Robertas Šarknickas.

Apie šalies ir savivaldybių kultūros politikos aktualijas „Švyturys“ kalbina Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoją Robertą Šarknicką.

Šią vasarą daugelyje kultūros įstaigų baigėsi vadovų kadencija. Kartais juos keičia jauni, visuomenėje mažai žinomais žmonės. Iš diskusijų viešoje socialinėje ardvėje galima susidaryti įspūdį, jog vadovų pokyčiai kultūros įstaigose yra nemenkas iššūkis bendruomenėms? Tvyro nemažai baimių, jog skirtingų kartų požiūris į kultūrą skiriasi.
Turbūt kiekvienoje bendruomenėje rasime kartų skirtumų, tai neišvengiama, tokie dalykai visada atsitikdavo net ir nevykus dažniems konkursams. Tai ko gero yra žmogiška, nes gyvenimo požiūriai su amžiumi kinta. Keičiasi tai, kas neišvengiamai palies ir mus kiekvieną augant metams, daugiau ar mažiau, to nuneigti niekaip negalima. Kur bedirbtumei ar kultūros, švietimo, medicinos ar kokios gamybos įmonėje kartų kaita vyksta.
Atėjus naujam vadovui, komandai visada reikia apsiprasti, yra tam tikros trinties. O norint išvengti trinties, ko gero yra paprastesnis būdas, kad vadovas būtų iš tos pačios bendruomenės ar savivaldybės, ypač tos srities su savo idėjomis. Na, bet yra ir gerų pavyzdžių, kai atvyksta kandidatas iš kitos savivaldybės, tarkim Vilniaus, Alytaus, ar Klaipėdos laimi konkursą, ir įneša labai daug naujo vėjo, o kolektyvas džiaugiasi.
Daugelyje savivaldybių kultūros vadovai visgi keičiasi. Jūsų nuomone, ar tai vyksta natūrali kartų kaita, ar visgi planinga politika, kultūros įstaigų darbą ypač rajonuose daryti seklesniu, gal būt labiau paviršutinišku? Gal globalios tendencijos negailestingai rauna žmogaus sąsajas su tautos šaknimis?
Dabar kas link kadencijų, kompetencijos. Jūsų klausimas ko gero jau parodo, kad yra nerimo. Ypač iš valdančiųjų, Kultūros ministerijos, kai jų prioritetai yra tik šiuolaikinis menas, kai Lietuvos Kultūros taryba labiau orientuojasi tik į profesionalus, avangardus. Toks požiūris liūdina Lietuvos visuomenę. Tai nepagarba gyvuojančioms šimtmečius lietuvių etninėms tradicijoms ir kitoms meno šakoms kultūros įstaigose.
Tai nutiko su šviesios atminties Zita Kelmickaite, kuri daugiau nei penkiasdešimt metų rengė tarptautinį folkloro festivalį ,,Skamba skamba kankliai“. Finansavimas šiam renginiui nėra skiriamas jau keli metai. Ji sunkiai išgyveno tokį valdančiųjų požiūrį. Taip pat finansavimas neskirtas Lietuvos legendos M.K. Čiurlionio ,,Vasaros muzikos festivaliui“ Druskininkuose, kuris vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Tai yra tarptautinis muzikos festivalis. O dabar prasidėjo medžioklė dėl Lietuvos dainiaus, laisvės šauklio, poeto Justino Marcinkevičiaus. Kas vyksta, sunku suvokti sveiku protu. Kas tiems jauniems, kurie atėjo valdyti valstybę nutiko, visi tikėjomės, kad jaunesni geriau valdys Lietuvą, atrodo, kad atsisuko prieš mus pačius, prieš pačią Lietuvą. Jaunimas gerai, bet šalia turi būti patirtis. Turi būti balansas, taip kaip gamtoje.
Ar akivaizdžiai senkantis Lietuvos kultūros laukas yra bendros valdančiųjų kultūros politikos kryptis: iš kultūros daryti „Mo“ kultūrą? Juk šiuo metu viešoje erdvėje tvyrančios diskusijos dėl J. Marcinkevičiaus prieš 10 ar 20 metų iš viso nebūtų įmanomos. Ar visgi tai globalių madų diktatas ir mes tik prisitaikom prie pasaulinių vėjų?
Galime drąsiai teigti, kad dabartinės nacionalinės valdžios požiūris į valstybės vertybes stipriai keičiasi. Tai labai blogi ženklai. Yra pavydu, kai kitos šalia esančios valstybės griežtai laikosi savo etninių tradicijų, kurios yra kaip saugumo ir tęstinumo garantas būti savo šalies patriotu, skatinti jauną asmenybę vertinti praeitį suteikiant reikštis šiuolaikiniame mene. O dabar tik į kitas puses dairomasi, kur turi būti tik šiuolaikinis, gilus menas – MO. Taip, jis reikalingas, bet šalia turi būti ir mūsų tradicijos, kurias perteikia bendruomenės, mėgėjų ir profesionalų kolektyvai.
Grįžkim prie įstatymų. Teisės aktai juk leidžia pratęsti kultūros įstaigų vadovų kadencijas, jeigu jie, pavyzdžoui, yra pelnę bendruomenių pagarbą ir paramą?
Apsunkinti konkurso sąlygas, yra neadekvatu, kad vadovas turi turėti tik magistro diplomą, manau esmės nekeičia. Jei magistras yra tik teoretikas o ne kūrybingas, tai ir liks teoretiku. Ne aukščiausio lygio diplomai nulemia įstaigos sėkmes, žinoma, yra ir jų neblogai dirbančių. Tačiau, regionuose tuoj truks ir kultūros įstaigų darbuotojų, kaip mokytojų, medikų ar teisininkų savivaldybėse. Nacionalinė politika linkusi viską dramatizuoti apsunkinant konkursų sąlygas.
Bet šiek tiek nuraminsiu. Nuo šių metų balandžio įsigaliojo įstatyminės nuostatos, kad minėtų kultūros įstaigų vadovų kadencija gali būti pratęsta. Bibliotekų, muziejų, kultūros centrų vadovai naujai penkerių metų kadencijai mero sprendimu galės būti skiriami be konkurso, jeigu anksčiau jų veikla įvertinta gerai arba labai gerai.
Visi biudžetinių įstaigų vadovai įstatymiškai pavaldūs savivaldybės merui. Jeigu meras atsisako kadenciją baigiantį vadovą skirti naujam terminui, skelbiamas konkursas į šias pareigas. Jame dalyvauti gali ir kadenciją baigęs direktorius. Konkursas turi būti paskelbtas likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos.
Tiesa, yra tokia situacija, konkurso atveju problemų galėtų kilti dėl dar dirbančio vadovo kuris kol kas dar neįgijęs magistro diplomo. Tačiau ši aplinkybė netrukdytų tęsiant kadenciją be konkurso.
Magistro laipsnio neturėjimas netrukdytų kadencijos pratęsimui. Įstatymai leidžia, kad vadovo, kurio veikla vertinama gerai ir labai gerai, kadencija mero sprendimu būtų tęsiama tokiomis sąlygomis, kokiomis jis priimtas į darbą.
Kokia jūsų nuomonė apie STT išreikštą susirūpinimą dėl kultūros įstaigų vadovų skyrimo tvarkos, esą joje likę vietų neskaidrumui?
Vertinant STT rezultatus, dar kartą patvirtina, kad savus galima prastumti taip kaip patogiau savivaldybės vadovui, kuris paveda formuoti komisiją, kuriai nėra taikomos kompetencijos vertinti konkurso kandidatus. Ši spraga turi būti taisoma, vietos savivaldos įstatyme. Negalima bet ką statyti į komisijas, turi būti žinios, bendras supratimas srities, kompetencijos.
Linkiu jūsų gražiam Kretingos kraštui sėkmės, tegu kultūra, muziejus, biblioteka, švietimas kuria ir tęsia darnią ir gražią istoriją su vertybėmis!
Dėkojame už pokalbį

Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 1,817 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes