Ignas Končius.

Profesorius, fizikas, visuomenės veikėjas, žemaičių etnokultūros tyrinėtojas, pirmojo Lietuvoje “Meteorologijos” vadovėlio autorius, vienas iš Kretingos muziejaus įkūrėjų Ignas Končius gimė 1886 metų liepos 31 dieną Telšių rajono Žarėnų valsčiaus Purvaičių kaime. 

Marija ir Ignas Končiai su sūnumis. Iš kairės: Vytautas, Liudas, Jurgis ir Algirdas. Palanga, 1938 m. Lietuvos nacionalinis muziejus.

Ignas Končius 1903 m. baigė Palangos progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją, kur priklausė slaptam moksleivių būreliui ir veikė tarp darbininkų.

1907 m. įstojo į Petrapilio universiteto fizikos matematikos fakultetą 1910 m. Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas.

Nuo 1911 m. – žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis. 1913 m. baigė universitetą ir metus dirbo mokytoju Palangoje.

1915-1917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru (Estija) ir Stavropolyje (Rusija), ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.

1921 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Dotnuvos Žemės ūkio mokykloje, vėliau – Žemės ūkio akademijos docentas.

Nuo 1926 m. – Lietuvos universiteto docentas, 1932 m. – profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius.

Nuo 1927 m. – „Kultūros“ žurnalo bendradarbis. 1939 – 1940 m. – Vilniaus universiteto valdytojas.

1911-1940 m. registravo ir fotografavo Žemaitijos kryžius ir koplytėles. Iš statistinių duomenų matyti, kad Ignas Končius nukeliavo Žemaitijoje 2424 km, suregistravo 3234 kryždirbystės objektų. Jam buvo likę nukeliauti dar 300 km, bet 1940 m. sutrukdė sovietinė okupacija.

Profesorius Ignas Končius laikomas Kretingos muziejaus mokslinių tyrimų pradininku. Prieš karą vasarodamas Palangoje ir Kretingoje jis vadovavo muziejaus etnografinėms ekspedicijoms. Jų metu buvo kaupiami eksponatai, aprašomi vertingi pastatai ir statiniai – daugiausia smulkiosios architektūros paminklai. Dalį šios medžiagos, I. Končius 1936 metais paskelbė leidinyje „Soter”.

Pranciškaus Keblio sodyba Baublių kaime (Kartenos vls., Kretingos apskr.). Apie 1936 m. Igno Končiaus nuotrauka. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuosavybė

1941 m.  sovietų suimtas, išliko gyvas masinių sušaudymų metu Červenėje.

1942-1943 m. – Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV, dirbo Tuftso universitete, Medforte.

Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį (1924 m.). Išleido vaizdingų etnografinių aprašymų, kaimo buities scenų, vaikystės atsiminimų veikalą „Žemaičio šnekos“ (Londonas, 1961 m.), „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (1965 m.).

Parašė atsiminimus apie sušaudymą Červenėje „Kelionė į Červenę ir atgal“ (1993 m. Paskutinė knyga – „Mano eitasis kelias” išspausdinta 2001 m. Vilniuje.

Bendradarbiaudamas su kalbininku Jonu Jablonskiu paruošė fizikos terminų lietuvišką žodyną.

Ignas Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra Sankt Peterburgo valstybiniame etnografijos, Lietuvos nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurliono dailės, Šiaulių “Aušros” muziejuose.

Mirė 1975 m. vasario 19 d. Putname (JAV), 1996 m. perlaidotas Vilniuje.

 494,593 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes