Šioje vietoje ruošiamasi įrengti Vydmantų kapines, kurios gali kainuoti mažiausiai 3 mln. eurų iš mokesčių moketojų kišenės.

Ką tik „iškeptai“ dar vienai per šią kadenciją Savivaldybės tarybos daugumai trys milijonai eurų yra menkniekis, kurį galima drąsiai „išmesti į balą“. Mažiausiai tiek pinigų ketinama išleisti įrengiant naujas kapines Vydmantuose, kur vieta parinkta visiškai kapinėms netinkama, o šalia jos gyvenantys vydmantiškiai „ginkluojasi“ kovai prieš valdžią, kad po jų langais kapinės neatsirastų.
Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje naujoji dauguma priėmė protokolinį sprendimą, jog net iš septynių galimų vietų kapinėms įrengti labiausiai tinka vieta šalia Palangos plento Vydmantuose, priešais buvusį „Akmenos“ fabriką. Taip pat Savivaldybės administracijai duotas nurodymas pradėti naujoms kapinėms įrengti reikalingas procedūras.
Toks Tarybos sprendimas iš dangaus nenukrito. Apie Vydmantų kapinių įrengimą kalbėta jau anksčiau. Tačiau karščiausios diskusijos užvirė praėjusiais metais, po to, kai pavasarį buvo patvirtintas pakoreguotas Bendrasis planas. Apie ypatingą naujų kapinių atsiradimo būtinybę anuomet politikus informavo Vydmantų klebonas Karolis Petravičius, pasak kurio, Bendrajame plane jau numatyta vieta yra labiausiai tinkama kapinėms – ir vietos pakanka, ir arti gyvenvietės, o bene svarbiausia, kad žemės sklypo savininkė neprieštarauja sklypą parduoti Savivaldybei.
Taip pat dar praėjusiais metais atsirado ir abejojančių, kad būtent ši vieta labiausiai tinka kapinėms. Atvirkščiai, kai kurie rajono politikai mėgino įrodyti, jog vieta visiškai netinkama.
Nesiryždami iškart vienaip ar kitaip nuspręsti, politikai tada pasirinko neutralų variantą – nurodė Savivaldybės administracijai išsiaiškinti, kur dar būtų galima įrengti kapines, pasirūpinti, kad būtų padaryta galimybių studija.
Jau šių metų sausį posėdžiavusi Strateginio planavimo taryba irgi svarstė galimybę įrengti kapines šalia Palangos plento Vydmantuose. Tačiau beveik vienbalsiai buvo nuspręsta, kad ši vieta kapinėms netinka. Vienintelis Savivaldybės meras Antanas Kalnius manė priešingai.
Kaip teritorija šalia Palangos plento Vydmantuose, kurioje būtų galima įrengti kapines, atsirado Bendrajame plane, šiandien niekas pasakyti negali, nes tai atsitiko jau pakankamai seniai. „Švyturio“ kalbinti politikai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai teigė, jog neprisimena visų smulkmenų. Vis dėlto spėjama, jog šios teritorijos atsiradimas Bendrajame plane susijęs su jau įrengtomis Petrikaičių kapinėmis.
Anuomet ieškant vietos naujoms Kretingos kapinėms irgi buvo nustatytos kelios galimos vietos, tarp kurių buvo ir apie 3 hektarų žemės sklypas Vydmantuose. Taip pat buvo atlikti ir dirvožemio tyrimai. Trys padaryti gręžiniai parodė, jog po 30–40 centimetrų storio viršutiniu dirvožemio sluoksniu dominuoja sunkus molingas gruntas, kurį, įrengiant kapines, tektų pakeisti lengvesniu. To nepadarius, kaip anuomet pastebėjo politikai, palaikus laidoti tektų į vandenį. Tad Vydmantų sklypo buvo atsisakyta ir pasirinkta teritorija Petrikaičiuose.
Dirvožemių tyrimų specialistas, taip pat ir vydmantiškis Marius Šileika „Švyturiui“ teigė, jog tokioje vietoje laidojimai būtų itin problematiški.
„Dirvožemio struktūra visiškai netinkama laidoti mirusiuosius. Kapinių žemė turi būti pralaidi vandeniui. Molingame grunte kūnai sunkiai irsta, jie mumifikuojasi, todėl net po 20–30 metų laidoti į tą pačią kapavietę būtų problematika. Be to, šioje teritorijoje yra aukšto įtampos elektros linijos. Jų perkėlimas, grunto keitimas labai padidintų kapinių įrengimo kainą“, – savo įsitikinimu pasidalijo M.Šileika.


Tokius surinktus duomenis patvirtino ir Tarybos narys Konstantinas Skierus, ne kartą kitiems kolegoms įvairiuose posėdžiuose pasakojęs apie kažkada mėgintus įgyvendinti ketinimus netoli minimos teritorijos pastatyti plytinę. Molį buvo planuota kasti būtent šioje teritorijoje.
„Dar 2020 metų birželį kreipiausi į merą A.Kalnių ir siūliau, koreguojant Bendrąjį planą, šiai teritorijai numatytą kapinių paskirtį naikinti. Be to, dar ir Savivaldybės taryboje kalbėta, kad šioje vietoje kapinių įrengti negalima. Tada Taryba ir nepritarė“, – sakė K.Skierus.
Vis dėlto teritorija, nors ir netinkama kapinėms įrengti, Bendrajame plane išliko. Savivaldybės tarybos narys Steponas Baltuonis svarstė, jog taip atsitiko tik todėl, kad paskutinįkart tvirtinant pakoreguotą bendrąjį planą nei vienas tuometinės Tarybos narys į tai neatkreipė dėmesio.
„Manau, kad tikrai buvo galima surasti geresnę vietą kapinėms nei pačiuose Vydmantuose. Pavyzdžiui, šalia Rūdaičių yra vadinamosios liuteronų kapinės, kurias būtų galima praplėsti. Ten žemė labai gera, puikiai tinka kapinėms – ji lengva. Kaip dabar reikės sakyti, kad „tebūna lengva žemelė“, jei laidojama bus į molį? Be to, praplėsi kapines kainuotų daug pigiau. Ypač dabar, sunkmečiu, kai taupydami pinigus išjungiame gatvėse lemputes, ketinama išmesti mažiausiai tris milijonus“, – sakė S.Baltuonis.
Vis dėlto Savivaldybės administracija, vykdydama Tarybos įpareigojimą, pasamdė mažąją bendriją „Bauland“ kapinių steigimo galimybių studijai parengti. Ši studija turėjo pagrįsti politikų sprendimą dėl vietos kapinėms parinkimo.
Tokia studija šių matų spalio 20-ąją buvo pristatyta Savivaldybės merui, Tarybos nariams ir, kaip oficialiai teigta, visuomenei.
Be mero A.Kalniaus, šiame pristatyme dalyvavo trys jo kolegos „kraštiečiai“ bei dabar tarybos mažumoje esantis K.Skierus. Kiek pristatymo transliaciją stebėjo visuomenės narių, sunku pasakyti. Tik bėda, kad jie negalėjo tiesiogiai išsakyti savo nuomonės.
Jau be didelių postringavimų buvo akivaizdu, kad studija parengta atsižvelgiant tik į kapinių įrengimo Vydmantuose idėjos šalininkų nuomonę. Mat studijos rengėjai kažkodėl nepasirūpino, kad būtų atkreiptas dėmesys į teritorijų gruntą. Neišsiaiškinta, kokia žemė yra numatytuose septyniuose sklypuose, iš kurių buvo atrinkti trys.
Tačiau jau pristatant studiją žemės sklypas Vydmantuose buvo tik trečioje vietoje. Pagal studijos rengėju kriterijus geresnės vietos buvo numatytos Užpelkiuose ir viename sklype šalia Rūdaičių. Ir tai padaryta neatsižvelgiant į grunto ypatumus – akivaizdu, jog žemės daug labiau tinka kapinėms.
Tačiau Tarybos posėdyje, kuriame balsų dauguma protokoliniu sprendimu buvo pritarta pradėti kapinių įrengimo Vydmantuose procedūras, paaiškėjo, jog atsirado dar viena, „patikslinta“ studija. Mat viešo pristatymo metu šiek tiek pretenzijų studijos rengėjams turėjo Tarybos narys, „kraštietis“ bei Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius. Jo nuomone, esą studijos rengėjai neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, kurios Vydmantų sklypą gali padaryti dar patrauklesnį.
Studijos rengėjai į S.Končiaus pastabas atsižvelgė, todėl Vydmantų teritorija atsidūrė iškart pirmoje vietoje, „aplenkusi“ ir Rūdaičius, ir Užpelkius.
Tad kodėl naujoji Tarybos dauguma, tikėkimės, kad jau paskutinioji per šią kadenciją, taip trokšta, jog kapinės būtų įrengtos Vydmantuose, o ne kur nors kitur, nors toks reikalas Savivaldybės biudžetui kainuotų mažiausiai 3 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės?
Atsakymo toli ieškoti nereikia. Artėja nauji savivaldos rinkimai, o Vydmantus galima pavadinti „kraštiečių citadele“. Kitaip tariant, mero A.Kalniaus vadovaujamai kompanijai, matyt, reikia užsidirbti politinių balsų. Nesvarbu, kad dalis vydmantiškių tokiu valdžios sprendimu nepatenkinti ir nenori pro savo trobos langą nuolat žiūrėti į kapines. Tokių, tikriausiai, yra mažiau.
Tačiau ši istorija turi ir dar vieną puslapį, kur kas paprastesnį. Visose studijos rengėjų nustatytose vietose žemę Savivaldybei reikėtų išpirkti iš jų savininkų. Tačiau konkrečiai dėl išpirkimo jau tartasi su sklypo Vydmantuose savininke, kuri dalį gautų pinigų pardavus žemę skirtų… Vydmantų bažnyčiai.
Beje, anksčiau buvo kalbama apie vieno sklypo išpirkimą, o dabar jau atsirado trys, kuriuos išpirkus būtų įrengiamos kapinės.

 37,984 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes