Lygiai prieš 90 metų, 1930 m. rugsėjo 8 d. Salantuose buvo atidaryta nauja gatvė – Vytauto Didžiojo alėja.
1930-ieji buvo ypatingi metai Lietuvoje, pavadinti Vytauto Didžiojo vardu – minint 500-ąsias metines Didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūnavimo metines.
Visoje Lietuvoje gausu buvo renginių, iškilmių, skirtų šiai garsiai Lietuvos asmenybe. Bene ryškiausiu jubiliejinių metų akcentu tapo Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė po Lietuvą. Paveiksle buvo vaizduojamas išdidintas skulptoriaus Petros Rimšos sukurtas medalionas.
Ši šventė neaplenkė ir Salantų. 1930 m. liepos 25 d. 15.00 val. Vytauto Didžiojo paveikslas buvo iškilmingai sutiktas Salantuose, o jau 15.30 val. išlydėtas į Mosėdį.
O nepraėjus nė pusantro mėnesio, rugsėjo 8 d. Salantuose atidaryta Vytauto Didžiojo alėja, sujungusi tuometės Bažnyčios gatvę (dabar – Dariaus ir Girėno) su Šaulių sodelyje esančiu Nepriklausomybės paminklu.
Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklą 1928 m. pastatė Salantų šaulių būrys, aplinkui paminklą suformavęs Šaulių sodelį (skverelį).
Apie 1950 m. paminklas buvo nuverstas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Salantų rėmimo grupės iniciatyva 1988–1989 m. paminklas atstatytas. Dvi jo pakopos autentiškos: viršūnę išsaugojo Gargždelės gyventojas A. Donėla, o vidurinę – salantiškis liaudies meistras Petras Kalenda.
Naują postamentą 1989 m. pradžioje padarė „Alkos“ kolūkio Erlėnų pagalbinių verslų cecho darbininkai. Paminklą restauravo akmens meistras Kazimieras Orvidas.
Paminklas iškilmingai pašventintas 1989 m. vasario 16 d.
798,125 peržiūrų (-a)