Tai ištrauka Rimanto Antano Kviklio straipsnio blokados sąlygomis leistame laikraštyje “Švyturys” prieš 30 metų, 1990 m. birželio 20 d. Autorius tuo metu ėjo Darbėnų seniūno pareigas, jei kalbėtume šių dienų terminais. Perspausdiname visą netaisytą tekstą. Gal kai kurios mintys net nepaseno?

Tarybų savarankiškumas: tikras ar tariamas?

Pirmą kartą po daugelio metų rinkome valdžią. Būtent, rinkome. Virė aistros, lūžo nuomonių ietys, vienijomės ir skaldėmės, įtikinėjome ir buvome įtikinėjami, žodžiu, pamatėme, kad kiekvieno mūsų nuomonė yra svarbi ir reikalinga, o pasirinkimas – nelengvas.

Vajus baigėsi. Rezultatus turime, visi išrinktieji – nuo pačios aukščiausios iki pačios žemiausios – apylinkės – grandies, gavome žmonių pasitikėjimą. Ir, neduok Dieve, nei išrinktiems, nei rinkusiems, jeigu šis tautos avansas bus išbarstytas. Štai kodėl pirmieji naujų valdžios žmonių žingsniai labai apdairūs ir pasverti.

Nemanau, kad mano čia pareikštos mintys visos teisingos ir būkštavimai pagrįsti, tačiau noriu pasidalinti savo samprotavimais ir pirmaisiais sunkumais, su kuriais susidūrė naujoji Darbėnų  apylinkės Taryba.

Iki šiol apylinkių Tarybos turėjo grynai dekoracinę paskirtį. Žaidėme suaugusių žmonių žaidimus, o savarankiškumo buvo tiek, kiek garvežio ir lėktuvo hibride – manevruot galima kiek bėgiai leidžia, o atbulinės pavaros, net ir tos nėra. Tokių juokų gadynė baigėsi – ir laikas nebe tas, ir žmonės nebe tie.

Darbėnų apylinkės Tarybos deputatų nuomonė vieninga ir aiški: mes norime žinoti ar esame tikri apylinkės šeimininkai, kur prasideda ir kur baigiasi mūsų kompetencijos ribos. Be medžiaginio ir finansinio pagrindo jokios valdymo funkcijos negali būti. Todėl apylinkės savivaldybė pati turi formuoti biudžetą, ieškoti finansavimo ir finansavimosi šaltinių, numatyti pirmaeilius darbus ir veiklos kryptis. Tai ne separatizmas ar „Perlojos respublika“, kaip kai kas nori mūsų norus pavaizduoti. Juk tik teisės apsprendžia atsakomybę.

Mes manome, kad apylinkės savivaldybei turi tekti fiksuotas vietos gyventojų mokesčių ir įmonių privalomų įmokų procentas. Kol kas gi viskas po senovei: visos lėšos Kretingai, o iš ten Darbėnams – ką ponalis duos. Iš mūsų norima sužinoti, ką ir kaip apylinkės savivaldybė finansuos. Pabandykit pasakyt, gerbiamieji, kokį daiktą žadate pirkti, jeigu nežinote, ką turite ir turėsite savo piniginėje?..

Būtume mažų mažiausiai neprotingi, jeigu reikalautume tokių permainų jau šiandien. Suprantame momento sudėtingumą, blokados sunkumus, atgimusios valstybės problemas. Tačiau perspektyva, kelias, kuriuo eisime, turi būti sukonkretintas kuo greičiau. Turime Savivaldos pagrindų įstatymą, bet juk tai tik pačios bendriausios veiklos kryptys. Kaip oras reikalingi mokesčių, biudžeto įstatymai, visa eilė poįstatyminių aktų. Bijau, kad, atitrūkus nuo kasdienybės, patys gražiausi politiniai dekretai pakibs ore.

Visą laiką buvo kalbama apie mūsų iniciatyvą, bet šiandien ši sąvoka įgavo naują turinį. Į konkrečių darbų kelią ją gali pastūmėti tik ekonominių aktų svertai. Tačiau kol juos turėsime, nesėdime rankų sudėję, o nusibrėžėme nemažą ir, mūsų nuomone, ne mažiau svarbų darbą.

Karti patirtis rodo, kad daugel metų teikiant pirmenybę materialinei gamybai, o dvasinėms žmogaus reikmėms skiriant tik medžiaginių, finansinių ir intelektualinių išteklių likučius, pamatėme, ką šiandien turime: nuvertintas dorovines nuostatas, suskaldytą visuomenę, pamirštą istorinį ir kultūrinį paveldą.

Darbėnų apylinkės žemė – tai senoji Mėguva. Apie ją ir jos praeitį mažai žino šiandieniniai gyventojai. O kur nėra atminties, nebėra ir pagarbos. Istorija keičiasi ir mūsų akyse. Išnyko kaimai, kurių pavadinimai privalo likti palikuonių atmintyje. Nyksta arba yra niokojami senkapiai, griūva istorinę ir etnografinę vertę turintys statiniai, tampa pamirštos ir niekam nežinomos istorinės vietos.

Šį degradacijos procesą bandysime sustabdyti, o Darbėnų apylinkės istorinę medžiagą surinksime ir padarysime prieinamą visuomenei. Visiems apylinkės kaimams ir gyvenvietėms paruošime istorines metrikas, o jų įforminimo natūroje projektus tikimės gauti iš Lietuvos Dailės akademijos Klaipėdos visuotinių komunikacijų katedros studentų. Didelį darbą turime nuveikti iki 1991-ųjų – Darbėnų 400 metų jubiliejaus. Ir nuveiksime, juolab, kad apylinkės Tarybos sesijoje, svarsčiusioje šį klausimą, susilaukėme visų penkių ūkių vadovų pritarimo.

Tai ne pasigyrimas darbo nepradėjus, o mūsų avansas ateičiai, kad kelio atgal nebūtų. Mes nesitikime ir nepageidaujame, kad būtų lengva, tačiau norime, kad mūsų darbai turėtų prasmę ir naudą, o žmonės mumis pasitikėtų, matydami konkrečius mūsų darbo vaisius.

R. Kviklys

Darbėnų apylinkės savivaldybės Tarybos pirmininkas

Rimantas Antanas Kviklys (1932 m. – 2016 m.) – Kretingos rajono garbės pilietis, miškininkas, literatas, publicistas, tako „Takas mažiems ir dideliems“ Šventosios girininkijoje įkūrėjas, Darbėnų herbo ir vėliavos idėjos pradininkas.

 

 15,432 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
One thought on “Neduok Dieve, jei išrinktieji išbarstys tautos duotą avansą”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE