Rimantas Skiparius.

Vėl Lietuvos žmonės išrinko naują jaunatviškesnę vyriausybę, kuri prižadėjo daugiau skaidrumo su stambiu verslu, darbo vietų kūrimu, lengvatų naikinimu, tiesos sakymu. Žodžiu, atsisuks į žmogų pagalba visur ir visada.
Tačiau žmonės dar prisimena Kubiliaus valdymo laikus, krizės suvaldymą kitų sąskaita. Iš pensininkų atimant dalį skurdžios pensijos ir jaunų, darbščių piliečių išvarymą į užsienį užsidirbti savo pragyvenimui bei pagalbai savo tėvams siunčiant pinigus. Jis žadėjo parašyti knygą – kitoms šalims parodyti pavyzdį, kaip Lietuva sugebėjo suvaldyti krizę, tačiau, matyt, dar teberašo, būdamas Europaramente.
Nenoriu kaltinti vien konservatorių, nes žmonės išrinko kitus, žadėjusius būti geresniais, vėl iš naujo atsisukti į žmogų, tik, matyt, ne ta puse. Žmonės patikėjo, ypač kaimo gyventojai, kad ateis išgelbėtojas su profesionalų komanda ir padarys tvarką visur, kur tik reikės.

Tačiau išaugo skolos, už europinius pinigus išklojome miesteliuose naujus šaligatvius, miškuose įrengėme gražius takus, tačiau valdžia užmiršo kurti naujas darbo vietas, kaime skatinti žmones auginti, perdirbti, parduoti ir iš to pragyventi.
Kiek atsimenu, nė viena vyriausybė neturėjo gero gaspadoriaus, t. y. žemės ūkio ministro, galinčio atgaivinti kaimo verslumą. Nesusigaudė ir užėmė tik bereikalingą ir iš mūsų visų pinigų perkraustymą žemės ūkio ministerijos į Kauną, o kas iš to išėjo, visi matome. Kokia bus naujojo ministro vizija, turėtume išgirsti.
Norėčiau priminti, kad stambieji žemvaldžiai, naudodamiesi daugiakartinėmis paramomis, sukūrė stambius grūdinių kultūrų ūkius, išvežė juos į užsienį, neperdirbdami jų vietoje, nesudarydami galimybės kurti naujas darbo vietas kaime. Išvežė, palikdami chemikalų bei trašų likučius mums ir mūsų vaikams.
Privalome sustabdyti lengvatų dalinimą žemės turintiems ūkininkams, o stambiesiems taikyti apmokestinimą, kaip versle. Jokių lengvatų! Jie taip pat privalo užsidirbti, o ne lobti kitų sąskaita. Pasižiūrėkime į kitų Europos šalių ūkininkų mokesčius, kiek moka į biudžetą.
Privaloma atkreipti dėmesį į smulkųjį verslą ir šeimos ūkius, kurie šiandien yra pasmerkti, beveik išnaikinti, papildę prašytojų eiles. Ar tai yra normalu žemdirbystės krašte, dar turinčiame kaime likusių žmonių, norinčių auginti, perdirbti ir parduoti?
Kaip gali išgyventi žmogus, gaunantis už 1 litrą pieno 12-15 eurocentų? Tai pasityčiojimas. Jei ūkininkų nebus, pardavimo įmonės savininkas bus skurdžius. Dabar tarpsta tik perdirbimo įmonių savininkai ir tarpininkai, o gyventojai brangiai sumoka už produktus. Nes savinininkams pirmoje vietoje rūpi pinigai, o mes dėl savo nesugebėjimo vienytis dėl tokiių ministrų darbo kenčiame.
Kaimuose sunaikinus žemės ūkio produkcijos gamybą, galvą pakėlė prekybos centrai ir miestų bei miestelių centruose įkūrė stambias parduotuves, pateikė šviežią ir ilgai išsilaikančią, kokybišką produkciją! Ar tai yra normalu?
Sunaikinus smulkųjį ir šeimos ūkių verslą, gyventojai neturi galimybės rinktis kokybiškos lietuviškos produkcijos, kuri yra šviežia ir bet kada galime pamatyti, kaip ji auginama, „prakontroliuoti“. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tik tie valdininkai, kurie išvažiuoja deleguojami į kitas šalis, kažkodėl nemato gerų pavyzdžių ir nesupranta, kaip juos pritaikyti mūsų šalyje.
Prekybos centrai turi dar vieną blogybę – juose vyksta masinis žmonių susibūrimas ir labai lengvai platinamas koronaviruso užkratas. Tai rodo ir dabartinė situacija Lietuvoje, kai žmonių srautai milžiniški ir situacija yra grėsminga.
Lieka vienas kelias – arba šiuos centrus uždaryti, arba jie turi prisitaikyti, sumažinti gyventojų susikaupimą vienoje vietoje ir kontaktavimą. Pavyzdžiui, atidaryti papildomas duris išeiti jau apsipirkusiems, o gal net palikti galimybę nusipirkti tik duonos, pieno ir mėsos gaminių atskirą skyrių. Tegul pažiūri į užsienio šalis – Skandinaviją.
Naujoji valdžia privalo elgtis protingai, o ne pataikauti didžiųjų prekybos centrų užgaidoms. Smulkusis verslas turi būti tik skatinamas, o ne žlugdomas, nes ateityje gali būti dar blogiau, todėl šiandien privalome galvoti, kaip skatinti auginti, perdirbti ir prekiauti per mažas ir patikimas parduotuves.
Taip pat noriu atkreipti rajono išrinktųjų dėmesį. Kai jie eina pro šalia esantį ūkininkų turgelį, matydami susitraukusius nuo vėjo ir šalčio pardavėjus, tai apgailėtina, nes atspindi mūsų požiūrį į smulkųjį verslą. Laikas būtų pagalvoti apie galimybę įrengti pavilijoną su tam tikra įranga produktams laikyti.
Tada atsirastų ir šviežios produkcijos pasirinkimas iš savo kaimų. Ir sukontroliuotume perpardavėjus, dėl kurių kenčia apgauti gyventojai bei išaugusi kaina. Mieli rajono valdantieji, taip norisi, kad Jūs sutartumėt ir darytumėte savo pamatuotais sprendimais mūsų gyvenimą geresnį, saugesnį, kūrybingesnį. Svarbiausia yra kalbėtis ne tik per laikraščius, bet ir gyvai, nors šiandien ir negalima.
Linkiu visiems gerų, gražių šeimos švenčių prie Kūčių stalo ir laimės Naujaisiais.
Rimantas Skiparius,
Kretingos rajono šeimos ūkių sąjungos pirmininkas

 51,190 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes