Vos sukarščiavę jokiu būdu neskubėkite vykti į ligoninę! Tokią šiuo metu svarbiausią žinią kretingiškiams ir Kretingos rajono žmonėms skuba perduoti rajono valdžia ir medikai.
Mat, jei visi vos prasčiau pasijutę pacientai suplūs į Kretingos ligoninę, čia nebeliks vietos tiems, kam medicininė pagalba iš tiesų bus reikalinga. Klaipėdos ligoninės jau dabar ne visus pacientus priima – tik itin prastos būklės, kaip sako Kretingos ligoninė vadovė Ilona Volskienė.
O viena Klaipėdos ligoninė jau nebešvari – tai yra, turinti koronaviruso židinį. Deja, kaip prasitarė Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, minimos ligoninės vadovas to dar net neviešina.
Žodžiais švari, nešvari rajono vadovai ir medikai dabar apibūdina sveikatos priežiūros įstaigos padėtį koronaviruso atžvilgiu.
Šiandien Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė nuotoliniu būdu bendravę su miesto ir rajono sveikatos priežiūros įstaigos vadovais, nusprendė, kad siekiant atlaisvinti kuo daugiau lovų Kretingos ligoninėje artimieji bus raginami slaugos pacientus skyriaus pasiimti į namus. O tuos pacientus, kurių nėra galimybės perduoti artimiesiems, paguldyti Kartenos ir Salantų ligoninėse.
Juolab, kad ketvirtadienį Kretingos ligoninė, kauip ir visos šalies rajonų ligoninės, iš Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukė nurodymo įstaigoje paruošti lovų sunkiems “koronavirusiniams” pacientams, kuriems bus reikalingas ir deguonies aparatas.
Pasitarime taip pat nuspręsta dalį paslaugų perduoti poliklinikoms. Kokie pacientai, įprastai vykdavę į ligoninę, šiuo, pandemijos nuo koronaviruso, metu bus nukreipiami į poliklinikas, išsamiai skaitykite šeštadienio “Švyturio” numeryje. O dabar dar sykį primename – sukarščiavę neskubėkite į ligoninę! Palikime lovas tiems, kam jų labiausiai reikia.
Ką svarbu žinoti apie karščiavimą:
Kūno temperatūrą galima išmatuoti įvairiose kūno vietose: pažastyje, burnoje, kaktoje arba išangėje.
Naudojant gyvsidabrio termometrą, kūno temperatūra pažastyje matuojama 5–7 minutes, o skaitmeninį termometrą pakanka palaikyti burnoje vos kelias sekundes.
Temperatūros matavimas skaitmeniniu termometru pažastyje užtrunka 5 minutes: 1 min – iki supypsėjimo ir dar 4 min po signalo. Termometro supypsėjimas reiškia, kad baigėsi staigus temperatūros kilimas, bet termometrą būtina dar palaikyti pažastyje 4 minutes.
Kūdikiams ir mažesniems nei 4 metų vaikams temperatūra dažniau matuojama išangėje.
Bekontakčiu termometru tinka matuoti tik kaktos temperatūrą. Siekiant kuo tikslesnių rodiklių termometro jutiklis turi būti švarus, jį reikia valyti spiritine servetėle, nuo kaktos nubraukti plaukus.
Kūno temperatūros normos: pažastyje – 35,2-37,0 °C, išangėje – 36,2-37,7 °C, burnoje – 35,7-37,3 °C, kaktoje (matuojant bekontakčiu termometru) – 35,4-37,4 °C.
Kylant kūno temperatūrai, paprastai krečia šaltis, pašiurpsta oda, gali skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti, dažnai ir sumažėja apetitas. Organizmas taip susitvarko, kad neeikvotų energijos virškinimui, todėl karščiuojančio žmogaus nereikia primygtinai versti valgyti.
Kai kūno temperatūra ausyje pakyla iki 38–39 °C, vadinama vidutine, kai karštis pakyla iki 39–40,5 °C, – aukšta, o, kūno temperatūrai pakilus daugiau nei 40,5 °C, ji vadinama hiperpiretine ir yra pavojinga žmogaus gyvybei.
Kylant kūno temperatūrai, sutrinka įvairių organų ir sistemų funkcijos. Tai gali pasireikšti susiaurėjusiomis odos ir vidaus organų kraujagyslėmis, be to, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.
Karščiuojant svarbu gerti daugiau skysčių, kad būtų kompensuotas padidėjęs jų netekimas kvėpuojant, garinant pro odą ir prakaituojant. Kai karščiuojantis žmogus ima prakaituoti, jo kūno temperatūra krenta.
Prakaitavimą galima paskatinti duodant gerti daugiau šiltų skysčių (arbatos, sultinio) ir ligonį apklojus šiltomis antklodėmis, bet tik tada, jei ligonio kraujotaka nėra sutrikusi.
Jei aukštos temperatūros nepavyksta sumažinti patiems, naudojant namuose turimas priemones, jei atkaklus karščiavimas tęsiasi daugiau nei 1–2 dienas arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų, tokių kaip bėrimai, vėmimas, vangumas ir kt., ilgai nedelsdami skambinkite šeimos gydytojui. Ypač svarbu nedelsti, jei karščiuojantis pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas.
Esant ūminiam ligos periodui, kai karščiuojama, maudytis po dušu arba vonioje nepatariama, nes esant aukštai temperatūrai, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, didesnį krūvį tenka pakelti širdies ir kraujagyslių sistemai. Verčiau suprakaitavę iš karto persirenkite.
Tik praėjus ūminiam karščiavimo periodui, kai temperatūra nukrenta ir kurį laiką tokia ir laikosi, galima trumpai išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska arba eteriniais aliejais. Tačiau po vonios būtina apsisiausti šiltu chalatu, apsimauti šiltas vilnones kojines ir stenktis nesušalti.
Geriausia po vonios išgerti karšto gėrimo ir palįsti po šiltais patalais.
Esant aukštai temperatūrai gerti reikia nuolat su nedidelėmis pertraukomis ir pakankamai daug, kol pasveiksite. Geriausia – liepžiedžių arba aviečių lapų arbata su medumi, taip pat tinka ir negazuotas kambario temperatūros mineralinis vanduo.
Daugiau laiko praleiskite miegodami arba tiesiog ilsėdamiesi.
Užsidėkite šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį ant kaktos ir ant blauzdų. Kad nesušlaptų patalynė, šlapią kompresą galima apvynioti kitu rankšluosčiu arba plėvele. Tokį šaltą kompresą patartina laikyti ne ilgiau kaip 10 minučių. Vėliau šią procedūrą galima vėl pakartoti.
Atsargiai vartokite vaistus nuo karščiavimo. Stenkitės neviršyti nurodytos vaisto paros dozės, nes tai gali sukelti ne tik kraujotakos sutrikimus, bet ir kitų rimtų komplikacijų.
Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, kai stipriai skauda galvą, sąnarius arba raumenis ir kai ta temperatūra viršija 38 °C.
49,537 peržiūrų (-a)