Prieš porą savaičių nei vieno mero savivaldybėse neturinti valdančiosios koalicijos narė Laisvės partija driokstelėjo sunkiąja artileriją: tėškė pasiūlymą, iš kur paimti trūkstamų pinigų gynybai finansuoti. Humoro nestokojantys progresyviniai politikai siūlo pašeimininkauti savivaldybių kišenėse, o iš esmės, vardan gynybos, aukoti mūsų visų ekonominį saugumą bei gyvenimo kokybę.
Laisvės partija praėjusią savaitę paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai galima perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.
Dėl paskutinių dviejų pasiūlymo punktų – galima ir sutikti, tačiau vargu ar valdančiosios koalicijos nariai išdrįs prieš pat rinkimus branginti, pavyzdžiui, alų ar degtinę? Tai prilygtų politinei savižudybei. Tačiau atimti dalį GPM iš rajonų, ir taip savotiškai atkeršyti kaimiškų savivaldybių gyventojams už nemeilę liberalioms vertybėms – šventas kiekvieno trisdešimtmečio progresyvaus vilniečio reikalas? Tai gali būti kerštas už tai, kad visuomenė nepritaria nei vienalyčių asmenų santuokai, nei prakeiktai Stambulo konvencijai. Beveik 4 metus vykdytas kryptingas smegenų plovimas nuėjo perniek, darbas nepateisino išleistų milijonų. Visuomenė nepasikeitė. Ji netapo liberalesne nei per centą. O tai – pagrindinės laisviečių vėliavos, su kuriomis į miestus gyventi atvykę kaimiečiai, susibūrę į progresyvią partiją su laisvės idėjomis, ėjo į praėjusius Seimo rinkimus ir net gavo nemažai vietų įstatymus leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžiose. Maža to, jie ir tapo ta valdžia. Bet ar jaunimas išmoko būti valdžia? Juk ne kiekvienam tai yra Dievo duota.
Tokia pati publika vaškiniais veidais ir vytintos silkės akimis užpildė Lukiškių kalėjimo kiemą per prezidentinius debatus „prie bačkų“. Auditorijos veido kalba – subtili, bei kartu, kaip du centai aiški: mes – progresyvūs, vadinasi esame valdžia 20 metų į priekį. Džiaugsmingi ūbavimai išgirdus premjerės žodžių tryadą ir švilpimas girdint loginius argumentus iš oponentų. Tad pamokyti netikėlius „vatinukus“, kurie gyvena mažuose rajonuose ar jų sostinėse, tokiems yra tiesiog „gulbės giesmė“ ir „balzamas širdžiai“. Todėl jų širdyse ir gimsta siūlymai mauti kelnes savivaldybėms (kaimiečiams).
Nepagarba oponentams, kitaip mąstantiems bei „cancel“ kultūra – visiškai nedera su liberaliomis vertybėmis, tačiau ar jie tai žino, ar jiems tai rūpi? Sėdmaišių turinio smegenėlėse, praskiestose kaitinamuoju tabaku ar gaivinančiu „veipu“ telpa bet koks intelektinis ir internetinis šlamštas. Tai pati tikriausia Putino „penktoji kolona“, bet patys jie to nesupranta. Tačiau užtenka proto ir drąsos vienam iš kandidatų parodyti plakatą su rusiškais keiksmažodžiais. Jie net nesuvokia kas yra patriotizmas, nes liberalo galvoje – tai visiška svetimybė. Tačiau lieka teisumo imitacija, melas sau bei galimybė laisvai rusiškai keiktis, prisimenant Gyvačių salą. „Veipo“ sužalotose smegenyse tai yra šventas reliktas ir pati tikriausia politinės brandos išraiška?
Anot laisviečių siūlymo galimybė mauti kelnes savivaldybėms, kaip rašė vienas populiarus portalas, leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą. Apie tokią iniciatyvą valdančiosios koalicijos nariai paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Toks siūlymas sukėlė didelį šaršalą ne tik opozicijoje ir valdančiosios koalicijos gretose. Savivaldybės į tai sureagavo itin griežtai ir pačiu laiku. Antai, laikinai Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis LSA valdybos posėdyje pakomentavo Laisvės partijos siūlymus didinti finansavimą gynybai savivaldybių surenkamų mokesčių sąskaita.
Asociacijos nuomone, mažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį būtų pavojinga ir neatsakinga, nes savivaldybės turi pareigą ne tik užtikrinti dabartines viešąsias paslaugas, bet ir jau dabar ruoštis jas teikti pasikeitus saugumo situacijai. Būtent savivaldybėse daugėja naujų funkcijų, susijusių su civiline sauga bei teritorine gynyba. O kas jas finansuoja? Tokie dalykai savivaldybėms kainuoja labai brangiai, todėl siūlymai tampyti mokesčių antklodę atrodo daug kam ne tik kaip „veipais“ kepintų smegenų darbo brokas, bet ir reali pagalba priešui.
Progresyviosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalbėjo akivaizdžią netiesą, esą regionai reikiamai neprisideda prie šalies gynybos. Leidžiama suprasti, jog tik Vilnius ginasi, o rajonai – nieko nedaro, ar per mažai daro, kad būtume saugesni. Politikė pati pripažįsta, jog „savivaldos pajamos nemažėtų, tik jų augimas būtų lėtesnis“, o tai gali reikšti, kad rajonuose gyvena aborigenai, kuriems nereikia nei darželių, nei mokyklų, nei kultūros centrų ar remontuojamų gatvių. Renovacija ir atliekų surinkimas – palauks.
Kritikos neatlaiko ir kitas laisviečių argumentas, esą „perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų“. Tai būtų panašiai, jei prie kotleto lėkštėje gautume ne virtą bulvę, bet vandenių skiestą piure, tačiau patiekalo kaina liktų ta pati. Ko galima dar tikėtis iš chemikalais paveiktų smegenų?
Idėjai mauti kelnes savivaldybėms ir tokiu būdu kerštauti provincijos žmonėms, pritaria ir „didieji broliai“. Antai šviežiausias egzempliorius Vyriausybėje – KAM vadovas Laurynas Kasčiūnas, pasirodo, pritaria „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo savivaldybių sąskaita. Jis sako, kad savivalda galėtų prisidėti prie valstybės gynybos poreikių, pavyzdžiui, stiprinant oro gynybą.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui. Tačiau iš kur paimti tuos papildomus pinigus gynybai finansuoti, visų partijų fantazija yra beribė, tačiau nėra nė vieno realaus siūlymo, pavyzdžiui, papildomai apmokestinti komercinius bankus? Žinoma 4 procentai yra utopija, užtektų ir 3 proc., nors patys vokiečiai, anot kanclerio Shotz‘o, šiandien to sau leisti negali. Su vienu laisviečių šaltiniu galima sutikti – alkoholiui akcizas gali būti didesnis. Ir tai daryti reikia kuo greičiau, nes svaigalai Lietuvoje – per daug pigūs.
Žiniasklaidoje rašoma, kad Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

 274 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes