Pagrindinė savaitės žinia sprogo trečiadienį. Sprogo taip, kad visi, kas domisi viešu šalies gyvenimu akimirkai pamiršo Gražulį, Žemaitaitį ir biudžetą su pabrangintais žvejų bilietais. Lietuvos apeliacinis teismas – išrovė ropę – pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius rezonansinėje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Tačiau džiūgauti ar verkti dar anksti, nes nuteistieji ketina kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą. Pagal Apeliacinio teismo nuosprendį buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo. Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
„MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos. Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto, paskelbimo dieną. Teisėjas Albinas Bielskis po nuosprendžio žiniasklaidai komentavo, kad R. Kurlianskį ir minimus politikus siejo ilgalaikiai ir pakankamai glaudūs tarpusavio santykiai. Esą buvo fiksuoti sistemingi Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, kuriuos dažniausiai inicijuodavo būtent „MG Baltic“ atstovas. Ir tą darydavo neatsitiktinai, priderindamas šiuos susitikimus prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui reikšmingų politinių klausimų. Pasak jo, Seimo nariai šiuos pasiūlymus susitikti „noriai priimdavo“.
Kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama įvairioms viešosioms įstaigoms. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir „šnapso“ butelį bei dėžutę su grynaisiais.
Procesas vyko septynerius metus. Praėjo beveik pusantro Seimo kadencijos. Daug kas pamiršo. Vieni šventė pergalę, kiti tikėjo teisingumu, kiekvienas savaip. Tačiau Apeliacinio teismo nuosprendis nuaidėjo kaip sprogstantis meteoritas, pataikęs į priešrinkiminę Lietuvos atmosferą. Kas toliau? Dvi partijos iškrenta iš žaidimo prieš Prezidento rinkimus dėl to, kad sumokėjus baudas, jų kasos liks tuščios? Nuteista partija – Liberalų sąjūdis – valdančiosios koalicijos dalis. Byrės dauguma? Panašu, kad ne.
Greičiausiai bus apsimesta, jog nieko neįvyko, panašiai kaip Bartoševičiaus byloje ir Lietuvos politinis gyvenimas toliau, lyg kokia pelkė linguos tuo pačiu ritmu. Esame pripratinti prie dalykų, kurie anksčiau atrodė nenormalūs, nes dabar yra kiti etikos ir moralės standartai, naujas normalumas, apie kurį jau rašiau prieš savaitę. Kurį laiką gali atsitikti taip, lyg patyrus sunkią traumą, kurį laiką nejaučiame skausmo, nes kur kas yra svarbesni dalykai – galvojimas kaip išlikti. Tačiau potrauminis šokas, kiek toli nuo jo bėgtum, neišvengiamai pasiveja ir trenkia dviguba jėga.
Vienas iš būdų apsisaugoti nuo gėdos ir bereikalingų klausimų, kad laimėti laiko, per kurį iki rinkimų tauta užsimirštų tokias bėdas, kaip šis Teismo nuosprendis – nukreipti dėmesį į šoną. Tai jau daro užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, didindamas grėsmės įspūdį iš Rytų, naudojant įprastą giesmę krizės metu – karo retoriką. Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda jam pasiūlė atsisėsti ir atvėsti. Grėsmės baubas, viešoje erdvėje piktnaudžiaujant karu, žmogaus protą veikia kaip trauma. Tačiau prie grėsmių bei su tuo susijusia kalbėsena, Lietuvos žmonės jau yra pripratę. Jei, siekiant nukreipti nuo savęs dėmesį bus vėl aktyviai piktnaudžiaujama karo tema, gali atsitikti taip kaip toje pasakoje: piemeniui pasiskundus, jog kieme vilkai pjauna avis, nors jų ten nėra, trečią kartą, kai vilkai tikrai ateis, į pagalbą gali niekas neateiti.
Kaip toliau elgsis nuteistieji? Vytautas Gapšys, kaip skelbia žiniasklaida, kol kas nesitraukia iš Seimo. Jis esą įteikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir prašo stabdyti nuosprendžio vykdymą.
Politinės korupcijos byloje nuteisus ir Liberalų sąjūdį, opozicija ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą parlamente, taip pat svarsto nedalyvauti posėdžiuose. Pati V. Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų, tvirtindama, jog esą nėra susijusi su korupcijos byla.
Įvairūs komentuotojai komentuoja, kad valstybė pakliuvo į keblią situaciją, kurioje dar nėra buvusi: dvi partijos nuteistos už sunkų korupcinį nusikaltimą ir joms paskirtos bausmės. Jos turi būti pradėtos vykdyti po trijų parų.
Penktadienį policija jau gavo nurodymą pristatyti nuteistuosius į įkalinimo vietas.

 454 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes