Ar meras su vicemeru dalyvaus apklausoje dėl psichologinio smurto darbe?

Ironiška, kad šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės svetainėje pasirodė skelbimas pavadinimu “Padėkite atskleisti smurto mastą”, raginantis dalyvauti Lietuvos statistikos departamento vykdomame Gyventojų saugumo statistiniame tyrime, kurio metu renkama informacija apie gyventojų asmeninio saugumo pažeidimus darbe, ir ne tik.

Taip ir norisi paklausti, ar meras Antanas Kalnius su vicemeru Dangiru Samaliumi užpildys anketą?.. O kiti Tarybos nariai?..

Smurto formų esti įvairių – ne tik fizinių, bet ir psichologinių, kai asmuo žeminamas, ignoruojamas, jam taikomas mobingas. Kas nežino, mobingas (angl. to mob ‘užpùlti minià’), arba grupinis engimas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti narį nuo kolektyvo; kitaip galima vadinti patyčių atmainą, psichologiniu teroru.

Kažin, ar kas paneigtų, kad Kretingos rajono taryboje nesmurtaujama ir nemobinguojama? Ir ne, ne, ne! Čia ne vienas nuskriaustasis! Aukų ir smurtautojų yra abiejose pusėse. Vieną kartą vieni, kitą kartą – kiti, jau iš keršto. O iš paskos – ir visuomenė. Nemąstanti, pasiduodanti emocijoms ir labiau įtikinamam žodžiui. Ar tiesiog gausesniam. Ir lygiai taip pat pati pasiduodanti psichologiniam smurtui, kurį pati vadina padidinta kritika viešiesiems asmenims. Tačiau kažkas Kretingos rajone dar dėjo lygybę tarp kritikos ir gandų – ką ten apie autoritetus…

Kartą vienoje gydytojų konferencijoje teko išgirsti teiginį: “Turime pasikliauti ne autoritetais, o moksliniais tyrimais”. Kaip taiklu! Ypač šiandien. Ir ne vien medicinoje. Perfrazuojant šią mintį ir ją pritaikant ne medikams, o visuomenei apskritai, reiktų sakyti: “Turime pasikliauti ne autoritetais, o faktais”. Tačiau Kretingai dar reikia išaugti iš paprasčiausių pletkų marškinėlių.

Priblokšta Kretingos realijų ir fantazijų, šią savaitę išsitraukiau LR valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Pacituosiu. Ak, kad mūsų dvidešimt penki mintinai išmoktų! Tie keli, kas laikosi, kad prisimintų ir kolegoms primintų. Ir apsvarstytų visi vieni kitus etikos komisijoje. Deja, nėra tokios tradicijos Kretingoje – iš savęs ir kolegos reikalauti aukštos politiko elgesio moralės. Ir ne tik pirkimo-pardavimo sandoriuose, bet ir kalbant vieniems su kitais ir apie kitus.

Bet vistiek pacituosiu. Prezidento Valdo Adamkaus patvirtintą 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnį “Valstybės politikų elgesio principai”:

Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais:

1) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;

2) teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų (!!! Oho! Čia jau aukštasis pilotažas! Lietuviškoje realybėje net skamba kaip perteklinis reikalavimas! O tai – įstatymas!) amžiaus ar kitų skirtumų;

3) sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų (Kretingos rajono tarybos posėdžiuose?!), vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą;

4) skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus;

5) padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;

6) pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (šio mėnesio Kretingos rajono tarybos posėdyje tikrai reiks atkreipti į tai dėmesį!);

7) nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai (!!!) ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui;

8) nešališkumas – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo;

9) atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei (!).