Prie? 12 met? ? Vatikano sost? jis at?jo pilnut?lei ?vento Petro aik?tei i?tar?s ?Broliai ir seserys. Labas vakaras. Melskit?s u? mane?. Ir i??jo ten pat visam pasauliui palink?j?s linksm? Velyk?.
Tur?jusi? b?ti d?iaugsmo pripildyt? velykin? savait? aptemd? gedulo spalva. Vie?paties prisik?limo d?iaugsmas sumi?o su dideliu praradimu ? popie?ius Pranci?kus ?gr??o ? T?vo namus?, kaip i?sirei?k? ?i? li?dn? ?ini? pasauliui paskelb?s kardinolas Kevinas Farrellas.
?i ?inia nebuvo labai jau netik?ta. Mintyse popie?i? jau laidojome dar tuomet, kai jis su sunkia plau?i? liga kiek anks?iau galin?josi ligonin?je. Ta?iau staigmenos jausm? antr?j? Velyk? dien? suk?l? ?ventojo T?vo pasirodymas per ?v.Velyk? mi?ias, kad ir silpna ranka jo palaiminimas susirinkusiems aik?t?je, komentatori? kalbos apie spar?iai sveikstant? popie?i?.
Dievas laik? j? ?ioje ?em?je tam, kad argentinietis Chorche Marijus Bergoljas paskutinij? 88 kart? sutikt? ?ventas Velykas ir kaip katalik? pasaulio vadovas visus pasveikint? su Prisik?limo ?vente.
Tik?ta, bet dar nelaukta popie?iaus Pranci?kaus mirtis sukr?t? did?i?j? dal? ?monijos visuose pasaulio ?emynuose. Net ir Antarktidoje, kurioje veikia nuolatin?s mokslinink? stotys. Vis? religini? konfesij? ?mon?ms jis buvo artimas, savas. Visus jis buvo paverg?s savo paprastumu ir kuklumu.
? Vatikan? atsine?ti jo gyvenimi?ki ?pro?iai i? prad?i? ?okiravo prie prabangos pripratusius auk?tus dvasininkus, o v?liau ba?nytiniam pasauliui tai tapo norma. Su parapijie?iais da?nai i? auk?to bendraujan?ius vyskupus ir klebonus jis mok? atkreipti d?mes? ? varguolius. ?A? tesu ?mogus ir privalau tarnauti ?mon?ms?, – yra sak?s Pranci?kus. Tod?l jis ne tiek ragino ?mones apsilankyti ba?ny?ioje, kiek savo pavyzd?iu pratino ba?ny?i? eiti pas ?mones.
?ventojo T?vo mirtis velykin? savait? ?alia d?iaugsmo ir neretai tu??i? linksmybi? pripild? didesn?s prasm?s. Ged?dami popie?iaus priversti prisiminti Pranci?kaus mums paliktas pamokas. Tai gera proga perm?styti Dievo skirtas u?duotis m?s? gyvenimuose.
?A? esu tarn? tarnas?, – yra sak?s popie?ius Pranci?kus. ?siklausykite ? tai rei?kia, kad a? patarnauju tiems, kurie priversti lankstytis kitiems. Taip kalb?jo kad ir miniati?rin?s, ta?iau mil?ini?k? ?tak? pasauliui turin?ios valstyb?s vadovas. Kartu tai ragino visus pasaulio prezidentus, monarchus, premjerus atsisakyti puikyb?s ir b?ti ar?iau ?moni?.
?Neveidmainiaukite?, – ?ventasis T?vas kartojo savo dvasininkams, kurie vienaip pamokslaudavo, bet kitaip elgdavosi. Ar ?ito popie?iaus reikalavimo nereikt? taikyti ir m?s? politikams?
Rink?j? simpatijas laimi tie, kurie su ?mon?mis kalba paprasta, kasdiene kalba, kaip lyg?s su lygiais. Kurie tok? bendravim? t?sia ir juos i?rinkus. Kuriuos gautas sostas nei?kelia ? padanges tiek, kad jie pradeda nebematyti t?, prie ?em?s palinkusi?. Kuri? kabinet? durys ne tik visuomet atviros at?jusiems su b?da, bet ir jie patys nekviesti pasibeld?ia ? nelaim?s i?tikt?j? namus.
Perfrazavus popie?i? Pranci?k?, meras tai yra ne postas, o tarnyst? ?mon?ms. Ar da?nai savivaldybi? merai suvokia, kad jie yra i?rinkti ne vadovauti, o tarnauti? U?mir?tama, kad visi jie yra valstyb?s tarnautojai, o valstyb? ? tai mes, jos gyventojai.
B?damas Vatikano valstyb?s vadovas Pranci?kus i? anksto pasir?pino, kad jo laidotuv?s b?t? finansuojamos ne i? Vatikano i?do, bet i? geradario aukos. Nes popie?iumi i?rinkto dvasininko supratimu, mir? ne popie?ius, o paprastas ?mogus, ant kurio kapo bus u?ra?ytas vien tik vardas be joki? titul?.
Ar jo poelg? gali suprasti meras, kuris su savo artimaisiais atostog? metu vykdamas pramogauti ? u?sien?, ? savo automobil? ?sipilt? degal? ?ek? pateikia savivaldybei, kad ?i jam gr??int? pinigus i? vis? savivaldyb?s gyventoj? ir verslinink? sune?to biud?eto l???? Keliasde?imt eur?, kai gyventojai u? mero tarnyst? ?mon?ms jam moka t?kstantin? alg?.
Ar toks meras, velykin? savait?, kai visas pasaulis ruo?iasi atsisveikinti su Pranci?kumi ir perm?sto jo paliktas pamokas, u?uot melav?s toliau, vie?ai atsipra?ys vis??
