Į Kretingą šiuo metu krypsta visos Lietuvos akys. Deja, ne susižavėjimo pilnos. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius padavė į teismą rajono tarybą, norėdamas išsiaiškinti, ar jis iš esmės dar vadovauja jai, ir kiek tos valdžios turįs. Nors tai – ne pirmasis atvejis Lietuvos savivaldos istorijoje, kai meras teikia ieškinį Tarybai, bet Kalniaus byla prieš Tarybą dėl paties savo turinio yra precedentinė.
Aiškinasi savo galias
A. Kalnius kreipėsi į teismą po to, kai prieš pat Kalėdas susiformavusi naujoji valdančioji dauguma nustūmė jį su jo vadovaujamu „Kretingos krašto” komitetu į mažumą, o netrukus, pirmajame šių metų Tarybos posėdyje sumažino mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, nuo kovo 1 d. jį palikę su vienu vietoj buvusių trijų.
Viena vertus, be abejo, kad Kretingos rajone vyksta politiniai žaidimai, kaip ir daugelyje kaimyninių savivaldybių pastaruoju metu. Nepajudinamai, regis, laikosi tik ką tik savo vadovavimo dešimtmetį paminėjęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Tačiau, kita vertus, toks neaiškumas savivaldoje atsirado po 2015-ųjų, Lietuvoje įvedus tiesioginius mero rinkimus. Nes iš tiesų ne vienam A. Kalniui nebeaišku, koks gi jo vaidmuo Taryboje, kurios daugumai jis nepriklauso.
Pasipiktinęs tokiu naujosios daugumos sprendimu A. Kalnius padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, remdamasis Vietos savivaldos įstatymu, kuriame aiškiai nurodoma, jog sprendimai dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priimami tik mero siūlymu, kurio šiuo atveju nebuvo.
Viršijo kompetenciją?
Minimo sprendimo projektą Tarybai teikė naujajai daugumai priklausantis (taip pat priklausęs ir buvusiai daugumai) Tarybos narys Konstantinas Skierus.
A. Kalniaus įsitikinimu, priėmusi tokį sprendimą Taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, neteisėtai susiaurinusi įstatyme numatytos merui teikiamos pagalbos, susijusios su jam nustatytų funkcijų vykdymu, apimtis.
Vis dėlto šis Kretingos mero skundas iki teismo kelią skynėsi su sunkumais. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai vasario pabaigoje atsisakė svarstyti A. Kalniaus skundą, argumentuodami, kad savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos teismo nuomone, tokį skundą galėtų teikti Vyriausybės atstovas.
Tačiau Kretingos meras tokį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris praėjusią savaitę konstatavo, kad pirmos instancijos tesimo nutartis yra nepagrįsta, ją panaikino ir A. Kalniaus skundas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo.
Meras prašo panaikinti sausio mėnesio Tarybos srendimą ir priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. Kalnius bylinėjasi asmeninėmis lėšomis.
Iki šios dienos meras patyrė vos kiek daugiau nei 600 eurų išlaidų. Kiek iš viso atsieis bylinėjimas, nežinia.
„Aš nesiekiu susigrąžinti buvusių dviejų darbuotojų, – „Švyturiui” sakė meras A. Kalnius. – Man svarbu išsiaškinti, kiek realiai meras turi įgaliojimų po 2015 m. priimtų srendimų. O aš susitvarkau ir su vienu darbuotoju. Tačiau ir mano pirmtakas turėjo 3 darbuotojus, ir daugelis Lietuvos merų jų turi daugiau, bet mūsų Tarybos nariai interpretuoja savaip. Teismas ir nuspręs, ar apskritai buvo teisinga Tarybos nariui teikti siūlymą. Jei paaiškės, kad šis Tarybos sprendimas neteisėtas, automatiškai liks galioti ankstesnis, tai yra, leidžiantis merui turėti 3 darbuotojus. Tokiu atveju svarstysiu, ką daryti toliau”.
Nesolidu?
Kaip mero veiksmus vertina minimo sprendimo autorius Konstantinas Skierus?
