Restauratoriaus technologo Rapolo Vedricko teigimu, paveikslo „Šventoji šeima“ „skaitymas“ spinduliais išryškino svarbų faktą – kūrinys buvo ne vieną kartą restauruotas, tačiau vaizdas liko nekeistas, piešinys sutampa su originalu.

Kretingos muziejuje esantis vienas iš seniausių nežinomo XVI a. italų dailininko paveikslas „Šventoji šeima“ pateko į unikalų projektą: žinomas restauratorius Rapolas Vedrickas ištyrė šešis šalies muziejuose saugomus vertingus kūrinius.


Kretinga pasiūlė „Šventąją šeimą“
Praėjusį penktadienį Kretingos muziejuje apsilankę kretingiškiai ir rajono svečiai galėjo pasijusti tyrinėtojais ir pasinerti į kultūros paveldo istorijos gelmes.
Tokią galimybę suteikia paroda iš projekto „Nematoma paveikslo pusė“, supažindinanti su jau keletą dešimtmečių Lietuvoje atliekamais meno kūrinių technologiniais tyrimais.
Projekto iniciatorius, restauratorius technologas R. Vedrickas atskleidė nematomą paveikslo „Šventoji šeima“ istoriją.
Kaip papasakojo muziejininkė Danutė Šorienė, šis paveikslas yra vienas įdomiausių muziejaus turimų kūrinių, unikalus savo amžiumi, atlikimo technika. Į gruntuotą ąžuolo rėmą įtvirtintas dailės kūrinys į muziejų sugrįžo po 12 restauravimo metų.
„Paveikslas, kurį restauratoriai lopė gabaliukas po gabaliuko, sukurtas Venecijos dailės meistrų mokykloje XVI a. pirmoje pusėje, tačiau autorius nebuvo nustatytas.
Įdomu tai, kad kartu su Marija, Juozapu ir Kūdikėliu autorius dešinėje pusėje nutapė dar vieną moterį. Iš pradžių manyta, jog tai šventoji Kotryna ar kuri nors kita kankinė. Bet gali būti, kad tai – šio paveikslo užsakovės atvaizdas.
Tai būdinga tam metui, nes tapytojai savo kūriniuose dažnai pavaizduodavo konkrečių meno kūrinių mecenatus“, – sakė D. Šorienė.
Anot jos, paveikslas niekada nekabojo nei koplyčioje, nei bažnyčioje – tai yra pagal individualų užsakymą kuriamų ir rūmuose asmeninei maldai laikomų paveikslų.


Tyrė moderniomis priemonėmis
R. Vedrickas atskleidė plika akimi nematomą šio paveikslo istoriją: šalia atnaujinto darbo eksponuojamos keturios didelės nuotraukos, kuriose vaizdai fiksuoti pasitelkiant infraraudonuosius, ultravioletinius ir rentgeno spindulius.
„Ultravioletiniai spinduliai suteikia papildomos informacijos apie paveikslo paviršių – lako sluoksnį, restauravimo žymes, užtapymus, naudotas medžiagas.

Taip paveikslas „Šventoji šeima“ atrodė prieš restauraciją ir po jos.


Atspindėtų infraraudonųjų spindulių fotografija leidžia pamatyti šiek tiek gilesnius sluoksnius nei matome įprastoje šviesoje, pavyzdžiui, aptikti ankstesnių restauravimų pėdsakus“, – pasakojo R. Vedrickas.
Anot jo, infraraudonųjų spindulių „pakeistų spalvų“ vaizdas leidžia atskirti skirtingų laikotarpių intervencijas į meno kūrinį ir preliminariai identifikuoti dažų sluoksnio pigmentus.
Rentgenografinių tyrimų metu kūrinys kiaurai peršviečiamas rentgeno spinduliais. Iš rentgenogramos galima spręsti apie kūrinio būklę ir laikui bėgant atliktus pakeitimus.


Saugomas piešinys nepakitęs
Pasidžiaugęs, kad jam pavyko prakalbinti beveik 500 metų senumo paveikslą, restauratorius technologas teigė, jog tai buvo seniausias iš visų jo tirtų paveikslų.
Anot R.Vedricko, senieji paveikslai nuo sukūrimo momento iki šių dienų paprastai būna patyrę nemažai pokyčių – restauravimų, atnaujinimų, pertapymų, formato pakeitimų ir kitų, tačiau apie juos paprastai žino tik specialistai. Kartais paveikslai būna pasikeitę neatpažįstamai.
„Kretingos muziejuje saugomo paveikslo „skaitymas“ spinduliais leido pamatyti parengiamąjį piešinį po dažų sluoksniu, išryškino svarbų faktą – kūrinys buvo ne vieną kartą restauruotas, tačiau vaizdas liko nekeistas, piešinys sutampa su originalu“, – akcentavo R. Vedrickas.
Paveikslas po tyrimo pristatymo sugrįžo į ekspoziciją „Kretingos dvaro istorija ir kultūra“, o jo tyrimo nuotraukas muziejuje bus galima apžiūrėti iki vasario 17 dienos.

Paveikslai iš nuotraukų ant drodės internetu – https://viarcanvas.com/lt

 1,519 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes