Julius Kanarskas rugpjūčio 28 d. paminėjo 60-ies metų gimtadienį.

Vakar 60 metų suėjo archeologui, istorikui, Kretingos rajono politiniam ir visuomenės veikėjui, Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojui Juliui Kanarskui.

Sveikiname, Juliau, su gražia švente! Sveikatos Jums ir linkime dar daug istorinių perlų, kuriuos nugludinęs pristatysite kraštiečiams! Dėkojame už šūsnį straipsnių “Švyturio” skaitytojams bei laukiame jų dar daugiau!

Julius Kanarskas 2006 m. ir 2010 m. apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija, 2010 m. pelnė geriausio Lietuvos 2009 m. muziejininko vardą.

Prisiminkime Juliaus Kanarsko straipsnius, publikuotus “Švyturio” laikraštyje ir www.svyturiolaikrastis.lt skiltyje ISTORIJA:

Tarpukariu Rotušės aikštės prieigos tapo miesto verslo centru

Balsiškių kaimas prie Tyro durpyno

Rotušės aikštė caro ir kaizerio laikais

Vyskupo M. Valančiaus krikštą menantis Kalnalio kaimas

Rotušės aikštė – reprezentacinis miesto centras

Gedgaudžiai per 350 metų ir didėjo, ir menko

Dvaralio kaimas, kurio gyventojai pasipriešino dvarui

Nerėpų kaimą padalino dvi savivaldybės

Istorijos verpetuose išsilaikęs Barzdžių kaimas

Abakai. Kaimas, iš kurio kilę Prezidento R. Pakso tėvai

Pradanginto Puidogalio kaimo istoriją išsaugojo archyvai ir žmonių pasakojimai

Iš Juliaus Kanarsko biografijos:

Gimė 1960 m. rugpjūčio 28 d. Šemetiškiuose, Jonavos rajone. 

Baigęs Panoterių vidurinę mokyklą 1978–1983 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Apgynė diplominį darbą „Kėdainių rajono archeologijos paminklai“, įgijo muziejininko-archeologo specialybę, istoriko, istorijos ir visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. ėjo Kretingos rajono kultūros skyriaus vyr. metodininko kultūros paminklų apsaugai pareigas, nuo 1991 m. – Kretingos muziejaus mokslinis bendradarbis.

Po poros metų tapo muziejaus Istorijos skyriaus vedėju.

Nuo 1999 m. – Salantų regioninio parko direkcijos vyriausiasis kultūrologas. 

1998 m. dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju paminklotvarkininku.

Nuo 2000 m. Kretingos rajono savivaldybės komisijos suteikti pavadinimus gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams narys, nuo 2005 m. – Lietuvos archeologijos draugijos narys, nuo 2007 m. – Kretingos rajono kultūros paveldo vertinimo tarybos sekretorius.

1992–2006 m. Kretingos rajono kultūros paveldo tarybos narys, 2006–2007m. Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos narys, 1993–2008 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, 1995–1997 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Mokslinė veikla:

Juliaus Kanarsko mokslinių tyrimų kryptys – Pajūrio krašto priešistorė; Kretingos istorinė raida XVI–XIX a. ir jos įtaka pajūrio regiono socialiniam ekonominiam gyvenimui; Kretingos krašto kultūros paveldas; Kretingos ir Skuodo rajonų gyventojų genocido ir rezistencijos atminimo vietos.

1984–986 m. dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose Kretingos rajone, kuriuos vykdė Lietuvos istorijos instituto archeologai R. Kulikauskienė ir V. Šimėnas. 

1988 ir 2005 m. kartu su D. Butkumi tyrinėjo Ėgliškių (Andulių), 1991–2006 m. – Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynus, 1994 ir 2006 m. – Kretingos dvarvietę, 1995 m. – Kartenos piliakalnį, 1997 m. – Sauserių piliakalnio papilio gyvenvietę, 2000 m. – Žibininkų kapinyną ir senovės gyvenvietę, 2001–2002 m. su kolegomis archeologais iš Tartu universiteto V. Langu, M. Konsa bei Vilniaus universiteto A. Merkevičiumi ir R. Nemickiene – Kašučių ir Dubašių senovės žemdirbystės vietas, 2002 m. – Paluobės piliakalnį, 2003 m. – Dargužių senovės ir Negarbos piliakalnio papilio gyvenvietes, 2003 ir 2007 m. – Imbarės piliakalnio aukštutinio papilio ir Senosios Įpilties piliakalanio papilio gyvenvietes, 2004 m. – Auksūdžio kapinyną III, 2007 m. – Gintarų piliaklanio-dvarvietės papilio gyvenvietę, 2004–2009 m. – Kalnuvėnų kapinyną.

2002–2004 m. dalyvavo bendrame Vilniaus universiteto, Botanikos instituto ir Kretingos muziejaus mokslo tyrimo darbe „Senovės žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje”.

Nuo 2005 m. fiksuoja ir tyrinėja Kretingos ir Skuodo rajonų vietas, susijusias su Lietuvos gyventojų genocidu ir Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės veikla ir žuvusių partizanų įamžinimu. 

1997–1998 m. dalyvavo partizanų laidojimo vietų tyrimuose Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje.

Nuolatinis archeologijos, naujausių tyrimų, istorinių žinių populiarintojas Kretingos ir Klaipėdos krašto periodiniuose leidiniuose, lietuviškosios Vikipedijos bendradarbis.

Juliaus Kanarsko leidiniai:

  • Kretinga. Praeities skraistę praskleidus, 2009 m.;
  • Kretingos dvaro savininkai, 2009 m.;
  • Salantų regioninio parko kultūros paveldas, 2008 m.;
  • Kretingos miesto istorijos ir kultūros paminklai, 1988 m.;
  • Kretingos rajono lankytinos vietos, 1988 m.

 12,988 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes