Kovo 7-oji Palangoje: lygiai prieš 160 metų gimė pirmasis Palangos burmistras Jonas Šliūpas
Jonas Šliūpas. Šiaulių universiteto bibliotekos nuotr.
Šiandien, kovo 7 d., sukanka lygiai 160 metų, kai gimė Jonas Šliūpas – pirmasis Palangos burmistras, politikos, visuomenės ir kultūros veikėjas, “aušrininkas”, redaktorius, leidėjas, gydytojas.
Iš Jono Šliūpo biografijos:
Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 7 d. Šiaulių apskrities Rakandžių kaime.
1880–1882 m. studijavo filologiją ir teisę Maskvos universitete, 1882 m. – gamtos mokslus Sankt Peterburge.
1883 m. pasitraukė į Prūsiją, dalyvavo kuriant Apšvietos ir mokslo draugiją.
1884–1919 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1885 m. susituokė su Liudvika Malinauskaite, susilaukė trijų vaikų.
1889–1891 m. studijavo mediciną Merilando universitete.
Gydytojo praktika vertėsi iki 1917 m.
1919–1920 m. – Lietuvos Respublikos atstovas Latvijoje ir Estijoje, 1919–1923 m. – M. Yčo spaustuvės vadovas ir dalininkas. Įkūrė spaustuvę „Titnagas“. Prisidėjo prie laikraščių “Šiaulių naujienos” (1923-1928 m.), “Laisvoji mintis” (1933-1941 m.) leidimo.
1921 m. – Biržų banko direktorius. 1921–1923 m. – Biržų ir Šiaulių gimnazijų mokytojas.
1923–1930 m. Lietuvos universitete dėstė medicinos istoriją.
1923 m. vasario 24 d. Jonui Šliūpui suteiktas Garbės daktaro vardas.
Po pirmosios žmonos mirties 1929 m. vedė Grasildą Grauslytę, 1930 m. susilaukė sūnaus Vytauto.
1933–1941 m. su pertraukomis buvo Palangos burmistras. 1944 m. emigravo į Austriją.
Jonas Šliūpas ir Palanga
J. Šliūpo vizitai į Palangą, o vėliau – ir jo veikla buvo svarbi kultūriniam, ekonominiam ir politiniam kurorto gyvenimui.
1929 m. rudenį J. Šliūpas, vedęs palangiškę Grasildą Grauslytę, nusipirkęs sodybą su žemės sklypu, įsikūrė Palangoje. 1933 m. Jonas Šliūpas tapo pirmuoju miesto burmistru (su pertraukomis dirbo iki 1941 m.). Jo iniciatyva Palangai iškovotos pilnos miesto teisės, rūpinosi visais Palangos miesto reikalais, miestiečių teisėmis, derėjosi su elektros stoties savininke P. E. Gutmaniene dėl pigesnių elektros įkainių. Burmistras pradėjo įgyvendinti naująjį miestų žemių įstatymą, rūpinosi gimnazijos steigimu, mokyklos statyba, ambulatorija, senelių prieglauda, vaikų darželio, viešosios bibliotekos įkūrimu. Siekė reprezentuoti kurortą. 1933 m. Palangoje vykusiame Lietuvos skautų sąskrydyje lankėsi skautų organizacijos įkūrėjas R. Badenas-Povelis su žmona, Lietuvos skautų šefas Prezidentas Antanas Smetona, jo žmona ir daug kitų garbingų svečių. J. Šliūpas suruošė iškilmingą priėmimą, pasakė sveikinimo kalbą, vertėjavo.
J0nas Šliūpas rašė ir leido knygas. Iš jų paminėtinos šios: „Tikri ir netikri šventieji”, „Lietuvių, latvių bei prūsų mythologija”, „Katalikų bažnyčios veikimas Lietuvoje”, „Senovės ir viduramžių medicinos istorija”, „Palyginamoji pasaulio religijų historija”, „Du žymiu darbuotoju Lietuvos naudai: Juozas Zauka ir kun. Aloyzas Šliūpavičius”, „Dievų sutemos”, „Dievo idėjos raida arba evoliucija”.
Po 1938 m. gegužės 10 d. kilusio gaisro operatyviai rūpinosi jo padarinių likvidavimu ir atkuriamaisiais darbais.
1940 m. liepos mėnesį bolševikinė okupacinė valdžia atleido J. Šliūpą iš Palangos burmistro pareigų. 1941 m. birželio mėnesį jis vėl pradėjo eiti šias pareigas, bet, vokiečių okupacinėse įstaigose protestavęs prieš neteisėtą žydų gyventojų naikinimą, iš pareigų buvo pašalintas. 1944 m. rudenį dr. J. Šliūpas su šeima pasitraukė į Austriją. Šis pasitraukimas iš Lietuvos J. Šliūpui buvo ne pirmas. Persekiotas dėl veiklos „Aušroje“, 1884 m. per Liepoją atvyko į Palangą; tarpininkaujant kunigui M. Jurgaičiui Palangos žvejai jį slapta nugabeno į Klaipėdą, iš kur pasiekė Hamburgą, vėliau – JAV.
Įamžinant J. Šliūpo veiklą Palangoje 1989 m. įkurta dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba (LNM), o 2003 m. šalia sodybos atidengtas paminklas dr. J. Šliūpui (skulptoriai A. Toleikis, D. Lukoševičius, architektė J. Galdikienė).
J. Šliūpo vizitai į Palangą, o vėliau – ir jo veikla buvo svarbi kultūriniam, ekonominiam ir politiniam kurorto gyvenimui.
1929 m. rudenį J. Šliūpas, vedęs palangiškę Grasildą Grauslytę, nusipirkęs sodybą su žemės sklypu, įsikūrė Palangoje. 1933 m. Jonas Šliūpas tapo pirmuoju miesto burmistru (su pertraukomis dirbo iki 1941 m.). Jo iniciatyva Palangai iškovotos pilnos miesto teisės, rūpinosi visais Palangos miesto reikalais, miestiečių teisėmis, derėjosi su elektros stoties savininke P. E. Gutmaniene dėl pigesnių elektros įkainių. Burmistras pradėjo įgyvendinti naująjį miestų žemių įstatymą, rūpinosi gimnazijos steigimu, mokyklos statyba, ambulatorija, senelių prieglauda, vaikų darželio, viešosios bibliotekos įkūrimu. Siekė reprezentuoti kurortą. 1933 m. Palangoje vykusiame Lietuvos skautų sąskrydyje lankėsi skautų organizacijos įkūrėjas R. Badenas-Povelis su žmona, Lietuvos skautų šefas Prezidentas Antanas Smetona, jo žmona ir daug kitų garbingų svečių. J. Šliūpas suruošė iškilmingą priėmimą, pasakė sveikinimo kalbą, vertėjavo.
J0nas Šliūpas rašė ir leido knygas. Iš jų paminėtinos šios: „Tikri ir netikri šventieji”, „Lietuvių, latvių bei prūsų mythologija”, „Katalikų bažnyčios veikimas Lietuvoje”, „Senovės ir viduramžių medicinos istorija”, „Palyginamoji pasaulio religijų historija”, „Du žymiu darbuotoju Lietuvos naudai: Juozas Zauka ir kun. Aloyzas Šliūpavičius”, „Dievų sutemos”, „Dievo idėjos raida arba evoliucija”.
Po 1938 m. gegužės 10 d. kilusio gaisro operatyviai rūpinosi jo padarinių likvidavimu ir atkuriamaisiais darbais.
1940 m. liepos mėnesį bolševikinė okupacinė valdžia atleido J. Šliūpą iš Palangos burmistro pareigų. 1941 m. birželio mėnesį jis vėl pradėjo eiti šias pareigas, bet, vokiečių okupacinėse įstaigose protestavęs prieš neteisėtą žydų gyventojų naikinimą, iš pareigų buvo pašalintas. 1944 m. rudenį dr. J. Šliūpas su šeima pasitraukė į Austriją. Šis pasitraukimas iš Lietuvos J. Šliūpui buvo ne pirmas. Persekiotas dėl veiklos „Aušroje“, 1884 m. per Liepoją atvyko į Palangą; tarpininkaujant kunigui M. Jurgaičiui Palangos žvejai jį slapta nugabeno į Klaipėdą, iš kur pasiekė Hamburgą, vėliau – JAV.
Įamžinant J. Šliūpo veiklą Palangoje 1989 m. įkurta dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba (LNM), o 2003 m. šalia sodybos atidengtas paminklas dr. J. Šliūpui (skulptoriai A. Toleikis, D. Lukoševičius, architektė J. Galdikienė).
Mirė 1944 m. lapkričio 6 d., urna su pelenais 1948 m. pervežta ir palaidota lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.
Jono Šliūpo veikla
Jonas Šliūpas kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą, lietuvių kalbos įtvirtinimą, prieš krašto lenkinimą, dalyvavo socialistų judėjime.
1884–1919 m. gyvendamas JAV, atstovavo Lietuvai, vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Ugdė lietuvių bendruomenės tautinę savimonę, prisidėjo steigiant lietuviškas parapijas, visuomenines organizacijas: Lietuvos mylėtojų draugiją (1885 m.), Lietuvių mokslo draugystę (1886 m.), Lietuvių susivienijimą Amerikoje (1886 m.), „Aušros“ draugiją (1901 m.), Lietuvių socialistų sąjungą (1904 m.), dalyvavo kuriant įvairias laisvamanių draugijas: Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje (1900), Lietuvių laisvamanių sąjunga (1910 m.) Lietuvių laisvamanių federacija (1918 m.).
1914–1919 m. veikė kartu su „Sandaros“ politine organizacija.
Redagavo laikraščius „Aušra“ (1883–1984, buvo vienas iš jo steigėjų), „Unija“ (1884–1985), „Lietuviškasis balsas“ (1885–1889), žurnalus „Apšvieta“ (1892–1893), „Nauja gadynė“ (1894–1896), „Laisvoji mintis“ (1910–1915, 1934–1940). Bendradarbiavo laikraščiuose „Šiaulių naujienos“, „Lietuviška ceitunga“, „Vienybė lietuvninkų“, „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Kultūra“, „Vaga“ ir kt. Jo filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos L. Biuchnerio (1824–1899) vulgarusis materializmas, pozityvizmas, krikščioniškasis socializmas. Propagavo materializmą, evoliucionizmą, laisvamanybę, tikėjo visuomenės pažanga. Veikaluose „Tikyba ar mokslas?“ (1895), „Palyginamoji pasaulio religijų historija“ (1936) aiškino religijos kilmę, visuomeninę reikšmę, religijos ir mokslo santykį. Veikale „Valstybė ir jos uždaviniai“ (1929) pabrėžė demokratijos pranašumus, kritikavo socialistinę santvarką, nagrinėjo dorovės ir religijos santykį, visuomenės raidos, pažangos, privatinės nuosavybės ir kt. klausimus. Parašė pirmąją lietuvių literatūros istoriją „Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai“ (1890), istorijos ir etnografijos, pedagogikos knygų, vadovėlių, vertė įvairius veikalus į lietuvių kalbą.
Už nuopelnus Lietuvai dr. J. Šliūpas apdovanotas Gedimino I ir II laipsnio ordinais (1928 m., 1936 m.), 1933 m. aušrininkų serijoje išleistas pašto ženklas su jo atvaizdu. Nuo 1926 m. jam paskirta nepaprasto veikėjo pensija, 1933 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu.
Už nuopelnus Lietuvai dr. J. Šliūpas apdovanotas Gedimino I ir II laipsnio ordinais (1928 m., 1936 m.), 1933 m. aušrininkų serijoje išleistas pašto ženklas su jo atvaizdu. Nuo 1926 m. jam paskirta nepaprasto veikėjo pensija, 1933 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu.
Parengta pagal Palangos kurorto muziejaus informaciją
173,040 peržiūrų (-a)
