Po kelerių metų vaikai į mokyklas išeis anksčiau

Antradienį Seimas nutarė, kad vaikai į mokyklą turi išeiti anksčiau, tačiau „Švyturio“ kalbinti mūsų krašto specialistai tokiose pataisose įžvelgia itin daug trūkumų.

Kategoriškai nesutinka – dėl vaiko brandos
Vydmantų gimnazijos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo jungtinės grupės auklėtoja Inga Urencienė kategoriškai nesutinka su tokiu sprendimu.
„Pati auginu pirmokus, dvynukus. Absoliučiai prieštarauju mokyklos ankstinimui. 23 metus dirbu šį darbą, iš savo patirties galiu pasakyti, kad štai, dabar turiu grupėje 17 šešiamečių ir 3 penkiamečius. Skirtumas trap jų yra labai didelis, šešiamečiai jau domisi ir skaitymu, bendrauja, yra savarankiškesni. Tačiau metų gale penkiamečiai džiaugiasi pas mus pabuvoję, jiems kitais metais būna lengviau, jau žino visą tvarką, patiria mažiau streso“, – patirtimi dalinasi auklėtoja.

„O kai kurie mažesni juk dar net visų garsų aiškiai neištaria. Svarbiausia yra vaiko socialinė branda ir savarankiškumas. Nors mūsų grupėje jau vyksta žaidimų forma užsiėmimai, kurių metu vaikas pratinamas išlaikyti dėmesį, susikaupti, tačiau apie rankos lavinimą ir savarankiškumą nėra net kalbos“, – sakė I. Urencienė.
Aišku, kaip pastebėjo pedagogė, vaikams iš socialiai rizikingų šeimų ugdymo įstaigoje jaučiasi gerai, yra aprengti, pavalgę ir gauna daugiau dėmesio nei namuose.
Vydmantiškė sako, kad su mokyklos ankstinimu sutiktų tik tokiu atveju, jei paaiškėjus, kad vaikas nepakankamai brandus, jis būtų paliekamas antriems metams. Tačiau tokiu atveju didelį smūgį gali patirti vaiko tėvai.

„Penkiamečiai vaikai yra labai jautrūs ir pažeidžiami, jau, žiūrėk, nesulaukę pietų, ašaroja, dar neužsirašo savo vardo. Arba, jei užsirašo, be, pavyzdžiui, užrašo savo tėvų vardų pirmas raides. Aš klausiu, kas čia? Ir jie man atsako: „Čia tėtis, mama ir dar sesės vardo raidė“. Ir tai jiems reiškia „aš“. Tai apie kokią mokyklą mes galim kalbėt?“ – toliau kalba I. Urencienė.
Penkiamečiui dar reikia daug miego
Darbėniškė mišrios darželio grupės auklėtoja Vita Jonikienė irgi naują valdžios sprendimą vertina neigiamai: „Nes 6-7 metų vaikai tikrai skiriasi. Nepritariu, kad penkiametis gali lankyti mokyklą. Ne tik dėl to, kad nesugeba apsirengti. Tokio amžiaus vaiko ritmas visai ne tas, jam dar reikia daug miego ir poilsio“.
V. Jonikienė atvirauja, kad nerimą jaučia specialistai.
„Nežinom kaip čia bus, turbūt ir metinukai atsidurs darželyje, nes vaikus ankščiau išleidus į mokyklą juose atsirastų daugiau vietų. Iš savo patirties kaip mama galiu pasakyti – auginu penkiametę ir tikrai negaliu įsivaizduoti, kad ji eitų į mokyklą. Mergaitė tikrai dar nėra subrendusi pirmai klasei. Man sunku įsivaizduoti, kaip penkiametis vienas pėstute namo pareitų, o dirbantiems tėvams atvažiuoti vaiko pasiimti taip pat būtų nelengva. O vėliau namie su juo taip pat kažkas turėtų užsiimti“, – abejonėmis dalijasi pedagogė.

V. Jonikienės manymu, svarbiau nei vaikus anksčiau išleisti į mokyklą, o, pavyzdžiui, darželio lankymą padaryti privalomu.
„Ir nereiktų atsižvelgti vien į socialiai rizikingas šeimas, o į pačius vaikus, jų poreikius ir brandą. Vaikas vaikui nelygus, taip pat nuo metų priklauso. Taip pat iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienais metais vaikai pasitaiko mažiau brandūs, kitais brandesni, mažiau gabūs ir gabesni,“ – tęsia mintis pašnekovė.
„Manau, ankščiau buvę testai buvo visai geras dalykas. Vaikas vaikui nelygus, todėl paprasčiausia būtų tai patikrinti mini testais. Ankščiau buvo ir brandos komisija. Tuomet ir tėvams būtų lengviau pasakyti, kad, tarkim, jūsų vaikui šitoje srityje reikia paaugti, ir jiems būtų palikta galimybė apsispręsti. O ir vaikui mažiau streso, nes jis nebūtų spaudžiamas nuo tokio jauno amžiaus, kai yra dar labai jautrus, atitikti kažkokiems reikalavimams, kurių gal visai nesupranta. Nes vaikai iki 6 m. dar tikrai nori žaisti. Arba, keičiantis įstatymui, turėtų keistis ir ugdymo priemonės, mokantis turi atsirasti daugiau žaidimų. Taip pat reiktų vaikus jau nuo ankščiau mokyti susikaupti ir išsėdėti vienoje vietoje“, – kalba darbėniškė.
Auklėtoja įsitikinusi, priimantieji tokius įstatymus turėtų labiau pasigilinti į ikimokyklinio ugdymo programas.
„Ir darželyje vaikai tikrai turi daug darbo, nes būtent darželyje vyksta didysis pasirengimas mokyklai. Čia per trumpą laiką susipažįstama su daug naujų dalykų, vaikai mokomi sutelkti dėmesį, atlikti įvairias užduotis. Sunku įsivaizduoti, kad visą šį mokymą reiktų dar paankstinti“, – sako V. Jonikienė.
Penkiamečiai per maži pralaimėjimams
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė sako, jog džiaugiasi pokyčiais švietimo srityje, bet pabrėžia, kad tam turi būti pasiruošta.
„O šiai dienai mes neturim metodikos, specialistų, klasių ir tinkamų priemonių. Gal reikia lovelių, kad juos būtų galima pamigdyti. Tokiems mažiems vaikams dar reikia poilsio, jie nori žaisti. Dėl to man kyla abejonių. Vaikai yra skirtingi, vieni pagal savo raidą gali būti pasirengę ugdymui, kiti dar ne. Aš esu žmogus, kuriam labai svarbu, į kokią aplinką ateis tas penkiametis. Jei bus taikomos žaidybinės metodikos, tada tikrai puiku, bet šiuo metu tokios medžiagos Lietuvoje nematau“, – sako psichologė.
U. Petraitienė akcentuoja, kad būtina suprasti, kaip jaunesnio amžiaus vaikai, susidūrę su sunkumais, elgiasi ir mąsto. Ypač, kad ugdymo proceso metu vaikui visuomet iškyla sunkumų.

„Tokie vaikai dar per maži mokytis pralaimėti. O einant į mokyklą reikia tai suprasti, kitaip vaikui gali būti visiškai sugriautas pasitikėjimas savimi ir sutrikdytas tolesnis asmenybės vystymasis. Svarbu žinoti, kad ne visada būsi pirmas. Reikia, kad ir vaikas gebėtų susikaupti, mokėtų atlikti užduotį“, – tvirtina specialistė.
Psichologė atkreipia dėmesį ir į vaikus su specialiaisiais poreikiais, kurių Lietuvoje, anot jos, turi kas penktas vaikas.
„Tokiu atveju mokymosi procesas reikalauja daugiau pastangų ir lėtėja. Dėl šio naujo sprendimo, manau, mes turėsime gerokai daugiau klientų, kurie sunkiai adaptuosis mokymosi procese. Nors ir be to sutrikimų kasmet daugėja, – teigia „Švyturio“ pašnekovė. – Sunku pasakyti to priežastis, nes mes dirbame jau su pasekmėmis, su faktais. Galbūt sutrikimų augimą nulemia ir geresnė diagnostika? Galbūt gamtos ekologijos problemos, jei mes tiek teršiame aplinką“.
Psichologė pabrėžia, kad maži vaikai turi būti labai stebimi, nes jie yra jautrūs, turi būti prižiūrimi, todėl ugdymas turėtų būti žaidybinis, pažintinis.
Taigi, priimant tokią pataisą ypač svarbu gerų specialistų parengimas.
„Bet ar įmanoma per metus atlikti kokybiškus pakeitimus? To aš nematau. Bet būkim optimistai, o gal viskas bus gerai? Juk visos naujovės visada sulaukia tam tikrų iššūkių“, – sako U. Petraitienė.
Specialistė paaiškina, kad paankstinus ugdymo pradžią vaikas iš esmės nepajus pokyčių, nes vaikas iš prigimties į pasaulį ateina kaip į naują vietą. Taigi, dažniausiai yra atviras naujovėms.
„Vaikai visur moka būti, tik juos reikia pripratinti, tinkamai priimti. Vaikui svarbiausia yra, kad aplinka būtų ugdanti. Taigi, čia didžiausia atsakomybė krenta ant auklėtojų ir mokytojų ant visų specialistų, ar jie bus pasirengę, tinkamai paruošti ir taip pat nusiteikę priimti mažesnius vaikus, kurie yra dar jautresni. O visa kita yra adaptaciniai klausimai“, – tvirtina psichologė.

• LR Seimas ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos siūlymo ankstinti vaikams mokyklos pradžią, įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams.
• Prezidento inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos numato vaikų priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.
• Ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

 20,716 peržiūrų (-a)