasaul?, o jau turi pasirinkti savo viet? jame
Antroji kvailyst?, kuri buvo padaryta m?s? vaikams, tai ?vestas profiliavimas, j? aklai nusira?ant nuo ?labiau vakarieti?k?? valstybi?, kuriose veikia gerai suderinta ir anksti prasidedanti profesinio orientavimo sistema. Deklaruojami tikslai buvo puik?s, tik rezultatai ir tikslai nukeliavo ? prie?ingas puses. Profesinis orientavimas taip ir netapo gerai veikian?ia ir efektyvia ugdymo proceso dalimi, o ?tai b?tinyb? pasirinkti savo b?simo gyvenimo krypt? save ?r?minant ? tam tikr? mokymosi profil?, buvo ?tvirtinta. Ne paslaptis, kad nema?a dalis abiturient?, jau ir baig? mokykl?, sunkiai gali apsispr?sti d?l savo b?simos profesijos ar studij?, o k? jau kalb?ti apie keliais metais jaunesn? mokin?, kurio pasaul??i?ra tik pradeda formuotis. Kas nusprend?, kad tokie dalykai, kaip fizika, chemija, biologija ir pan. yra nereikalingi humanitarin?s krypties ?mon?ms? K? daryti tiems, kuri? nuostatos ar norai pasikei?ia besimokant paskutiniais gimnazijos metais? Suprantu, kad diegiant ?i? priemon?, nor?ta gero. Nor?ta sustiprinti ugdym? ten, kur vaik? geb?jimai yra stipriausi. Ta?iau, ar ?? tiksl? pavyko pasiekti? Saky?iau, kad ne. Prad?kime nuo to, kad tiksliuosius dalykus mokytis renkasi vis ma?iau vaik?, o universitetai jau ne vienerius metus skambina pavojaus varpais, kalb?dami apie tai, kad vis ma?iau abiturient? renkasi su tiksliaisiais mokslais susijusias studijas. Lietuvoje labai tr?ksta in?inieri? ir kit?, tiksliuosius mokslus studijuojan?i? student? ir turime pertekli? vadybinink?, ekonomist?, teisinink? ir kit? socialini? moksl? profesij? atstov?. Kasmet virkaujame d?l tragi?k? matematikos egzamino rezultat?. Tod?l, darytina i?vada, kad, jei k? ir pasiek?me, tai suma?inome motyvacij? mokytis tiksliuosius mokslus. O nepasirinkus tam tikr? dalyk? mokykloje, abiturientams u?kertamas kelias rinktis dal? studij? kryp?i? ateityje arba jiems reik?t? savaranki?kai ruo?tis ir laikyti papildomus egzaminus. Ir ai?ku, kad toki? prabang? sau gal?t? leisti tik labai motyvuoti, laiko ir finansini? i?tekli? nestokojantys pilie?iai.
O ir kas skai?iavo ir galvojo, kaip tai paveiks mokytoj? rengim?, profesijos patrauklum?? Niekas. Niekas nepagalvojo, kad tradici?kai sunkesni ir daugiau pastang? mokytis reikalaujantys dalykai bus da?niau nustumiami ? antr? plan?. Tai, k? turime ?iandien, yra viso ?ito chaoso rezultatas. Tragi?kai tr?ksta in?inerines profesijas ir tiksliuosius mokslus besirenkan?i? student?. ?i? specialist? labai tr?ksta visuose sektoriuose.
Jau labai tr?ksta ir mokytoj?, nes moksleiviams, nesirenkant ?i? dalyk?, mokytojams nesusidar? pakankami kr?viai ir jiems teko arba prad?ti dirbti keliose mokymo ?staigose, arba savo d?stom? dalyk? keisti kitu, arba u?verti mokyklos duris apskritai. O nauj? norin?i? pasirinkti ?ias mokytoj? profesijas yra vienetai. Turime dar vien? sistemin? problem?, kurios pagrei?iui ?gyti prireik? de?imtme?io, ne ma?iau prireiks ir jos sprendimui. ?inoma, su s?lyga, kad kas nors i? viso imsis j? spr?sti.
O k? tuo metu daryti vaikams ir j? t?vams?
?Mort?? suklest?jimas
Na, ir dar viena sistemin? problema, kuri ?iandien labai veikia ?vietimo sistem? ir vis labiau didina socialin? nelygyb?, tai ? vie?ojo sektoriaus st?mimas ? priva?ias rankas. ?ia veikia laukinio kapitalizmo principas: jei turi pinig?, esi karalius, jei j? neturi ? esi niekas. Ir pats esi d?l to kaltas. Ko jums ne ?Amerika??
Prad?kime nuo to, kad skirtingai nei vie?osios ugdymo ?staigos, priva?ios mokyklos gali imti ir ima didelius papildomus pinigus i? t?v? u? vaik? ugdym?, nors tuo pa?iu gauna ir mokymo l??as. Tai kaip su tokia sistemos anomalija gali konkuruoti vie?osios ?staigos? Niekaip, tod?l, kad ?ia n?ra sudaryta joki? lygi? s?lyg? konkurencijai. S?lygos ir taisykl?s skiriasi, vadinasi, net ir teorini? galimybi? veikti laisvosios rinkos d?sniams n?ra. Priva?ios ?staigos u? ?ymiai didesnes gaunamas pajamas gali pasi?lyti patrauklesnes erdves, didesn? u?mokest? mokytojams ir t.t. Be to, atsirinkdamos geriausius vaikus, gali sukurti ir i?kreipt? suvokim? apie es? geresn? ugdymo kokyb?.
Mokytojai yra viliojami ? tokias ?staigas, ta?iau ir ten ne visuomet laukia i?svajotasis ?rojus?, nes, ?tikinus visuomen?, kad ?vietimas yra viso labo yra prek?, o klientas visuomet teisus, didelius papildomus pinigus u? vaik? moksl? sumok?j? t?vai, kartais pasijunta ?nusipirk?? mokytoj? kartu su visa mokykla ir manosi turintys teis? mokytojui i?ai?kinti, kaip jam geriau organizuoti ugdymo proces?.
Svarbu ir tai, kad priva?ios ?staigos gali sau leisti ma?esnes klases, nes, pasak dabar jau buvusios ?vietimo ir mokslo ministr?s, jie u? tai papildomai susimoka. Vadinasi, geresn? ugdymo kokyb?, skiriant vaikui daugiau individualaus d?mesio, gali b?ti prieinama tik turintiems pinig?, o kiti gali gr?stis perpildytose klas?se?
Dar priva?ios ugdymo ?staigos gali nepriimti mokytis speciali?j? poreiki? turin?i? vaik?. Joms toki? vaik? integruoti prievol?s n?ra, tad jos ir nesivargina.
O tur?t? b?ti atvirk??iai: privatus sektorius tur?t? b?ti nukreipiamas ? t? paslaug? teikim?, kurios reikalauja i?skirtinio d?mesio ir papildom? paslaug? teikimo, u? k? b?tent ir b?t? mokami papildomi pinigai.
Ir ?ia gal?tume paimti pavyzd? i? est?, kurie Nevalstybinio ?vietimo ?statyme ai?kiai reglamentuoja vis? priva?i? mokykl? veikl? nuo ?kio vedimo iki ugdymo kokyb?s. Pavyzd?iui, ?iame ?statyme ai?kiai apibr??tas maksimalus mokes?io u? ugdym? dydis ir kokiems tikslams galima j? naudoti. Svarbiausia tai, kad valstybin?ms ir priva?ioms ?staigoms yra sudaromos vienodos s?lygos konkuruoti.
Ir tai tik keli aspektai. Nieko nekalb?siu apie ugdymo turin?, kuris, be abejo, turi keistis atsi?velgiant ? laikmet?, ta?iau ?iems pasikeitimams turi b?ti tinkamai pasiruo?iama, skiriama pakankamai laiko ir i?tekli?, i?bandyta keliose ugdymo ?staigose, nepaver?iant vis? bandymo triu?iais. Nesipl?siu ? mokytoj? atlyginimo tem?: ma?ose region? mokyklose ? tai tampa tiesiog misija ne?manoma, nes n?ra tiek ?krep?eli??. Jas u?darius, ?krep?eliai? susikem?a perpildytose klas?se iki kuri? dar tenka gerokai pasikratyti geltonais autobus?liais, aukojant mieg? ir poils? bei laisvalaikio dal? ir taip galutinai sunaikinant motyvacij? jauniems ?mon?ms, planuojantiems tur?ti vaik?, keltis ir gyventi regionuose.
Ar yra sprendim?? ?inoma. Ta?iau i? ?vietimo sistemos visam laikui turi b?ti i?v?dintas neoliberalistinis marazmas, kurio n? vienas d?snis iki ?iol nesuveik?, nes teorija ir praktika yra du skirtingi dalykai. Manau, ilgainiui reik?t? atsisakyti nepasiteisinusio profiliavimo ir gr??ti prie mokymosi vis? svarbi? dalyk?, ypa? gamtos ir tiksli?j? moksl?, nes be j? tik?tis b?sim?j? in?inieri? yra tiesiog naivu. Prie? tai reik?t? pasir?pinti, kad gr??imui prie tokios sistemos b?t? parengta pakankamai ?i? specialybi? mokytoj?. Reik?t? atsisakyti ir vis? sistemos degradacij? prad?jusios krep?eli? sistemos ir pagalvoti, ar neverta b?t? gr??ti prie biud?etinio finansavimo, nes i?silavinimas n?ra tiesiog prek?, kuri? gal?si nueiti ir nusipirkti ? gretim? parduotuv?…
