Europos Komisijos kabinetuose ruošiami nauji apribojimai gyvulininkystės sektoriui. Siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę ir sąžiningą įmonių konkurenciją, siūloma keisti ES gyvūnų vežimo taisykles, sutrumpinti gyvūnų transportavimui numatytą laiką. Su šia iniciatyva nesutinka Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), kurie iniciavo susitikimą su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistais. ŽŪR atstovai pabrėžė, kad numatyti pakeitimai stipriai apribotų ūkininkus ir mažintų jų konkurencingumą.

Ką atneš siūlomi pokyčiai?

2023 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą keisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas trumpinti kelionės laiką, taip pat siekiama nustatyti, kad ilgų kelionių metu gyvūnai turės būti pailsinti, pašerti ir pagirdyti. Specialios taisyklės bus taikomos labiausiai pažeidžiamiems gyvūnams: neatjunkintiems veršeliams bei į skerdyklas vežamiems gyvūnams. Norima padidinti ir pagal kiekvieną rūšį pritaikant reikalingą minimalų plotą gyvūnui transporto priemonėje. Taip pat siūloma sugriežtinti gyvūnų vežimą ekstremalioje temperatūroje, pavyzdžiui, jei temperatūra aukštesnė nei 30 laipsnių, bus leidžiama gyvulius vežti tik naktį. Be to, kai temperatūra žemesnė nei 0 °C, transporto priemonės turės būti uždengtos, užtikrinama oro cirkuliacija, apsauga nuo žvarbaus vėjo kelionės metu. Jei temperatūra nukrenta žemiau –5 °C, be pirmiau minėtų priemonių, kelionė turės trukti ne ilgiau kaip devynias valandas.

Dėl šių pakeitimų ŽŪR inicijavo nuotolinį susitikimą, kuriame minėti siūlymai buvo aptarti. ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad gyvulių transportavimo geografiją diktuoja rinka. Labiausiai jį neramina tai, kad siekiama sutrumpinti gyvūnų transportavimui į skerdyklą skirtą laiką. Iki šiol gyvulius galima transportuoti dviem režimais: trumpąją ir ilgąja kelione. Trumpoji kelionė laikoma tada, kai ji trunka iki 8 val., o ilgoji kelionė leidžia kiaules transportuoti iki 24 val., o kitus gyvulius ir dar ilgiau – vežti etapais (14 h kelionė + 1 h poilsis +14 h  kelionė), o tarp etapų darant 24 valandų pertrauką su gyvulių išlaipinimu, šėrimu ir girdymu galima transportuoti pakankamai toli. Dabartinis reglamentas leidžia kelionę pratęsti atsižvelgus į gyvulių rūšį ir jai pritaikomas sąlygas – apsaugą nuo šalčio ir lietaus, girdymą, šėrimą, pakratus ir pan.

Tačiau naujai rengiama reglamento redakcija siekiama įtvirtinti, kad skerstinų gyvūnų kelionės trukmė turėtų griežtai tilpti į 9 val., o, pavyzdžiui, suaugusių galvijų visų gyvūnų kelionės trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 2 etapai po 21 valandą (10 val. kelionė +1 val. poilsis + 10 val. kelionė) su 24 valandų pertrauka tarp etapų. A. Baravykas įsitikinęs, kad toks reglamento pakeitimas Lietuvos gyvulių augintojus realiai uždarytų vidaus rinkoje, o tolimesnės skerdyklos bei kitos šalys būtų nepasiekiamos ir dėl to mūsų augintojai prarastų konkurencingumą.

„Pavyzdžiui kiaulių pakrovimas ir iškrovimas į furgoną bendroje sumoje užtrunka nuo 2 iki 3 valandų, tuomet jų transportavimui belieka tik apie 6 val. Nepamirškite, kad vairuotojai taip pat turi darbo režimą ir jiems reikia sustoti daryti pertraukas. Po 4,5 val. jiems privalu sustoti ir ilsėtis 45 min. Šis poilsis sutrumpina realaus gyvulių transportavimo laiką iki 5 val. Per tiek laiko toli nenuvažiuosi“, – pažymi A. Baravykas.

Pateikė siūlymą

Praėjusiais metais kiaulių augintojai iš Lietuvos į Lenkiją eksportavo apie 100 tūkst. kiaulių, iš Latvijos įsivežėme 47 tūkst. kiaulių. Pasak kiaulių augintojus vienijančios asociacijos vadovo, augintojai buvo ir yra suinteresuoti nugabenti sveiką gyvulį į skerdyklą ar jo pardavimo vietą, nes sužalotas ar išsekęs gyvūnas yra nepatrauklus pirkėjui. Jo įsitikinimu, ir iki šiol galiojęs reglamentas atliepė gyvūnų gerovę, todėl labiau reikėtų kreipti dėmesį ne į reglamento taisyklių griežtinimą, o daugiau dėmesio skirti gyvūnų transportavimo sąlygų kontrolei.

„Lietuvos kiaulių augintojams aktualu kelionės laikas iki 12 valandų transportavimo. Galvijų augintojams svarbu išlaikyti galimybę eksportuoti veislinius gyvulius į tokias rinkas kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas. Todėl Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) keliame užduotį atstovauti Lietuvos ūkininkų interesams, kovoti dėl turimų rinkų išsaugojimo ir prekybos ryšių palaikymo, nes kitaip mūsų augintojus sužlugdys importinė produkcija“, – sako Algis Baravykas.

Blokada gyvulininkystei

ŽŪR konsultanto, mėsinių galvijų eksterjero vertintojo Alvydo Pečiulaičio teigimu, rengiamos reglamento pataisos – blokada galvijininkystei. Jį stebina tai, kad valstybė drauge su ES kurį laiką skatino veislinių mėsinių galvijų įsigijimą, ūkininkai į tai investavo, į šį sektorių pasuko nemažai jaunųjų ūkininkų. Tačiau tik pradėjus įsibėgėti jau statomos užkardos. „6 metai iš eilės mūsų augintojai intensyviai pirko veislines angusų, herefordų, limuzinų veislės telyčaites su kilmės dokumentais. O dabar mes negalėsime išvežti gyvulių kaip veislinės medžiagos. Šiandieną jau ir taip geopolitinė padėtis apriboja mūsų eksporto geografiją, o rengiamos taisyklės situaciją dar labiau apsunkins“, – tvirtina A. Pečiulaitis.

Pašnekovas akcentavo, kad jam nėra žinomų jokių mėsinių galvijų transportavimo pažeidimų Lietuvoje, o kitų šalių daromi nusižengimai meta šešėlį visai bendrijai. Jo nuomone, šioje srityje negali būti skubotų sprendimų ir būtina užkardyti pažeidimus ten, kur jie daromi, o ne primesti naują tvarką visai ES.

A.Pečiulaitis jau kuris laikas dalyvauja ir kaip ŽŪR atstovas suformuotame komitete, kuris palaiko ryšius su VMVT, ŽŪM. „Mes norime, kad mūsų institucijos atstovautų mūsų augintojams ne tik dėl jų, bet ir mūsų visų valstybės gerovės. Nemanau, kad teisinga, jog kas nors trenkia kumščiu per stalą ir pasako kaip reikia daryti, o mes tam net neieškome konsensuso. Mūsų balsas turi būti girdimas“, – tikino jis.

Bus formuojama darbo grupė

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus teigimu, Europos Komisija kol kas pateikė tik pirminį reglamento projektą ir jis toliau bus derinamas. Antroje šių metų pusėje, planuojama, pradės veikti Europos Komisijos suformuota speciali darbo grupė, nagrinėsianti ūkinių gyvūnų gerovės klausimus. Šioje grupėje kiekvienos ES narės atstovai galės išsakyti savo poziciją dėl „skausmingiausių“ reglamento vietų. Viena iš tokių vietų – į skerdyklą vežamų gyvulių sutrumpintas laikas. S. Jasius jau gavo kiaulių auginimu besiverčiančių atstovų pastabas ir tikina bandysiantis ieškoti kompromiso.

„Mes suinteresuoti, kad mūsų augintojai gautų geresnes pajamas už auginamus gyvulius. Tačiau turime suprasti, kad kai bus suformuotas „langas“ diskusijai, į komitetą atvyks visų šalių atstovai. Jeigu kitų valstybių atstovai pritars kelionės trukmės trumpinimui, o mes būsime vieninteliai, kurie būsime prieš, į mūsų nuomonę nebūtinai bus atsižvelgiama, nes žiūrima į šalies narės balso „svorį“, – neslėpė S. Jasius.

Jis neabejoja, kad įteisinti ilgesnį gyvulių transportavimo terminą gali būti ne taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot ŽŪM atstovo, dalis ES narių turi nusistovėjusią praktiką gyvulius daugiau skersti šalies viduje ir gyvulių transportavimo trukmė jiems nesukelia jokio galvos skausmo. „Įsivaizduokime, kad kai kuriose ES šalyse gyvuliai yra vežami į artimas skerdyklas, todėl kelionės trukmė jiems nėra problema. Tarkime, yra susiformavusi sistema, kad kiaulės yra parduodamos per kooperatyvą, o skerdykla yra nutolusi maždaug 200–300 km. Kai sudaryta sistema veikia taip, kad gyvulių auginimas, skerdimas yra vieno kapitalo rankose, viskas veikia kiek kitaip nei pas mus, kur kiaulių augintojai yra vieno kapitalo, o skerdyklos, perdirbėjai – kitose rankose. Suprantu, kad mūsų kiaulių augintojai ieško kitų rinkų, kad gautų geresnę kainą. Tačiau ši problema gali būti aktuali ne visai Europai“, – sakė S. Jasius.

Daugiau problemų jis įžvelgia veislininkystės sektoriuje, kai į kitas šalis gyvuliai keliauja ne skerdimui, o veisimui ar tolimesniam penėjimui. ŽŪM atstovas sutinka, kad mėsinių galvijų sektoriui šis klausimas itin opus, tačiau kokia ŽŪM pozicija šiuo klausimu bus pradėjus derybas – nedetalizavo.

 203 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes