Apie „taikų atomą“ ir Palangos gintaro meistrų darbelius
1955 m. sausio 22 d. Kretingos rajono laikraštis „Stalinietis“ pasitaikė su įdomesniu ir įvairesniu turiniu. Čia žinutės, „taikaus atomo“ propaganda ir netgi feljetonas. Tas margas turinys gal ir todėl, kad ta sausio diena buvo šeštadienis.
Pradėkime nuo sporto, kuris paprastai atsiduria visų žinių pabaigoje. Bet, pasirodo, žinutės pavadinimas „Estafetė rinkimų garbei“ – klaidinantis skaitytoją. „Sausio 14 d. buvo duotas startas tradicinei estafetei, skirtai rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją tarybą ir į vietines tarybas garbei. Šiuo metu estafetė sėkmingai vyksta toliau. Jos dalyviai veda kolūkiuose ir mokyklose platų agitacinį ir kultūrinį darbą, pasirodo su menine saviveikla, praveda sportines varžybas ir kt. Sausio 16 d. estafetės dalyviai – Kretingos vidurinės mokyklos saviveiklininkai, „Jokūbavo“ kolūkyje atliko meninę programą: padainavo keletą liaudies dainų, pašoko šokių, deklamavo eilėraščius“.
Klausimas: gal tokia „estafetė“, nieko bendra neturinti su sportu, visiems turėjo įžiebti sportinį interesą dalyvauti „rinkimuose“?
„Rinkimams ruošėsi ir „Žemaitės“ kolūkis, kur įvyko agitatorių pasitarimas. Tikslas – pagerinti agitacinį-rinkiminį darbą. Reikėjo aiškinti rinkimų nuostatas ir svarbiausia – jų demokratiškumą“. Svarbi informacija: „Kolūkio saviveiklininkai rinkimų dienai ruošia vaidinimą „Karšta diena““. Rinkimai – tikrai „karšta diena“ komunistams, kai visi kandidatai būdavo parinkti ir suderinti tos partijos „organuose“.
Sovietinę istoriją primiršusiems galima priminti, kad visą laiką „demokratiškuose rinkimuose“ paprastai dalyvaudavo apie 99,9 proc. rinkėjų. Dabar mums toli iki tokių „rekordų“, jokios „estafetės“ nepadėtų. „Rinkimų“ dieną žmonės dažnai būdavo pamaloninami deficitiniais maisto produktais – bent jau miestuose tą dieną atsirasdavo pieniškų dešrelių „sosiskų“ arba net apelsinų. Ypač balsavimo vietose.
Kitoje informacijoje (aut. P. Slušnys) pasidžiaugta, kad net „15 proc. pakilo bendras Kretingos vidurinės mokyklos pažangumas. Gerus mokymosi rezultatus parodė VIc klasė, kuriai vadovauja mokyt. Bladžius. Neblogai padirbėjo taip pat VIIIc klasės mokiniai“. Šiuos rezultatus apsvarstė komjaunimo susirinkimas, kur buvo pažymėta ir blogus rezultatus rodanti Xa klasė. Dar komjaunuoliai nutarė pradėti rinkti metalo laužą „mūsų sunkiajai pramonei“.
O „Žemaitės“ kolūkio partinės organizacijos sekretorė Z. Balsevičienė susirinkime savikritiškai teigė, kad visi „kolūkyje pasiekti laimėjimai būtų dar didesni, jeigu partinė organizacija būtų skyrusi daugiau dėmesio savųjų bei rajono partinės organizacijos nutarimų vykdymui“. Tokia, mat, buvo subordinacija: be partijos – nė žingsnio.
Kritinės žinutės autorius P. Vėjūnas susirūpinęs parašė apie „Jaunosios gvardijos“ kolūkį, kuriame per mažai dėmesio skiriama tinkamai gyvulių priežiūrai. Labai prasti gyvulių prižiūrėtojai yra Stepas Mažeikis ir Antanas Idzelis. „Jie ir pereitų metų žiemą šerdami visuomeninius gyvulius prileido nemažai klaidų, bet kažin kodėl tose pačiose pareigose paliko ir šiemet. Dirba kaip ir anksčiau ir mažai rūpinasi gyvuliais“. Teigiama, kad tokią padėtį gerai žino apylinkės pirmininkas drg. Končius ir kolūkio pirmininkas drg. Gadeikis, tačiau ir jie deramai niekuo nesirūpina.
Dar galime sužinoti, kad Karolio Požėlos vardo kolūkyje prastai vyksta kūlimo darbai. „Staliniečio“ redakcija tai sužinojo iš gauto laiško, kuris vėliau buvo persiųstas kolūkio valdybai. Kolūkio valdybos pirmininkas drg. Norkus informavo redakciją, kad „faktai pasitvirtino, imamasi konkrečių priemonių trūkumams pašalinti. Paskirtas nuolatinis grūdų svėrėjas, kūlimas pradedamas laiku, vengiama prastovėjimų“.
Retokai tuo laikotarpiu pasitaikanti karikatūra: piešinėlyje pavaizduotas Darbėnų kolūkio pirmininkas Čeporius, kuris „dažnai girtuokliauja, visai apleido kolūkį, prileidžia visuomeninio turto grobstymą ir švaistymą“.
Ir džiugi žinia iš „Laisvės“ fabriko, kuriame nuolat didėja sportininkų gretos: „Čia sudarytos pajėgios ledo ritulio, greitojo čiuožimo, futbolo bei krepšinio komandos. Artimiausiu laiku fabriko ledo ritulininkai numato pravesti eilę susitikimų su Klaipėdos bei kitų rajonų sportininkais“.
Tą dieną laikraštyje pasirodęs feljetonas „Dovanėlės ir giminėlės“ perspausdintas iš svarbiausio sovietinės Lietuvos laikraščio „Tiesa“ (aut. „Tiesos“ korespondentas V. Miniotas). Pasirodo, Palangoje veikiančios artelės „Lietuvos gintaras“ pirmininkas Želvys elgiasi kaip koks feodalas. Jo gimtadieniams darbuotojai verčiami susimesti dovanoms. Nurodoma, kad 1952 m. jam buvo dovanota rašalinė su visais priedais, 1953 m. – stalo servisas, o 1954 m. dovanų istorija išlindo į dienos šviesą. Kaip galima suprasti, tai nutarė atskleisti komjaunuolis Norkus, nenorėjęs prisidėti prie bendros dovanos. Bet keturiasdešimt darbuotojų sudėjo pinigus, „komunistas Daugys ir komjaunuolis Zubavičius specialiai vyko į Klaipėdą. Nupirko radijo aparatą „Ryga-6“ ir laikrodį, kuris užsuktas tiksi net dvi savaites“.
(Informacija apie dovanas: „Ryga-6“ tuo metu buvo bene tobuliausias radijo aparatas, kuris buvo gaminamas dar iki II Pasaulinio karo latvių sukurta technologija. Mechaniniai staliniai laikrodžiai, einantys net dvi savaites, iki pat Sovietų sąjungos žlugimo buvo laikomi gana prestižine interjero detale. Tad artelės direktorius buvo solidžiai pamalonintas).
Artelėje viskam „diriguoja“ dešinioji Želvio rankas Adelė Sendrauskaitė, tačiau yra ir daugiau jo ištikimiausių pagalbininkų. Artelės metalistas Stonkus dažnai geria su pirmininku, artelėje dirba visa jo giminėlė. Vasario mėnesį Stonkus susirgo, bet uždirbo 2298 rublius. „Bet pinigo jam maža, pradėjo prekiauti auksiniais žiedais… O iš kur auksas?“ Išaiškėjo, kad jis sukčiauja auksuodamas segtukus. Dar pasirodo, kad Adelės Sendrauskaitės sesuo – Želvio žmona, šūkauja, rėkauja ant darbuotojų, pirmininko išgėrimus organizuoja, uždirba po 1300-1900 rublių. Vyr. darbininkė Strikaitienė spalio 28 d. prisiėmė į darbą savo vyrą, o lapkričio 1 d. jam buvo priskaityta jau 1120 rublių. Deja, kiti darbininkai, nors yra specialistai, gauna 2-3 kartus mažesnį darbo užmokestį. „Komjaunuolis Stasys Norkus baigė Telšių dailės mokyklą ir dirba braižytoju. Per tris mėnesius jis uždirbo tris kartus mažiau, negu Adelė Sendrauskaitė“.
Klemenso Želvio darbą svarstė ir Palangos vykdomasis komitetas, tačiau be rezultatų. Iš Vilniaus atvykęs „Daugiaverslinės sąjungos valdybos kadrų skyriaus viršininkas Sviridovas patikrino pirmininko darbą ir padarė išvadą: iš tikrųjų, Želvio krupnikas kaip gintaras, niekur tokio negėriau…“
Prabėgo vasara, ruduo, greit baigsis žiema, o Želvys ir toliau „skambina stikleliais, akiplėšiškai susidoroja su bet kokiu mėginimu pajudinti jo pašlijusį pirmininkišką autoritetą“. Juk panašių istorijų apie įsisenėjusius ir nieko nebijančius vadovus buvo apstu visais laikais…
Laikraštyje buvo dvi propagandinio džiaugsmo žinutės apie „taikų atomą“. SSRS nuo 1954 m. liepos 1 d. veikia pirmoji atominė elektrinė, tiekianti elektros energiją pramonei ir žemės ūkiui. Sovietinė vyriausybė siekia prisidėti prie plataus tarptautinio bendradarbiavimo atominės energijos panaudojimo taikiems tikslams.
Kitas pranešimas – apie tai, kad SSRS vyriausybė nutarė suteikti materialinę-techninę pagalbą kitoms šalims kuriant mokslinę-eksperimentinę bazę tyrimams vystyti branduolinės fizikos srityje ir atominės energijos panaudojimo taikiems tikslams srityje.
Šie pranešimai – lyg figos lapeliai, kuriais norėta pridengti atominės energijos ir termobranduolinės sintezės naudojimą karo tikslams. „Taikaus atomo“ vystymo SSRS faktai: 1953 m. rugpjūčio 12 d. Semipalatinsko poligone (dabartinis Kazachstanas) buvo susprogdinta pirmoji termobranduolinė bomba. 1961 m. spalio 30 d. Naujojoje Žemėje (sala Arkties vandenyne) sovietai susprogdino galingiausią – 58 megatonų termobranduolinę bombą. Ji sprogo atmosferoje, jos galia prilygo maždaug 3800 atominių bombų, kurias JAV numetė ant Japonijos miestų 1945 metais.
12,986 peržiūrų (-a)
