Nacionalinis visuomen?s sveikatos centras (NVSC) nuolat seka bendr? sergamumo gripu lyg? ir pastebi, jog tradici?kai sergamumo ?min?mis vir?utini? kv?pavimo tak? infekcijomis (?VKTI) kilimas prasideda kiekvien? met? ruden?, tad ?ie metai n?ra i?imtis.
Drasti?ki temperat?r? skirtumai ?mogaus organizm? veikia kaip stresas, tod?l jis nesp?ja adaptuotis. Ne veltui da?niausiai susergama rudeniop, kai orai ima v?sti bei po ?iemos, kai orai pradeda ?ilti.
Didel? dr?gm? ir vis dar teigiama temperat?ra ruden? yra pati palankiausia terp? virusams ir bakterijoms i?likti gyvybingiems ir daugintis. ?mogaus organizmas kei?iantis sezonams adaptuojasi, patiria daugiau temperat?ros poky?i?, o tai irgi silpnina m?s? imunitet?.
Virusin?s kv?pavimo tak? infekcijos ? tai grup? lig?, kurias sukelia virusai, pa?eid?iantys vir?utinius, apatinius arba visus kv?pavimo takus.
Paprastai jos klasifikuojamos kaip klinikiniai sindromai, tokie kaip:
? Per?alimas
? Bronchiolitas
? Krupas
? ? grip? pana?ios ligos
? Plau?i? u?degimas
Virusin?s kv?pavimo tak? infekcijos tradici?kai skirstomos ? dvi grupes:
Vir?utini? kv?pavimo tak? infekcijos: simptomai daugiausia pasirei?kia nosyje ir gerkl?je. Virusin?mis vir?utini? kv?pavimo tak? infekcijomis galima susirgti bet kokiame am?iuje, jos apima per?alim? bei ? grip? pana?ias ligas.
Apatini? kv?pavimo tak? infekcijos: simptomai pasirei?kia trach?joje, bronchuose ir plau?iuose. Virusin?mis apatini? kv?pavimo tak? infekcijomis, tarp kuri? krupas, bronchiolitas ir plau?i? u?degimas, da?niau serga vaikai.
Vaikai kartais serga infekcijomis, kurios apima tiek vir?utinius, tiek apatinius kv?pavimo takus.
Kv?pavimo tak? infekcijas gali sukelti daugiau nei 200 virus? r??i?.
Nors konkret?s virusai da?niausiai sukelia konkre?ias b?dingas klinikines aprai?kas, kiekvienas i? j? gali sukelti daug virusini? kv?pavimo tak? sindrom?.
Kaip da?nai sergame ?
Vaikai kasmet serga tokiomis infekcijomis ma?daug 5 kartus, suaugusieji ? nuo 2 iki 3 kart? per metus. Suaugusieji, kurie bendrauja su vaikais, da?niau serga per?alimo ligomis, nei tie, kurie nebendrauja. Taip pat yra nuomon?, kad vaikai gali b?ti infekcij? ne?iotojai.
B?kl? yra labai u?kre?iama ir nulemia didel? mokyklos nelankan?i? vaik? skai?i? bei pravaik?tas darboviet?se, ta?iau lieka neai?ku, ar pagrindinis sklaidos mechanizmas yra plitimas tiesioginio kontakto b?du, oro la?eliniu b?du ar per pavir?i? tar?? oro la?eliniu b?du, kai infekcijos suk?l?jai nuo pavir?i? perne?ami ant burnos gleivin?s (pvz., valgant).
Per?alimas retai baigiasi mirtimi ar liga, nors ir sukelia didel? diskomfort?, pamok? praleidin?jim?, pravaik?tas ir sveikatos prie?i?ros i?laidas.
Kokie virusai sukelia per?alimo ligas?
Per?alim? da?niausiai sukelia rinovirusai (iki 50 proc.), kuri? yra ne vienas. Kiti ?inomi patogenai yra koronavirusai (nuo 10 iki 15 proc.), gripo virusai (nuo 5 iki 15proc.), paragripo virusai (5 proc.), respiraciniai sincitiniai virusai (5 proc.) ir metapneumovirusai. Da?nai infekcijos suk?l?jas n?ra nustatomas. Infekcija gali atsinaujinti po kartotinio s?ly?io su tuo pa?iu viruso por??iu, ta?iau tada ligos eiga paprastai b?na lengvesn? ir pasveikstama grei?iau. Nustatytas ry?ys tarp adenovirus? ir enterovirus? bei per?alimo. Faringito prie?astimi da?niausiai yra adenovirusai, kurie taip pat gali sukelti apatini? kv?pavimo tak? infekcijas.
?prastos kv?pavimo tak? bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis) gali b?ti susijusios su per?alimu. Ta?iau tai turi nedaug ?takos per?alimo gydymo antibiotikais aspektu.
K? reik?t? ?inoti, norint sau pad?ti?
Svarbiausia gydant per?alim? ? daug ils?tis. Kiekvien? nakt? iki 12 valand? miego. Sergantieji geriau jau?iasi ?iltoje, dr?gnoje aplinkoje. Taip pat svarbu palaikyti hidratacij? geriant daug vandens ir vengiant alkoholio bei kofeino. Tai padeda gleiv?ms lengviau tek?ti ir ma?ina kv?pavimo tak? u?gulim?.
Specialaus gydymo nuo per?alim? sukelian?i? virus? n?ra, bet simptominis gydymas gali suteikti palengv?jim?. Reik?t? patarti stengtis neu?kr?sti kit? ir laikytis higienos. Atsisakius simptominio gydymo, papildomos ?alos neatsiranda, ta?iau toks gydymas gali suma?inti nedarbingumo trukm? ir ligos keliam? diskomfort?.
Papildomi vaistai vaidina ribot? vaidmen?, daugiausiai naudos duoda poilsis ir skys?i? vartojimas. Gera mityba yra labai svarbi, siekiant atsparumo per?alimui ir atsigavimui po jo. Pasir?pinkite subalansuota mityba. Vartokite maisto papildus, kad tikrai gautum?te rekomenduojam? vitamino A, B grup?s vitamin? (B1, B2, B5, B6, folio r?g?ties), vitamino C, bei mineral? cinko ir vario paros kiek?.
Siekiant palengvinti per?alimo simptomus, kvapiuosius eterinius aliejus galima ?trinti ? k?n?, galima kv?puoti jais prisotintais garais, paskleisti ore, arba u?pylus ant audinio u?d?ti kompres?.
Pabandykite skiestu eukalipt? aliejumi, kuris veikia kaip dekongestantas, i?trinti kr?tin? arba padaryti inhaliacij? su eukalipt? ar pipirm??i? aliejais, kad suma?intum?te nosies u?gulim?. Garai su levandomis, kedrais ar citrinomis taip pat gali nuraminti nosies ertmes. Inhaliacijos su mentolu net tik suma?ina nosies u?gulim?, bet ir gali pad?ti sustabdyti infekcij?. Rozmarinai, ?iobreliai, m?tos, bazilikai ir arbatmed?i? aliejus taip pat gali palengvinti per?alimo simptomus. B?kite atsarg?s, jei sergate astma, nes aromaterapija gali i?provokuoti priepuol?.
B?kite sveiki.
Sveikatos specialist?
Virginija Mockut?
