Nėra jokios garantijos. Kaip sakė vienas garsus profesorius, kas gali paneigti galimybę, jog kitais metais išrinktas Seimas bei paskirta kita Vyriausybė vykdys Europos Komisijos (EK) įpareigojimus mūsų šaliai? Kai kurios reformos jau dabar atrodo neįveikiamos.
Šiek tiek argumentų ir bendrų skaičių. 2020 metų gegužę, EK paskelbė priemonę, kuri buvo skirta Covid-19 sukeltiems iššūkiams spręsti. Ji vadinasi EGADP arba RRF. Tai pinigų fondas iš kurio turėjo būti finansuojamos valstybių narių struktūrinės reformos, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Pagal šią priemonę, Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.
Tam, kad įsisavinti šiuos pinigus Vyriausybė prieš 2 metus parašė „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą. EK dėl nepasiektų dalies kriterijų Lietuvai pritaikė mokėjimo sustabdymo procedūrą, todėl tik šių metų gegužės viduryje išmokėjo 565 mln. iš planuotų 572 mln. 2023 m. dalis – nubraukta dėl neįgyendintų reformų mokesčių srityje.
Plane „Naujos kartos Lietuva“ yra 191 rodiklis. Juos vertina EK ir pagal tai skiria dotacijas arba kreditus. Šiuo atveju Lietuvai išmokėta tik už pirmuosius apie 30 rodiklių. Praėjo 3 metai! Tai ir yra tie 565 milijonai iš 2,2 milijardo. Finansų ministerija tvirtina, kad Lietuva dar pernai yra gavusi 13 proc., 289 mln. eurų, avanso mokėjimą. Tad viso gauta 0,8 milijardo eurų. Ar žmonės pajautė, kad jų gyvenimas pagerėjo bent 1 centu?
Su antruoju mokėjimo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių, pasak Vyriausybės, jau pasiekta 10. Viso šiemet Vyriausybė planavo iš RRF įsisavinti 572 mln. Eur, 2024 metais – 319 mln. Eur, 2025 metais – 192 mln. Eur, 2026 metais – 288 mln. Eur. Tačiau tikimybė, jog naujos sudėties Seimas, po 2024 metų rinkimų tęs pradėtas reformas, yra labai maža. Ar Lietuva tuos pinigus apskritai gaus?
Dėstant argumentus, reiktų nepamiršti, jog šį pavasarį Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris įpareigojo mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti Švietimo įstatyme. Tai reiškia, jog mokyklų reforma – prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui. Mokesčių reforma greičiausiai įstrigs Seime iki gruodžio. Sveikatos sistemos reforma taip pat susiduria su milžinišku žmonių pasipriešinimu rajonuose. Vyriausybei greičiausiai neužteks nei finansinių, nei administracinių išteklių įtikinti bendruomenes, kad pertvarkoma sveikatos sistema atitiktų gyventojų lūkesčius. Kol kas girdime tik pasaka. Todėl permainos natūraliai kelia daug pagrįstų baimių.
Pabaigai grįžkime prie „Naujos kartos Lietuva“ plano. Pagal kontekstą galime suprasti, jog senos kartos žmonių kaip ir nebereikia. O Nauja karta, kaip rašoma vienoje garsioje Klauso Švabo knygoje: „nieko neturės ir bus laiminga“.
Taigi, „Naujos kartos Lietuva“ plane yra 1.5. punktas, kuris skamba maždaug taip: “Sveikata, ekonominis, socialinis ir institucinis atsparumas, įskaitant reagavimą į krizes ir parengtumą krizėms”. Jame rašoma apie epidemiologinės situacijos gerinimą ir sveikatos sistemos atsparumo būsimoms epidemijoms didinimą. Tačiau NKL plane nepasakyta, kaip pirminio ir antrinio lygio gydymo įstaigų sujungimas gali pasitarnauti šiems tikslas. Visa tai panašu į kažkokią mistiką.
Ar reiktų skubėti pulti nuogiems į dilgėles? Europos komisija – ne koks traukinys. Dalis pinigų dėl infliacijos ir taip nuplaukė, dalis – iš viso bus greičiausiai nubraukta.
Ar išmintinga ir protinga būti katinų komandai kuri žiūri į tuos pačius lašinius, tačiau nemato, kas vyksta po kojomis?
Redaktorius
Gintaras Mikšiūnas
12,245 peržiūrų (-a)