Pasiklausai radijo, pažiūri televiziją, paskaitai spaudą ir matai, kaip tie, Lietuviško cirko artistai, tai yra, Seimo nariai, kitaip jų ir nepavadinsi, riejasi ir pjaunasi kaip šunys tarp savęs, ginčijasi, riejasi, drabsto purvais vieni kitus, kerštauja, grasina, skundžia vieni kitus. Pilsto iš tuščio į kiaurą, snaudžia per posėdžius, visko, kas gera, nori tik sau, giminėms, draugams ir t. t.
Ir kai rimtai pamąstai, pagalvoji, kad čia yra ne Lietuvos Seimas, o atvykę kokie nors cirko artistai iš kokios atsilikusios Afrikos valstybės, nes šneka ir nusišneka, meluoja ir giriasi „per akis“. Ir tokie cirko vaidinimai Lietuvoje vyksta jau 30 metų.
Net ir Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvos Seimas yra blogiausiai dirbanti institucija Lietuvoje. Net Eurobarametro tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai nepasitiki savo Seimu. Gyventojų pasitikėjimas Seimu yra pats mažiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Praėję Seimo rinkimai parodė, kad tada Lietuvoje buvo palaikomos trys politinės jėgos: G. Kirkilo, G. Lansbergio ir R. Karbauskio partijos. Nors rinkimus laimėjo R. Karbauskio partija ir praktiškai užvaldė Seimą bei Vyriausybę, paskirdami ministrais savus, nors ir nesugebančius dirbti žmones, tačiau visuotinio tautos pritarimo ir palaikymo ji nesulaukė.
Daug kas balsavo ne už R. Karbauskio partiją, kiek prieš socialdemokratus ir konservatorius, kurie jau yra buvę valdžioje, ir prieš tą netvarką, kuri Lietuvoje tęsiasi jau 30 metų. Žmonės išrenka partijas, pasitiki jomis, tačiau jos nusisuka nuo žmonių, visai nereaguoja į paprastų žmonių nuotaikas, pageidavimus, pretenzijas ir t. t.
Už poros mėnesių vėl rinkimai į Lietuvos cirką, t. y. Seimą. O kas dabar mūsų gyvenime pasikeitė per tuos praėjusius metus? Ogi beveik niekas.
Mane jaudina Lietuvos žmonių, t. y. tautos, susiskaldymas, žmonių susvetimėjimas, susipriešinimas. Dabar valdančios partijos kovoja ne dėl visos Lietuvos tautos. Jos kovoja dėl savo valdžios, dėl savo gerovės. Man sunku yra suvokti, kodėl dabar vieni yra „patriotai“, o kiti yra tautos priešai, t. y. kagėbistai, runkeliai, šunauja ir panašiai.
Prisiminkime pokario metus. Po karo į Sibiro platybes per prievartą buvo ištremta per 250 000 lietuvių, o atgavus Lietuvos nepriklausomybę iš Lietuvos į kitas šalis išvažiavo apie milijonas žmonių. Per tuos 30 metų iš Kretingos rajono išvyko daugiau kaip 10 000 žmonių. Išvyko tiek žmonių, kiek yra Salantuose, Darbėnuose, Kartenoje ir Vydmantuose kartu paėmus.
Lietuvoje nebeliko pagarbos savo kultūrai, savo kalbai, savo papročiams. Nebeturime taip ilgai svajoto pinigo – lito. Nebeliko pagarbos savo istorijai, nes ji dažnai yra iškraipoma. Vykdomi įvairūs dainų konkursai, kuriuose jau retai begirdime lietuviškų dainų, o jei kas ir padainuoja savo kalba, tai juos visai nuvertina ir net dar pasijuokia, pasišaipo. Greit Lietuvoje nebeliks ir Lietuviškų pavadinimų. Visur Norfa, Lidl, Rimi, Juventus ir panašiai.
Visos valdžios – tiek buvusios, tiek dabartinė tvirtina, kad gyvenimas Lietuvoje kasdien gerėja ir gerėja. Tai yra grynas melas ir pasityčiojimas iš paprastų, eilinių žmonių.
Kas seka ir analizuoja įvykius Lietuvoje, tas gerai turi žinoti, kad prieš 30 metų, t. y. 1990 metais, atgavus nepriklausomybę Lietuva neturėjo jokių skolų užsienio bankams. Ir tai yra tikra tiesa, nieko nenuslėpsi. Dabar per tą laikotarpį Lietuva užsieniui buvo skolinga per 17 milijardų eurų, o per šį karantino laikotarpį įsiskolino dar 3 milijardus eurų.
O skolas anksčiau ar vėliau vis tiek reikės grąžinti ir dar su procentais. Tad kaip valdžia gali sakyti, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja? Čia grynas melas ir tiek. Gyvenam taikos sąlygomis – nei karo, nei stichinių nelaimių, bet nesugebame išbristi iš skurdo ir nevilties.
Per 30 metų Lietuvoje keitėsi prezidentai, premjerai, ministrai, Seimo nariai, tik nesikeitė eilinių žmonių – pensininkų, invalidų mulkinimai, pasityčiojimai, apgaulės.
Pažiūrėkite, Lietuvos parduotuvėse greit nebeliks lietuviškų prekių. Kodėl? Todėl, kad dabar viską diktuoja Briuselis. Net laikrodžio rodyklės negalime pasukti be Briuselio.
Ar normalu, ar ekonomiška, kad lietuviai važiuoja apsipirkinėti į Lenkiją ir ten per metus palieka apie 300 milijonų eurų? Kodėl tie milijonai negalėtų likti čia, Lietuvoje?
Kai Lietuva stojo į ES, mūsų valdžia tada garsiai šaukė, kad gyvensim kaip airiai, švedai ar anglai ir panašiai. Uždarbiai ir pensijos bus europietiškos, kainos visur bus vienodos. O kaip yra iš tikrųjų? Viskas yra atvirkščiai ir nieko čia nenustebinsi.
Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra 830 eurų, kai Danijoje – 2 600, Suomijoje – 2 550 eurų, Airijoje – 2 650 eurų. Ar normalus dalykas, ar Lietuva tokia turtinga ir dosni, kad muitinėje konfiskuotas prekes už milijonines sumas, kaip antai alkoholį, cigaretes ir kitas prekes, sunaikina?
Ar normalu, ar teisinga ir ekonomiška, kad Lietuvos valdžia griauna naujus, didelius pastatus, kaip, pavyzdžiui, Nidoje, Druskininkuose?
Ar normalu ir sąžininga, kad Lietuvos valdžia partijoms skiria milijonus eurų, kuriuos jie išleidžia įvairioms reklamoms, dovanoms ir panašiai? Kodėl tokių didelių pinigų negalėtų panaudoti įvairioms labdaroms? Galėtų, bet nieko nedaro.
O ką šiandien Lietuvoje išdarinėja bankai? Pyktis ima ir verkti norisi, kai žinai ir matai, kaip bankai tyčiojasi ir apiplėšinėja žmones. Kasdien kyla mokesčiai už kokias nežinomas bankines paslaugas ir operacijas. Uždaromi ir naikinami rajonuose bankų skyriai, filialai, naikinami bankomatai.
Lietuvoje jau yra tokių vietovių, kur pensininkai ir invalidai, norėdami pasiimti pensiją turi važiuoti 20 ar 30 kilometrų. O kaip dabar reikia atsiimti savo indėlį iš banko, kurį įdėjai prieš 15 ar 20 metų, kai to banko tavo mieste jau nebėra? Tada tenka jau važiuoti net į Vilnių, prieš tai dar reikia telefonu užsiregistruoti, „užsiimti eilę“. O kaip į tą Vilnių nuvažiuoti, pavyzdžiui, senukui, kuriam jau 80 ar 90 metų? Ką padarė mūsų artistai, t. y. Seimo nariai, kad šios bankinės netvarkos nebūtų? Ogi nieko jie nedarė ir negalvoja daryti.
Man iki šiol yra nesuprantama, kur buvo ir ką daro mūsų seimūnai, kad leido apiplėšti Antonovui, Baranauskui ir Romanovui du Lietuvos bankus ir laisvai pabėgti į Rusiją.
Ar normalu ir kur tai girdėta, kad net pats generalinis prokuroras E. Pašilis, kurį į šias pareigas paskyrė pati Prezidentė su Seimo palaiminimu, paduoda Lietuvą į teismą? To Lietuvos istorijoje dar nėra buvę. Negana to, patys prokurorai daro nusikaltimus, nušalinami nuo pareigų, jiems iškeliamos bylos, o generalinis prokuroras dirba savo pareigose.
Ar normalu ir sąžininga, kai girtas vairuotojas, įpūtęs 2,6 promilės, perėjoje mirtinai sužaloja moterį ir lieka išteisintas, nenubaustas? Ar teisinga, kai Jurbarko teismas išteisina jaunuolį, kuris sumušė ir bandė išžaginti merginą, bet išvengė kalėjimo?
Labai keista ir pikta, kad po šio nusikaltimo teismo nuosprendžio net pats Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkas A. Valantinas girdint visai Lietuvai sako, kad teismais reikia pasitikėti. Kaip tas pats A. Valantinas pasijustų, jeigu tos merginos vietoje būtų buvusi jo dukra? Lietuvoje dabar taip jau yra. Nekaltą gali pasodinti ilgiems metams į kalėjimą, o kaltą gali išteisinti. Ir čia nėra ko stebėtis.
Atvirai pasakius, dabar joks įstatymas negina paprasto žmogaus pats savaime. Dabar žmogus turi gintis kaip išmanai – o be advokato neapsiginsi. O samdyti gerą advokatą reikia turėti nemažai pinigų.
Ar apskritai Lietuva demokratiška šalis? Aš tuo abejoju. Galėtume save vadinti išskirtine tauta, jeigu į Seimą sugebėtume išrinkti tik kompetentingus, sąžiningus, išsilavinusius, ne savanaudžius žmones. Demokratija ir yra tada, kai šalį valdo ne dalis žmonių, t. y. Seimas ar vyriausybė, iš kurių pusė atėjo pagal partijų sąrašus, kurių niekas net nerinko, valdyti turi visa tauta.
Ar yra demokratija, kai į rinkimus ateina vos pusė gyventojų, turinčių teisę balsuoti? Ar Lietuvoje kas rinko Konstitucinio Teismo teisėjus ir jo pirmininką? Niekas jų nerinko, juos paskyrė. Kas ir kada rinko Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir jo teisėjus? Niekas nerinko. Kas rinko Valstybės saugumo departamento vadovą, generalinį prokurorą ar generalinį policijos komisarą? Niekas jų nerinko. Jie buvo paskirti. O paskirti vadai niekada netarnaus paprastai liaudžiai.
Šiandien paprastam žmogui, pensininkui ar invalidui, sunku ir susigaudyti, kaip mes gyvename ir kaip gyvensime toliau, kur mes einame ir ką vėl išsirinksime į valdžią, į „lietuvišką cirką“.
Gerbiami skaitytojai, LR Konstitucijos 21-ame straipsnyje yra sakoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai ne tiesa, tai melas. Žmogaus orumas Lietuvoje pažeidžiamas kasdien, kas valandą, kas minutę. Ar sąžininga, ar nepažeidžiamas žmogaus orumas, teisė į sveikatą ir gyvybę? Dabar, kai šalyje buvo įvestas karantinas, žmogus, sergantis sunkia liga, negali patekti į gydymo įstaigą pas gydytoją. Atsakymas trumpas ir aiškus: karantinas. O kol jis nesibaigė, pas gydytoją nepakliūsi. Žmogus gali numirti arba darykis galą, nes kitos išeities nėra.
Konstitucijoje taip pat rašoma, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinines pagalbas bei paslaugas žmogui susirgus. Dabar tai yra nesąmonė ir melas. Būtent tas 53 straipsnis dabar ir yra pažeidžiamas. Žmogus negali gydytis, nes gydymo įstaiga jo nepriima. Taip, nepriima – karantinas.
Konstitucijoje rašoma, kad žmogų draudžiama kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis. Ar čia ne kankinimas, jei tavęs, sergančio sunkia liga, nepriima į gydymo įstaigą? Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Ir ką tu, mielas pensininke ar invalide, gali kreiptis į teismą jei tavo kišenės yra tuščios? Dabar viskas kainuoja. Ir tai kainuoja didelius pinigus.
Esant tokiai biurokratinei teisinei sistemai pensininkas ar invalidas niekada nesikreips į tokias institucijas. Kad konstitucinės teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos gan dažnai, jokia naujiena ir nėra ko stebėtis. Dabar Konstitucija tik gina valdžią nuo tų pačių pensininkų, invalidų ar ubagų. O kad nebūtų tokios netvarkos Lietuvoje, ką daro mūsų cirko artistai, t. y. seimūnai? Jie nieko nedaro. Jie tyli, nes jiems ir taip yra gera ir patogu.
Dabar pakalbėkime bendrai apie lietuvišką cirką – Lietuvos Seimą, kurį žmonės jau daug metų vertina kaip blogiausiai dirbančią instituciją. Dabartinė rinkimų sistema Lietuvoje yra ydinga, neteisinga ir ne demokratiška. Dabartinė rinkimų tvarka neskatina, kad aktyviai juose dalyvautume. Reikia iš pagrindų keisti visą rinkimų sistemą. Reikia panaikinti rinkimus pagal partijų sąrašus.
O kas dabar yra? Į kokius sąrašus daugiausia papuola partijų pirmininkų ar jų narių artimi ar tolimi giminaičiai, draugai, pažįstami, tai yra įvairaus plauko „cirko artistai“, ir kitaip jų nepavadinsi. Mes ne akli ir gerai matome, kaip į tokius sąrašus papuola ne protingiausi, ne gabiausi, ne sąžiningiausi, o apsukriausi, be skrupulų, su aistra ir meile sau.
Valdžia turėtų nutraukti dotacijas partijoms, juk tai yra skiriama joms remti iš visų mūsų pinigų. Tūkstančiai eurų ištaškomi reklamoms, dovanoms. Partijos turi pačios išsilaikyti ir reklamuotis iš savo narių surinktų mokesčių.
Jeigu Lietuva save vadina demokratiška šalimi, turėtų nebijoti ir įteisinti privalomus rinkimus gyventojams. O kas dabar esti? Į rinkimus ateina balsuoti pusė ar net mažiau rinkėjų, o paskui tie patys rinkėjai, kurie nebalsavo, stebisi, kad ne tuos išrinkome.
Kada žmogus prie savo namo neiškelia vėliavos – baudžia. Tad kažin kas yra svarbiau? Ar iškelti vėliavą, ar balsuoti už tuos, kurie 4 metus valdys šalį? Artistams seimūnams reikia perpus susimažinti keliones į užsienį, nes iš tų kelionių jokios naudos, o nuostoliai didžiuliai.
O kaip per tuos 30 metų dirbo, jeigu taip galima pasakyti, Kretingoje išrinkti artistai, juk buvo tokių kretingiškių, kurie 4 metus sėdėjo Vilniuje, tylėjo, gaudavo neblogą atlyginimą, o Kretinga visai nerūpėjo. Buvo ir tokių seimūnų, kurie Kretingoje prieš išrenkami į valdžią daug kalbėjo, daug žadėjo, o patekę į Seimą visai nutilo – dingo kaip į vandenį.
Buvo ir tokių, kurie lakstė iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją, jas keitė kaip kojines, ieškojo kur šilčiau ir pelningiau galėtų prisiglausti.
Buvo ir tokių artistų, Seimo narių, kurie dar sovietiniais laikais šlovino ir garbino komunistų partiją ir sovietinę santvarką, kopė karjeros laiptais, gaudavo sovietinius valstybinius apdovanojimus. Tokie žmonės sugebėjo prisitaikyti ir prie dabartinės santvarkos, nors kišenėje daug metų nešiojo ir komunistų partijos partinį bilietą. Atvirai pasakius, Lietuvoje dar yra žmonių, kurie moka gražiai kalbėti, „pudrinti“ žmonėms akis ir prisitaikyti prie bet kokios valdžios, moka pataikauti ir tiek.
Per 30 metų Kretingoje buvo vienintelis Seimo narys, kuris buvo tikras Lietuvos patriotas, kurį gerbiu ir dabar, kuris tikrai daug padarė Kretingos rajonui ir jo žmonėms. Jis dirbo už Kretingos rajono politikus. Ko nesugebėdavo padaryti rajono valdžia, o jis padarydavo. Jis nebijojo lankytis ir kalbėtis ir su miestiečiais, ir su kaimiečiais. Nebijojo pabraidyti ir purvinais kaimo keliais.
Gal kas paskys, kad negražu Seimo narius vadinti artistais. O kaip juos reikia bevadinti, jei jie tokie yra ir to nusipelnė? Aš nieko nešmeižiu, nieko nejuodinu ir nedrabstau purvais. Išsakau savo nuomonę, savo tiesą, kuri susiformavo per mano gyvenimą ir turiu tokią teisę daryti. Politika domiuosi jau daugiau kaip pusę amžiaus.
Vytautas Jasaitis
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su skaitytojo nuomone.
90,632 peržiūrų (-a)