Šį giesmyną vyskupas Motiejus Valančius surašė ir išpaišė savo ranka. Aušrinės Sinušaitės nuotr.

2021 m. vasario 28 d. sukako 220 metų, kai mažame Nasrėnų kaimelyje, tuomečiame Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos rajonas) gimė viena svarbiausių XIX a. Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių – vyskupas Motiejus Valančius.

M. Valančiaus gimimo jubiliejui skirta konferencija karantino metu vyko štai taip. Kretingos rajono M. Valančiaus bibliotekos nuotr.

Padėjo pamatus moderniai lietuvių tautai
Ši asmenybė neabejotinai žinoma kone kiekvienam lietuviui ir yra svarbi ne tik Kretingos kraštui, Žemaitijai, tačiau visai Lietuvai. Istorinėje atmintyje Valančius visų pirma – blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas ir puoselėtojas, vyskupas, knygnešystės organizatorius, rašytojas. Bet dažnai nežinome tikrojo jo įtakos masto ir reikšmės tuometinės lietuvių tautos raidai. Pasak profesoriaus istoriko Pauliaus Subačiaus, Motiejus Valančius keletą XIX a. dešimtmečių buvo faktiškasis Lietuvos vadovas, gebėjęs sukoncentruoti dvasines, politines, ekonomines tautos galias. Tai asmuo, padėjęs pagrindus moderniai lietuvių tautai.
Vyskupo M. Valančiaus vardo Kretingos rajono savivaldybės viešoji biblioteka vasario 26 d. kvietė atrasti naujų, įdomių įžvalgų apie vyskupo M. Valančiaus kūrybinį palikimą, įtaką Lietuvos socialiniam, visuomeniniam, dvasiniam gyvenimui, XIX a. lietuvių būvį, istorinę aplinką, kuri turėjo įtakos tam tikriems M. Valančiaus sprendimams ir darbams. Tądien kretingiškių iniciatyva vyko tiesioginė konferencijos „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“ transliacija, kurią buvo galima stebėti bibliotekos Youtube ir Facebook puslapiuose.

Aušrinės Sinušaitės nuotr.

M. Valančių pažadino S. Daukantas
Renginiu buvo siekiama pažymėti ne tik prasmingą sukaktį, bet įvairiais reikšmingais aspektais apžvelgti Motiejaus Valančiaus reikšmingą palikimą dabarties ir ateities kartoms. Konferencijos metu Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė skaitė pranešimą „Simono Daukanto poveikis Motiejaus Valančiaus kūrybai“ ir, apžvelgdama abiejų istorinių asmenybių kūrybos bruožus, pateikė įžvalgas, kokios įtakos S. Daukantas turėjo bendraamžininko Motiejaus Valančiaus kūrybai, kaip išjudino jį kaip kūrėją.
Pasak pranešėjos, abu vyrai buvo kūrėjai iš pašaukimo, tačiau vienas – labiau mokslininko tipo, kitas – menininko. Simonui Daukantui kūryba buvo gyvenimo būdas, egzistencijos forma, tai naujos kartos kūrėjas, aptikęs kūrybinės laisvės pamatus. M. Valančius palaipsniui persiėmė pirmtako idėjomis, raiška, leksika, mokėsi ritminio sakinio, intonacijos.
Tiesa, apibendrindama R. Bončkutė pabrėžė, kad pažinties pradžioje S. Daukantas pažadino M. Valančių ir įtikino, kad jis gali kur kas daugiau padaryti, o vėlesniu laikotarpiu Varniuose jau juntama ir paties M. Valančiaus įtaka, ypač tada, kai jis S. Daukantą paskatino istoriją žemaitišką perrašyti paprastesne, tautai priimtinesne kalba. R. Bončkutė kvietė ir toliau gilintis į senuosius klasikus, remtis jų pavyzdžiu, todėl, kad visa, kas gera – niekada nesensta.

Manoma, kad Motiejus Valančius šį giesmyną skyrė sesers vaikams. Aušrinės Sinušaitės nuotr.

 

Unikalus eksponatas – giesmynas
Beje, prof. Roma Bončkutė dar visiškai neseniai identifikavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo iliustruoto rankraštinio giesmyno autorių, t. y. – vyskupą M. Valančių. Šio giesmyno faksimilių parodą, parengtą Žemaičių vyskupystės muziejaus, pasibaigus karantinui, bus galima aplankyti ir panagrinėti Kretingos bibliotekos Parodų erdvėje.
Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas, menotyrininkas Antanas Ivinskis pakvietė diskusijai apie Valančių ne tik kaip tautos blaivintoją, gerą politiką, organizatorių, bet pažinti „Vyskupą M. Valančių kaip kilnios žmogaus dvasios ugdytoją“, nes tai ir buvusi pagrindinė jo gyvenimiškoji rolė. M. Valančius kaip vyskupas aktyviai keliavo po dekanatus ir parapijas, kurių buvo daugiau nei 200: tai buvo neįsivaizduojami atstumai ir apimtys tame laikmetyje. Buvo neįprasta, kad net paprasti žmonės galėjo sutikti vyskupą, tokį liaudišką, paprastą, savą, tėvišką. Tokiu savo pasirinkimu jis gebėjo su tikinčiaisiais užmegzti jautrų, tvirtą dvasinį dialogą.
Taip pat konferencijoje kalbėta apie tapatybės perspektyvą kaip besikeičiančios visuomenės atsaką. Kokia gi buvo visuomeninė, politinė, religinė padėtis XIX a. ir koks vaidmuo istorijos kontekste teko Motiejui Valančiui, buvo klausiama Klaipėdos universiteto doc. dr. Vacio Vaivados. Jis patikino, jog jam kaip mokslininkui su XIX amžiumi labiau susidurti teko, vykdant XIX a. bažnytinio paveldo skaitmeninimą. Tai suteikia galimybę šiek tiek kitaip pažvelgti į dokumentus ir bandyti sudėlioti tam tikrą to laikmečio eskizą.

Tik visai neseniai buvo išsiaiškinta, kad šis raštas ir piešiniai – Motiejaus Valančiaus. Aušrinės Sinušaitės nuotr.

Išskyrė  laikotarpius
Kalbėdamas apie M. Valančiaus gyvenimo istorinį kontekstą, V. Vaivada išskyrė 2 laikotarpius – XIX a. p. p. ir laikotarpį nuo 7 dešimt. vidurio (po sukilimo). Apimdamas šiuos laikus, V. Vaivada apžvelgė, koks vaidmuo teko M. Valančiui, kuriant ir įteisinant parapines mokyklėles, ieškant galimybių, kaip spausdinti spaudą lotyniškais rašmenimis, ieškant sprendimų, telkiant intelektualus. Taip pat apžvelgta M. Valančiaus pozicija 1863 metų sukilimo klausimais, spaudos draudimo metais, kuriam vyskupas priešinosi. V. Vaivada priminė, jog spaudos platinimo tiražai buvo galingi, pvz. vien Kretingoje vienu metu buvo sulaikyta virš 1000 egz., Gargžduose – 200 egz. leidinių. Štai koks galingas tinklas buvo kuriamas ir veikė mūsų krašte.
Tikimasi, jog dar šį pavasarį Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos lankytojai galės aplankyti visas šiai progai parengtas parodas: jau minėta Žemaičių vyskupystės muziejaus faksimilių paroda „Užmirštasis Motiejaus Valančiaus giesmynas“, eksponuojamas bibliotekos Parodų erdvėje, Akmenės istorijos muziejaus kolekcijos „Medalikėlių“ paroda, kurios eksponatai dar mena XIX amžių, Bibliotekos I aukšto vitrinose bei jau šiuo metu iš lauko pusės matoma dailininkės Jurgitos Eidėjienės tekstilės plakatų paroda „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis“.

Motiejui Valančiui skirtas parodas bus galima apžiūrėti pasibaigus karantinui. Aisto Mendeikos nuotr.

O dabar pasižiūrėkime, kaip prieš porą šimtų metų rašė ir net piešė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Nuotraukos – Aušrinės Sinušaitės.

 

Birutė Naujokaitienė

Kretingos rajono M. Valančiaus biblioteka

 204,946 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
One thought on “Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui – 220 metų”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE