Apie 1963 m. Stasys Lygutas Kretingos rajono Budrių apylinkės pirmininkas susikaupęs prie dokumentų. Skaičiuoti tekdavo mediniais skaitytuvais. Rašalinis parkeris. Rašalo buteliukas... Galvoje gausybė sprendimo reikalaujančių minčių.

Tai apie savo „klejones“ kalbėsiu. Nesu kretingiškė. Esu tik prašalaitė. Bet kaip žemaitei šis kraštas, jo vaizdai, žmonės, įvairios žinios visada buvo įdomu ir brangu.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 25)

Budrių apylinkės pirmininkas
Kaip sumanų ir atkaklų Stasiuką vyresnybė pasiuntė į pusės metų trukmės vadovų kursus. Ir ten buvo pastebėtas. Kursų vadovas paraginęs nedelsti ir iš karto stoti mokytis į Žemės ūkio akademiją. Studijuojantis aukštojoje mokykloje, Stasys Lygutas netruko būti pakviestas dirbti rimtesnį valdišką darbą savo paties Budriuose – būti Budrių apylinkės pirmininku.

2021 m. spalis. Budriai. Kretingos rajonas. Šiame pastate kadais ir žmonės gyveno, ir kaimo administracinė įstaiga, vadinama „apylinkė“, buvo. Vienas kambarys. Kur pirmas langas dešinėje.

Dar nuo caro laikų, nuo 1861-ųjų metų, Budriuose buvo įsteigta seniūnija. Ir įvairių santvarkų įvairiais pavadinimais ši kaimų administravimo įstaiga gyvavo iki 1963-ųjų. Nuo 1963-ųjų Budrius prijungė prie Kartenos apylinkės. Nuo 1977 m. peradresavo dar kitai Kretingos rajono vietovei – Budriai tapo priklausantys Žalgirio apylinkei, kurios centras Raguviškiuose. Ir dabar Budriai priklauso Žalgirio seniūnijai. Šiaip kraštas, krašto dvasia yra po Kartenos dangumi. Čia pat garsieji Abakai, kurie greta Kartenos. Ir kunigas į Budrių bažnyčią kas antrą sekmadienį atvažiuoja iš Kartenos. Čia tik mano, kaip prašalaitės, paviršutiniškos žinios. Tegu atleidžia daug daugiau žinantys vietiniai žmonės, šviesuoliai. Gal šis bandymas priminti kaimus paakins juos daugiau, tiksliau papasakoti, parašyti. Papildyti, netikslumus patikslinti.
Fotografuojantis sekretorius
Kaip sekėsi agronomijos studentui Budrių apylinkės pirmininku būti? Visaip. Dirbo kartu su Budrių apylinkės sekretoriumi Donatu Ūktveriu. Be visų darbų, abu su sekretoriumi važinėdavo po kaimus rinkdami žemės mokesčius. Dar turėjo prievolę platinti obligacijas. Sekretorius buvęs veiklus ir įdomus. Mėgo fotografuoti. Jo dėka išliko anuos laikus menančių nuotraukų. Dar iš Nausodžio vaikinukų paauglystės, iš kaimo darbų. Kas įdomu – ir iš Budrių apylinkės kabinetų.

1956 m. Nausodžio kaimas. Kretingos rajonas. Jaunimas pramogauja. Ir jau… ragauja. Antras iš kairės – Stasiukas Lygutas. (Pirmas iš kairės – Kupšiūtis. Prisiminė, Stasys kaip visi vadino mokyklos draugą Kupšį.)

Fotografuoti tekdavo labai taupant kadrus. Fotofilmelėje jų būdavo trisdešimt šeši. Paskui filmelių ryškinimas, fiksavimas, nuotraukų darymas po didintuvu prie raudonos spingsulės prilygo atradimų džiaugsmui, beveik stebuklui. O ir fotopopieriaus, jautresnių filmelių gauti buvo laimės dalykas. Budrių apylinkės sekretorius Donatas Ūktveris įveikdavo viską ir džiaugsmingai fotografuodavo. Jo nuotraukos iki šiol liudija nutolusio gyvenimo faktus.

Kiaušinienė su gaspadinių kerais
Gal nefotografavo, gal neišliko nė vienos nuotraukos iš to, kaip Budrių apylinkės pirmininkas Stasys Lygutas ir sekretorius Donatas Ūktveris lankydavosi kaimo sodybose rinkti mokesčių, platinti obligacijas.

1956 m. Nausodžio kaimas. Kretingos rajonas. Jaunimas pramogauja. Ir jau… ragauja. Antras iš kairės – Stasiukas Lygutas. (Pirmas iš kairės – Kupšiūtis. Prisiminė, Stasys kaip visi vadino mokyklos draugą Kupšį.)

Kad į nuošalų kaimo kiemą užsuktų valdininkai – ne taip jau dažnas reikalas. Gaspadinės tuojau pat imdavo vos ne kadrilį su jais šokti, kad tik pamalonintų valdiškus asmenis: tuoj neša kiaušinius, čirškina pilną keptuvę kiaušinienės su lašiniais, raiko duoną, neša krienų. Stato ir butelį – nesvarbu, kad sveteliai nelaukti, nekviesti. Valdininkai! O butelis neretai būdavo su kietai susuktu laikraštiniu kamščiu užkimštas… Aišku, kas jame. Gaspadinės dažniausiai pačios ir pirmą burnelę išlenkia, sveteliams šelmiškai „Į sveikatą!“ palinkėdamos.
Vyrukai praalkę, tad negi atsisakysi taip kvepiančios karštos kiaušinienės. O ir tos ugninės nėr kaip atsisakyti… Popierius sutvarkę, reiklaus atlikę – į kitą kiemą. Ir kitam kieme tas pats – gaspadinė aplink keptuvę šoka, kiaušinienę čirškina, buteliuką iš kamaros atneša, pirmą burnelę išlenkia, svetelius tik ragina, tik ragina…

2021 m. spalis. Budriai. Kretingos rajonas. Tas pats gyvenamasis namas, kur buvo „apylinkė“, tik iš kitos pusės. Jau nei gyventojų, nei dražų…

Popieriai lengvai sutvarkomi. Ir trečias kiemas taip pat. O į ketvirtą beeinant, jau ir kojos ima vyniotis, jau nebelabai ir ta kiaušinienė, ir gaspadinės vaišingumas berūpi. Kad tik popierius kaip nors…
Toks vaišingumas žemaičių kaime buvo savaime suprantamas dalykas. Niekur niekada kitaip nebuvo: svečias į trobą – gaspadinė už „pitelnės“, už lašinių ir kiaušinių. Be atsarginio buteliuko irgi nė vienas kiemas nėr buvęs. Bet vyrukai kartą apsisprendė, kad reikia daryti „stop!“ Ir ne šiaip sau sakyti, kad nebegersim, o prisiekti nebegerti.
(Bus daugiau)

 2,583 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes