Po tokios reformos gyvi išliks tik iš biudžeto finansuojami valdžiai tarnaujantys kūrėjai
Šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į LR Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Po to, kai Seimas liepos pabaigoje pritarė Vyriausybės pateiktam mokesčių reformos projektui, smulkius ir vidutinius verslininkus vienijančios organizacijos bei profsąjungos pareiškė, esą reforma turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas.
Priėmus mokesčių reformą šiuo metu Seimui komitetuose svarstyti pateikta apimtimi, pasak verslininkų organizacijų, tarp kurių – autoriai, vertėjai, mokslininkai, konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavėžėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai ir kt. – mokesčių didinimas paveiktų kone visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu.
Mokesčių didinimas ekonomikoje reiškia atgrasymą nuo veiklos. Pavyzdžiui, keliamas akcizas alkoholiui, kad žmonės mažiau jį vartotų, kad svaigalų mėgėjas pagalvotų ar apsimoka, nes brangu. Atrodo, kad valstybei nereikia laisvų, dirbančių sau ir savo šeimas išlaikančių žmonių. Valdžios žinutė mums visiems tokia: „eikit į fabrikus dirbti pagal darbo sutartis, nes valstybei taip yra patogiau surinkti pusę jūsų uždirbamų pinigų“.
Nauji mokesčiai pirmiausia pasmaugtų kūrybinės kalvės atstovus. Po tokios reformos gyvi išliks tik iš biudžeto finansuojami valdžiai tarnaujantys kūrėjai: žurnalistai, menininkai, aktoriai, kurie bus ištikimi savo maitintojams ir čiulbės tai ką reikia.
Nepaisant valdančiųjų teiginių, kad mokesčių didinimas palies tik gaunančius didžiausias pajamas, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. Eur pajamų per metus.
Pavyzdžiui, jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių ir sąnaudų), 24 000 Eur per metus, dabar jam taikomas 15,79 proc. mokestinis tarifas, t.y. 3788 Eur , o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 20,24 proc. ,t.y. 4857 EUR mokėtinų mokesčių. Iš mano ir tavo pajamų per metus papildomai dingsta 1063 eurai – tai jau geros atostogos arba viena lizinginė prekė, kurios bus atsisakyta. Jeigu žmonės taupys ir nepirks, pardavėjams kris apyvarta, bus mažiau surenkama Pridėtinės vertės mokesčio. Tad karuselė toliau suksis skurdo link.
Reforma neva siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų, todėl verslo organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.
Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio priimtino teisinio pagrindo veikti pagal darbo sutartis, nes „ant knygelės“ jie įdarbinami tik itin retais atvejais. Tačiau rizika, sąnaudos, su kuriomis susiduria meno žmonės – valdžiai neįdomios.
Kita didelė kategorija žmonių, kurie dirba „ant savęs“ yra „boltai“, „woltai“, vairuotojai ir kurjeriai. Visi perkame internetu, tai yra vadinama dalijimosi ekonomika. Veikia daug e.parduotuvių, programėlių, o prekes išvežioja gyvi žmonės. Mokesčiai lems augančias kainas šioje rinkoje ir didins šešėlį. Žmonės bėgs į užsienį. Dalijimosi ekonomikoje, kaip ir kūrybinėse kalvėse, 99 procentai žmonių dirba individualios veiklos pagrindu. Jiems visiems dalgis jau galandamas.
Verslo organizacijų teigimu, mokesčių didinimas prieštarauja tiek valdančiųjų partijų rinkiminiams pažadams mokesčių nedidinti arba net juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant taip, kad našta būtų perkeliama ant ekonomikai mažiausiai žalingų turto ir aplinkosaugos mokesčių, tiek Vyriausybės programai, kurioje teigiama siekti palankių mokestinių sąlygų privačiai iniciatyvai ir verslumui.
Gintaras MIKŠIŪNAS
17,393 peržiūrų (-a)