Ukrainos pamokos

Jau 25-oji karo Ukrainoje diena. Daugiau nei trys savaitės, daugiau nei 3 milijonai nuo karo pabėgusių žmonių. Ir šimtai tūkstančių vyrų, sugrįžusių į Ukrainą kovoti su Rusijos kanibalais.
Tikime Ukrainos pergale, nes prieš Rusiją sukilo visas pasaulis, net tokios tolimos šalys kaip Naujoji Zelandija agresorei taiko įvairias sankcijas, siunčia paramą. O mes, artimiausi kovojančios šalies kaimynai, betarpiškai padedame – priimame karo pabėgėlius, dalinamės su jais būstais, būtiniausiais daiktais, o svarbiausia – mūsų širdžių šiluma. Argi gali būti kitaip?
Visą civilizuotą pasaulį stebinantis ukrainiečių ryžtas ir atsidavimas besąlygiškai kovoti už savo laisvę, įveikti agresorių, ne vieną privertė iš naujo mąstyti apie gyvenimo vertybes. Ryžtinga ukrainiečių kova ir jų prezidentas Volodymyras Zelenskis gal ne vieną mūsų privertė kitomis akimis pažvelgti ir į mūsų pačių lyderius. Ir tiesiog paprastai klausti: ar sektų jie V. Zelenskio pavyzdžiu ir atsisakytų evakuotis iš karo zonos? Manau, atsakymai nebūtų vienareikšmiški. Be to, pamatėme, kad ir tų lyderių aplinkui kaip ir nėra. Visi, kas susijungę į sąjungas, asociacijas, organizacijas – tik žvilgčioja vienas į kitą ir stebi, kad tik kuris nors vienas neišlįstų. Dar gerai, kad Jungtinė Karalystė, pasprukusi iš ES, ir jos premjeras – patys aktyviausi ir vis pakiša Rusijai naujų sankcijų, o likusių 27 valstybių vadovai vis tariasi ir sprendžia kol nusprendžia. Kol griaunama Ukraina, kol ten žūsta vaikai.
Viskas, kas vyksta aplinkui, turi tam tikrą prasmę ir reikšmę. Karas kaip šlykščiausia, nors sakoma – aukščiausia politikos forma, turi savo pamokas. Daug pamokų, kurias būtina išmokti. Nors ir sakoma, kad iš svetimų klaidų nepasimokysi, bet…
Pirmoji, labiausiai į akis krentanti pamoka – ką su Rusijos armija padarė korupcija. Paliekant nuošalyje kitus akivaizdžius dalykus – visišką rusų kareivių nenorą kariauti, jų motyvacijos nebuvimą, labiausiai visus nustebinęs faktas buvo ir yra – su kuo rusai kariauja! Daugiau mažiau sekantys ar besidomintys įvykiais Rusijoje gal dar pamena, kaip prieš keletą metų jų Putleris gąsdino pasaulį viršgarsinėmis tolimojo nuotolio raketomis, kaip propagandiniai rusų TV kanalai platino raketinių antpuolių animacijas, kur net JAV „analogų neturinčiomis raketomis“ buvo sunaikinama per kelias valandas. O pasirodė, kad rusų kariuomenės modernizaciją suėdė elementari korupcija, kad jie vyko kariauti su senutėle technika, o moderniausia tankų šarvų apsaugos priemone pasirodė esą kartono dėžutės. Žiūrėjau vieno į nelaisvę paimto rusų kareivio telefono pokalbį su mama. Be visų kitų dalykų, savo akimis pamatytų Ukrainoje, be įvertintos rusų propagandos apgaulės dėl „nacių ir fašistų“, tas kareivėlis mamai tarė: „Tu įsivaizduoji, pas juos net kaimuose gatvės asfaltuotos“. O Rusijoje korupcija ne tik asfaltą „suėdė“, bet ir „analogų neturinčių tankų“ šarvus.
Nežinau, ar mes patys deramai, bent tvirtam patenkinamam pažymiui išmoksime tos viską suėdančios korupcijos pamoką. Putlerio Rusija yra vadovėlinis naujausių laikų korupcijos pavyzdys: ne tik savo viduje ji sukūrė save žlugdančią, suėdančią sistemą, sugebėjo sunaikinti net armiją, bet ir Europoje, JAV, kitose Vakarų valstybėse be skrupulų pirko vieną politiką po kito, finansavo sau palankias partijas, žiniasklaidos kanalus ir pan. Aukščiausius postus Putlerio kontroliuojamose bendrovėse gavo kadencijas baigę Vokietijos, Austrijos, Italijos, Ispanijos politikai.
Ne paslaptis, kad korupcijos problema daugelį dešimtmečių lydėjo ir Ukrainą. Tikiu, viliuosi, kad naujoji pokarinė Ukraina bus išmokusi tos pavojingos korupcijos pamoką ir jos nebekartos. Būtina, kad ir mūsų pačių politikai gerai įsidėmėtų šią pamoką: jeigu asmeninis gobšumas nustelbia pareigą rūpintis valstybe, jos piliečiais, tokius reikia vyt lauk nieko nelaukiant. O pas mus teismai dėl korupcinių bylų vyksta dešimtmečiais…
Jeigu politikas korumpuotas, tai būtinai išlįs į dienos šviesą. Tokiais politikais žmonės netiki. Tokių politikų valdoma valstybe niekas netiki. Ar kas kovos už korumpuotų politikų valdomą valstybę? Žmonės kovos už savo gerbūvį, teritoriją, kaip sakoma – už valstybės teritorinį vientisumą, bet panašius politikus anksčiau ar vėliau nušluos. Tik tokiame kare bus nepalyginamai daugiau aukų.

 9,508 peržiūrų (-a)