Prisiminkime brolio pranciškono Arūno Brazausko OFM 17-os metų tarnystę parapijiečiams Kretingoje, peržvelgdami nuotraukas.
54-erių metų Kretingos parapijos vikaras Arūnas Brazauskas mirė antradienį Vilniuje, Santaros klinikose.
Jo palaikai pagerbti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kur šįvakar 19 val. bus giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.
Rytoj, antradienį, rugpjūčio 11 d., 11.00 val. bus aukojamos šv. Mišios ir mirusiojo palydėjimas į senąsias Kretingos miesto kapines.
Dalinamės parapijiečių prisiminimais, išreikštais socialinių tinklų Facebook „Švyturio laikraštis“ ir „Mūsų Kretinga“ komentaruose po www.svyturiolaikrastis.lt straipsniu „Atsisveikiname su švelniausiu Kretingos nuodėmklausiu Arūnu – dalinkimės prisiminimais“:
– Kruopštus, paslaugus, ir visada pasiruošęs padėti, sustiprinti žodžiu, malda ir dėmesiu. Tikras Pranciškaus Asyžiečio brolis.
– Visada labai raiškiai ir gražiai pravesdavo pamaldas. Be galo geras nuodėmklausys. Pasižymėjo didžiule ramybe ir kantrybe.
– Atidus nuodėmklausys. Visada girdėdavo ir reaguodavo į širdies skaudulius. Patardavo. Labai trūks jo žodžio, patarimo ir palaikymo.
– Buvo nepaprastai gražus tarimas. Kalba labai graži. Ir tokia ramybė sklido.
– Teko tik vieną kartą klausytis jo mišių. Likau sužavėta jo ramuma. Iš jo sklido kažkas, ko nemoku pasakyt žodžiais.
– Eina sau, kaip gaila. Patiko jis man, toks tradicinis praktiškas kunigas be jokių nereikalingų lialia. Amžiną atilsį.
– Ta diena buvo prieš keturis mėnesius. Buvau sutarusi susitikti Šventojoje su drauge. Įsėdu į mašiną, o ji neužsiveda. Iš nugaros pusės sustoja raudona mašina, išlipa brolis Arūnas ir nueina namo link. Lydėjęs jį bažnyčios patarnautojas prieina ir, sužinojęs mano situaciją, pataria palaukti br. Arūno. Jam sugrįžus nuo ligonio, abu stūmė mašiną, o jai dar neužsivedus, pats sėdo už vairo. Vargo abu tol, kol mašina pariedėjo. Sakau: „Gal važiuoti nereikia, kad toks ženklas?“. Į tai br. Arūnas atsakė: „O gal čia ženklas ir išbandymas mums duotas? Padėsime ar ne?“ Ir pridūrė: „Gal šį gerą darbą danguje užskaitys?“ Tikrai užskaitys, broli Arūnai. Tebus palaimintas amžinojo gyvenimo kelias…
– Buvo pas mano mamą. Negailėdamas laiko bendravo su ja. Ir su manimi. Kalbėjom ilgai… Prasmingi klausimai, atsakymai, patarimai. Inteligentas, gilus. Išmintingas ir draugiškas. Manau, kiekvienam, kas su juo bendravo, tikra netektis.
– Brolis Arūnas pamokslus sakydavo gilius, bet nedaugžodžiaudavo. Kalbėjo greitai. Dabar man atrodo, kad skubėjo pasakyti tai, ko nebespės pasakyti. Pas tėvelius ne kartą lankėsi ligoninėje, klausė išpažinčių. Tėvai tiesiog švytėdavo po jo apsilankymo. Dievas pasikvietė pas save tokį jauną. Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie.
Jolantos Klietkutės nuotraukos.
8,745 peržiūrų (-a)