„Kaip čia pasakyti? Nesolidžiai atrodo, – atsakė rajono politikas. – Paruošiau sprendimo projektą, meras pats jį įtraukė į posėdžio darbotvarkę, svarstė Tarybos posėdžio metu, pats jį paskui pasirašė, o dabar skundžia teismui. Tad arba iš karto turėjo jo netraukti į darbotvarkę, arba bent jau įgalioti vicemerą jį pasirašyti. Tokį bylinėjimąsi vertinu tikrai labai neigiamai. Iš tiesų nesu girdėjęs tokių atvejų, kad meras skųstų Tarybą teismui. Tik žinau teismų praktiką, kad jie neatšaukia Tarybos sprendimų, kurie neprieštarauja Valstybės įstatymams”.
Svarbu visai Lietuvai

Savo požiūrį išsakyti paprašėme ir Vyriausybės atstovę Klaipėdoje Daivą Kerekeš:
“Tokių merų bylinėjimųsi su Taryba atvejų dabar nelabai prisimenu. Jeigu jų ir yra, bet kokiu atveju jie labai reti. O šiuo klausimu tikrai bus precedentas. Iš tiesų yra tam tikra grupė klausimų, kurie Tarybai turėtų būti teikiami tik mero teikimu – mero pavaduotojo, Administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo paskyrimas. Jeigu meras į šias pareigas teiktų kandidatūras, kurioms Taryba nepritartų, kiltų grėsmė dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, nes į minėtas pareigas asmenys privalo būti paskirti per įstatymo nustatytą terminą.
Tačiau kiek kitokia situacija yra dėl Tarybos ir mero sekretoriato ar mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo. Tiek sekretoriato sudarymas, tiek minėtų pareigybių įsteigimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, nėra privalomas. Teisė apsispręsti yra palikta Savivaldybės tarybai. Siūlymą dėl sekretoriato sudarymo ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo Tarybai teikia meras.
Kretingos atveju iniciatyvą parodė ne meras, bet Tarybos narys. Šiuo klausimu konsultavomės ir su Vidaus reikalų ministerija, kaip elgtis, kai Tarybos, kuri ir priima galutinį sprendimą dėl pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, valia yra šį pareigybių skaičių sumažinti, bet meras tokio siūlymo neteikia. Jeigu mero siūlymas laikytinas būtina sąlyga tokiam sprendimui teikti ir priimti, tokiu atveju Taryba gali tapti vieno žmogaus – mero – įkaite, nors būtent ji yra galutinio sprendimo priėmėja.
Tad šitoje situacijoje bus labai įdomios teismo išvados, nes klausimų tikrai kyla. Ar visais atvejais klausimai, kurie pagal įstatymą teikiami mero siūlymu, Tarybai privalo būti teikiami griežtai tik mero siūlymu? Ar Taryba, kuri skiria finansavimą ir kuriai priklauso galutinis sprendimas, iškilus poreikiui vis dėlto turi teisę spręsti klausimą, net ir tuo atveju, jei jam meras nepritaria? Nebeaišku, kiek kiekvienu atveju svarbi ir reikšminga ši procedūra – mero siūlymas. Kai meras yra daugumos, jis teikia siūlymus, kuriems, žinoma, dauguma pritars. O kaip tuo atveju, kai meras priklauso mažumai?
O šiuo – Kretingos – atveju kyla tam tikrų abejonių, jog Tarybos nario teiktas siūlymas nebuvo iki galo įvertintas. Tam tikras Tarybos posėdžių, komitetų, tarybos narių aptarnavimas privalo būti, ir jeigu iš mero „atimami“ politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurie atliko šias funkcijas, tuomet atitinkamai turėtų būti sprendžiamas šių funkcijų perdavimas atitinkamiems Administracijos padaliniams ar darbuotojams. Šis klausimas tikriausiai turėjo būti įvertintas ir sprendžiamas lygiagrečiai su siūlymu mažinti mero valstybės tarnautojų skaičių.
Iš tiesų apmaudu, kad Kretingoje vyksta tokie procesai, nes darbas Taryboje tampa sudėtingesnis. Lieka tik tikėtis, kad šiuo nelengvu metu nesutriks rajono gyventojams aktualių ir svarbių sprendimų priėmimas. O teismo sprendimas bus aktualus ne vien tik Kretingai. Jis rūpi ir kitoms savivaldybėms, ypač, kurių merai dirba mažumoje.”
Nors nei K. Skierus, nei D. Kerekeš negirdėjo apie merų bylinėjimąsi su Taryba iki šiol, 2016 m., praėjus metams po tiesioginių merų rinkimų, Tarybos sprendimą apskundė Rokiškio rajono meras.
13,934 peržiūrų (-a)