Sulaukėme rugsėjo 1-osios, mokslo ir žinių dienos. Tačiau švietimo bendruomenėse nuotaikos įvairios. Mokytojai ketina streikuoti. Valdantieji ir toliau nusiteikę įgyvendinti prieštaringai vertinamą švietimo reformą. Apie šiuos ir kitus klausimus “Švyturys” paprašė Seimo narės, Darbo frakcijos atstovės, Seimo Švietimo komiteto pirmininkės pavaduotojos Ievos Kačinskaitės-Urbonienės komentaro.
-Gal turite savo poziciją, nuomonę dėl vykdomos švietimo reformos. Kas daroma teisingai, ką galima būtų daryti kitaip?
-Švietime šiuo metu atidaryti mažiausiai šeši reformų frontai, o bendrai kalbant, bene dažniausiai reformuojama sritis valstybėje yra švietimas. Mano nuomone, toks nepastovumas kelia papildomą stresą bendruomenei, ypač, kai reformų tikslai ne iki galo išdiskutuoti ir jų niekas iki pabaigos nesupranta. Ypač didelį nerimą kelia masinis mokyklų uždarymas, atsižvelgiant tik į kiekybinius, o ne kokybinius kriterijus. Taip pat neramina bendrojo ugdymo programų diegimas, kai dabartiniams vienuoliktokams vietoje vieno rimto brandos egzamino reikės laikyti ir tarpinius patikrinimus, kurio tikslaus turinio, apimties niekas, net atėjus rugsėjui nežino. O viso to fone, mokytojai, nepatenkinti darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, ketina streikuoti. Man atrodo, kad laukia labai karštas, neramus ruduo, kuris tikrai nepadeda stiprinti švietimo kokybės Lietuvoje.
-Mokytojų pradeda trūkti pedagogai sensta, išeina į pensiją, o jų pakeisti nebėra kam. O tai – jau visos valstybės problema. Kaip reikėtų pritraukti jaunus mokytojus dirbti rajonuose?
-Esu įsitikinusi, kad tinkamas darbo užmokestis ir nevergiškos darbo sąlygos padėtų pritraukti jaunus specialistus tiek miestuose, tiek rajonuose dirbti mokytojais. Tačiau kol kas abi sąlygos netenkinamos. Nors švietimo ministerija teigia, kad pedagogų darbo užmokestis atitinka švietimo susitarimo tikslus, tačiau pamiršta paminėti, kad būtina dirbti pusantro etatu. Vienu ar 0,9 etatu dirbantys pedagogai negauna tų žadėtų 120 proc. nuo VDU, o tai kelia didžiulį nepasitenkinimą bendruomenėje. Taip pat niekas nekalba apie mokinių skaičiaus klasėje mažinimą, atvirkščiai, masiškai uždarant mokyklas mokinių skaičius vienoje klasėje tik didėja. Štai, kodėl pedagogai pervargę, neretai jaučia perdegimą. Reikėtų pakeisti esmines sąlygas ir tada po truputį požiūris į šią profesiją keistųsi. Kitu atveju, bijau, kad trūkumas tik didės. Vienkartinės studijų stipendijos padeda pritraukti studentų, tačiau tikrai nepadeda pritraukti mokytojų į mokyklas. Kita dalis, kuri yra ne mažiau svarbi – demonstruojama pagarba pedagogams. Sunku klausyti, kai nuolat sakoma, kad mūsų pedagogai kūrybingi ir susitvarkys vis su naujais ir naujais iššūkiais. Akivaizdu, kad mūsų mokytojai kūrybingi, tačiau jų kantrybė kaip ir visų kitų nėra begalinė.
-Ką norėtumėte palinkėti mokytojams, mokiniams, studentams bei jų tėvams rugsėjo 1-osios Mokslo ir žinių dienos proga?
-Visiems šiais metais prireiks kantrybės dėl didelio neapibrėžtumo, naujovių, tai jos tikrai linkiu visai bendruomenei. Pedagogams linkiu nepailsti reikalauti to, kas jiems jau priklauso iš atsakingų institucijų, ir būti vieningiems. Tik vienybėje glūdi jėga! Mokiniams ir studentams linkiu būti darbštiems ir atsakingiems – tik nuo Jūsų priklauso, kokį pamatą sau paklosite, kiek darbo įdėsite, tokį rezultatą ir turėsite. O tėvams linkiu pasitikėti tiek vaikais, tiek pedagogais. Jūsų pareiga auklėti ir auginti, diegti vertybes, o pedagogų ugdyti, mokyti, todėl jei kiekvienas gerai atliks savo pareigas gerai, tikėtina, kad visi bus tik laimingesni!
Dėkojame už komentarą
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
7,375 peržiūrų (-a)