Rugpjūčio 23 dieną Palanga kvietė vietos gyventojus ir svečius paminėti istorinės akcijos Baltijos kelias datą. Vieni pajūrio gyventojai ir svečiai gausiai būriavosi ant Palangos tilto, kiti susikibę rankomis nutiesė gyvą grandinę pagal Baltijos jūros pakrantę. Tarp į grandinę atsistojusių dalyvių buvo  galima sutikti ne tik palangiškių ar kretingiškių, bet ir Amerikos lietuvių ar svečių iš kitų tolimų Lietuvos miestų ir miestelių. Analogiškas renginys vyko ir Šventojoje. Renginį „BALTIJOS KELIAS. Sueiga „Bunda jau Baltija“ organizavo Palangos kultūros ir jaunimo centras.

Išskirtinė atributika

Ant Palangos tilo šią Baltijos kelio minėjimo dieną plevėsavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, per garso kolonėles skambėjo Vytauto Kernagio, Eurikos Masytės, Žilvino Bubelio, Viktors Burakovs-Zemgals ir Tarmo Pihlap atliekamos legendinės dainos: „Šaukiu aš tautą“, „Laisvė“ ir „Bunda jau Baltija“.

„Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių Tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę“, – taip renginio afišoje buvo pristatytas istorinis šios sueigos kontekstas.

Minėjimo dalyviai buvo kviečiami pasipuošti trijų Baltijos šalių atributika ar kardeliu – šios datos simboliu tapusia gėle. Tiesa, daugelis dalyvių kokios nors minėtos atributikos vis dėlto neturėjo, tačiau pakili nuotaika ir entuziazmas dar kartą pajusti tautos vienybėje slypinčią jėgą buvo matyti plika akimi.

„Dabar reikia džiaugtis, kad esame laisvi ir galime gyventi pagal savo norus. Man šis minėjimas asocijuojasi su mūsų iškovota laisve ir noru kaskart visiems priminti, kad ir toliau norime gyventi laisvi“, – sakė kretingiškė Beruta Lubienė. Beje, moteris į pajūrį atsivežė savo rankomis megztą Lietuvos trispalvę vėliavėlę. Šios vėliavėlės kotas, pasak pašnekovės, taip pat išskirtinis, nes yra nuo buvusios geležinkeliečių vėliavėlės. „Aš trisdešimt metų dirbau geležinkelio stoties budėtoja. Ir, deja, 1989-aisiais metais Baltijos kelio dieną buvo mano budėjimo diena ir Baltijos kelyje tuomet niekaip negalėjau dalyvauti“, – sakė moteris.

Kitas kretingiškis, Marius Jeršovas, taip pat prisipažino, kad jam šis minėjimas yra svarbus ir jaučia pareigą kasmet jame dalyvauti. Marius pasidžiaugė ir tuo, kad tarp grandinėje susikibusių rankomis žmonių matė ne vieną ir ne du kretingiškius.

Palangiškė Danutė Kunčienė į minėjimą atsinešė išskirtinę vėliavą, kuri apkeliavo ne vieną pasaulio šalį. „Ši vėliava jau plazdėjo ne vienoje šalyje: Bolivijoje, Peru, Gruzijoje ir kitur. Mes dažnai dalyvaujame įvairiose šalyse vykstančiose liepos 6-osios renginiuose ir giedame Tautišką giesmę renginiuose būtent su šia vėliava“, – sakė D. Kunčienė, kuri, beje, prisipažino, kad yra ir žaliojo sveikatos kluboŽolinčių akademija“  prezidentė.

Be šios vėliavos į renginį moteris dar atsinešė kitą išskirtinį atributą: poeto Bernardo Brazdžionio giminaičių dovanotą skarelę su Lietuvos atributika bei poeto žodžiais. „Šią skarelę man padovanojo Bernardo Brazdžionio pusbrolis, kai buvau Čikagoje ir kartu smagiai leidome laiką besimaudydami Mičigano ežere“, – sakė moteris.

 Vieningumas – tautos stiprybė 

„Aš esu emigrantė ir gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet kasmet dalyvauju Baltijos kelio minėjimuose čia, Palangoje. Tiesa, kai vyko pirmoji Baltijos kelio akcija, tuomet aš prisijungiau prie gyvos žmonių grandinės netoli Kauno, kur tuomet gyvenau ir nuo to laiko daugiau nė karto nesu praleidusi nei vieno Baltijos kelio akcijos minėjimo. Manau, kad šios akcijos minėjimai yra labai gera proga sustiprinti visos lietuvių tautos vieningumą, tokios šventės labai pakylėja, kai gali išeiti ir viešai pademonstruoti tą mūsų vieningumą, nes tai ir yra tautos stiprybė“, – kalbėjo Amerikos lietuvė Nijolė Jančiauskienė.

Susikibusių už rankų žmonių grandinėje išsiskyrė ir kiti du skrybėlėti akcijos minėjimo dalyviai: 300 kilometrų į Palangą iš Kaišiadorių rajono važiavę pravėniškiečiai Albina Saikauskienė ir Julius Radzevičius.

„Visada atvažiuojame į pajūrį būtent tokiu laiku, kai vyksta Baltijos kelio minėjimas. Tiesiog toks vidinis noras kyla prisijungti prie šios akcijos minėjimo, kažkoks giliai iš širdies jausmas sako, kad tai yra svarbu ir kasmet reikia dalyvauti“, – sakė J. Radzevičius.

Tiesa, A. Saikauskienė prisipažino, kad anuomet, kai vyko pirmoji Baltijos kelio akcija, ji negalėjo. „Mano tuometinės darbovietės viršininkai buvo rusų kilmės ir buvo pasakyta, kad jokių sąjūdžių čia nebus, net nebandykit niekur važiuoti. Ir jei būtume išvykę, būtume praradę darbą. Žinoma, gailimės, kad nesudalyvavome Baltijos kelyje tada, bet Lietuvos persitvarkymo Sąjūdį palaikėm ir neatsitraukdavom nuo televizoriaus ekranų, kai rodydavo visus tuos anuometinius įvykius“, – sakė A. Saikauskienė.

Sueigos minioje išsiskyrė ir Palangos dainų ir šokių ansamblio „Bočiai“ narės savo žydrais marškinėliais, ant kurių puikavosi užrašas reiškiantis meilę Palangai. „Baltijos kelio minėjimuose mes dalyvaujame kasmet, bet šiais metais, atrodo, susirinko bene didžiausias kiekis žmonių. Matyt, tai iš dalies lėmė ir neįprasti tokiam metui geras oras, karščiai, kurie taip pat pritraukė daugiau poilsiautojų“, – sakė ansamblio „Bočiai“ narė Česlava Petkienė.

Mindaugas Laukys

Aldo Kazlausko, Radvilės Kucevičiūtės ir autoriaus nuotr.

« 1 2 »

 5,471 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes