Kai visos rajono upės ir upeliai liejasi iš krantų, tvindo didžiulius plotus ir smelkiasi į namus, pilnu pajėgumu dirba ir centralizuoti buitinių nuotekų tinklai. Išorinio vandens prasiskverbimas į nuotekų tinklus beveik neišvengiamas, ar tai nesukelia nepatogumų gyventojams?
Problemos žemose vietose
UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis pripažino, kad pastaruoju metu vanduo prasiskverbė į nuotekų tinklus ir tai įmonei jau padarė žalą. Jeigu vanduo apsemtų kai kurias Kretingos ar Kartenos gatves ir nuotekų šulinius, problema būtų dar rimtesnė.
„Jeigu vanduo semtų apatinę Basanavičiaus gatvės dalį, mums būtų rimta problema. Dar turime nuotekų siurblinę šalia žiemos sodo, kur užtvanka, ten palyginti žema vieta, bėdų ir ten netrūktų“, – sakė T. Jurgutis.
Nors Kartenoje nuotekų siurblinė ir valymo įrenginiai jau apsupti potvynio vandens, tačiau bent kol kas pavojaus nėra, bendrovės meistrai nuolat stebi situaciją. Rajono teritorijoje esančių nuotekų siurblinių darbui užtikrinti nuolat naudojamos hidrodinaminės mašinos, kurios papildomai išveža susikaupusias nuotekas. Tačiau šių įrenginių naudojimas, pasak T. Jurgučio, yra įprastas kasdieninis darbas. O dabartinė papildoma vandens infiltracija į nuotekas padaro nuostolių, reikalauja papildomo darbo. Taip yra Vydmantuose, kai kuriose Kretingos miesto gatvėse, kitose vietose.
Seniūnijose padėtis nevienoda
Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė sakė, kad dėl pakilusio paviršinio vandens lygio bene daugiausiai kenčia Padvarių gyventojai.
„Buvo ne vienas rytas ir diena, kai ten individualių namų gyventojai sunkiai naudojosi buitiniais patogumais. Su tokia problema susidūrė ir dalis Pamario gatvės gyventojų. Toje gatvėje keletas namų pastatyti labai žemoje vietoje, tai gyventojai tiesiog nebegalėjo naudotis tualetais“, – tvirtino seniūnė. Šią savaitę dėl prasto buitinių nuotekų nutekėjimo problemų turėjo ir Sodų gatvės gyventojai.
Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad jam neteko girdėti gyventojų skundų dėl pastaruoju metu blogai veikiančių buitinių nuotekų sistemos. Jo pastebėjimu, skųstis galėtų tie gyventojai, kurie dar naudojasi vietiniais buitinių atliekų surinkimo šuliniais. Kai aplinkui tie daug vandens ir jo lygis vis nekrenta, į tas atliekų duobes neišvengiamai turėtų skverbtis paviršinis vanduo. „Jeigu tokie žmonės turi bėdą ir nesiskundžia, gal jie jaučia, kad buitinių atliekų surinkimo įrenginiai nėra tinkamai sutvarkyti?“ – samprotavo Darbėnų seniūnas.
Dėl prasčiau veikiančių centralizuotų buitinių nuotekų tinklų gyventojų skundų neturėjo ir Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Jis pats ne kartą stebėjęs, kad „Kretingos vandenų“ meistrai stebi nuotekų siurblinių darbą, kažką patvarko ar pareguliuoja. Centralizuotus buitinių nuotekų surinkimo tinklus turi dalis Gargždelės ir Žvainių gyvenviečių.
Trūksta žmonių atsakomybės
„Nuotekų tinklų užsikimšimai atsiranda ne tiek dėl lietaus, kiek dėl neatsakingos žmonių veiklos, kai į kanalizaciją metama bet kas. Valydami magistralinius nuotekų tinklus randame įvairiausių dalykų – pradedant apatiniu trikotažu baigiant net nežinia kuo. Kai užsikemša kanalizacija, gyventojai būna linkę kaltinti mus, ypač kai gausiai palyja. Tačiau kai atvykstame žiūrėti, šalinti priežastis, dažniausiai pasirodo, kad kaltas pats žmogus, į nuotekas sumetęs tam neskirtus daiktus,“ – kalbėjo T. Jurgutis. Jo teigimu, probleminės nuotekų tinklų vietos, kuriose dėl potvynių ar gausaus lietaus atsiranda problemos, yra žinomos, tačiau ir patys gyventojai turėtų elgtis atsakingiau.
„Yra nesuprantančių žmonių, kurie iš savo apsemtų rūsių vandenį pumpuoja į nuotekų šulinius. Galvojama, kad sausindami savo teritoriją, pasidarys gerą darbą, tačiau iš tikrųjų taip padaroma nemenka žala centralizuotiems nuotekų tinklams“, – perspėjo „Kretingos vandenų“ vadovas.
16,080 peržiūrų (-a)