Po praėjusių prezidento rinkimų imta kalbėti jau ne apie dvi, o tris Lietuvas. Trečioji, ne tik balsuotojai už Eduardą Vaitkų, kurie ilgisi sovietmečio ar Kremliaus. Bet tai yra akivaizdus šios Seimo daugumos bei Vyriausybės darbo rezultatas. Kaip šauksi taip ir atsilieps. Tai reiškia, jog skilimas visuomenėje tiek regioninių, tiek socialiniu požiūriu tik dar labiau padidėjo.
Tiek antroji, tiek trečioji Lietuva – dažniausiai siejama su atsilikusiais regionais, kurių nuomonė per pastaruosius 4 metus buvo beveik nesvarbi. Ar Ingridą Šimonytę per pastaruosius 4 metus kas nors matė Žemaitijos rajonuose? Ji yra grindinio žmogus ir geriau jaučiasi Antakalnyje ar Senamiestyje. Todėl ir supratimas, kaip gyvena žmogus rajone, jai ir jos komandai yra be gali tolimas ir paviršinis. Todėl tokie yra ir šių Prezidentinių rinkimų rezultatai.
Nedidelė miestus atstovaujanti politinė grupė, 2020 metais rinkimų kampanijoje efektyviai išnaudojusi kritiką dėl pirmojo karantino klaidų, alkūnėmis prasiskynė kelią į valdžios olimpą, tačiau regionams nieko gero nepadarė ir negalėjo padaryti, nes kaimiškieji rajonai – ne jų tikslinė rinkėjų grupė, tai kam stengtis?
Tuo tarpu yra Lietuvoje nemažai partijų, kurios yra labiau regioninės ir atstovauja žymiai platesnį rinkėjų ratą tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, turi platesnį reformuotinų sričių matymą, todėl tikėtina, jog rudenį politinę paletė Seime keisis ir regionai atsigaus.
Tuo tarpu dabar rajoninės savivaldybės, kur dominuoja žemės ūkis ir paslaugos, kur pramonės beveik nėra, išties buvo pamiršti. Ir tai jautėsi kiekvienoje gyvenimo srityje. Atlyginimų dydžiai didmiesčiuose ir rajonų centruose skiriasi ne procentais, o kartais. Infrastruktūra, keliai blogėja, keleivinio transporto tinklas – prastėja, gimnazijas norima uždaryti pagal kvailą matematinį skaičiavimą, paminant po kojomis bet kokius vietos bendruomenių poreikius. Sveikatos paslaugos darosi visiškai neprieinamos. Bankai ir draudimo įstaigos nuo klientų atsitvėrė elektroninių paslaugų sienomis.
Greičiausiai dabartinės valdžios olimpe buvo svajota, jog regioninė politika gali būti labai paprasta, nes galimai rajonų ir kaimų gyventojams sektinas pavyzdys yra tie 280 tūkst. miestiečių (pusė Vilniaus), kurie yra aukštesnio išsilavinimo ir gyvena pasiturinčiai, todėl balsuoja už Tėvynės Sąjungą. Tačiau iš tiesų tai buvo regionų niekinimas, nebylus raginimas jų gyventojams pasistiebti iki tų, kurie paprastai balsuoja už Ingridą. Tačiau šios viltys nuėjo perniek dėl paprasčiausio nesupratimo ir arogancijos. Tai nebuvo didžiajai daliai Lietuvos žmonių sektinas pavyzdys. Tad tokia politinio marketingo strategija, save laikantiems dešiniaisiais, akivaizdžiai nepasiteisino. Jie netapo „užkrečiančiu“ ar „sektinu“ pavyzdžiu. Priešingai. Arogancija iššaukė protestus, o kai kurie iš jų baigėsi riaušėmis su valdžia ir švipimais prie balkonėlio Pilies g.
Ką toliau daryti, kad tiltai tarp pirmosios, antrosios ir trečiosios lietuvų būtų tiesiami, o ne griūtų savaime, taip, kaip buvo per paskutinius 4 metus? Į šiuo klausimus prieš savaitę atsakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime susirinkę vietos savivaldos politikai. Tai valdžia, esanti arčiausiai žmogaus ir geriausiai žinanti ko reikia paprastam nedidelio miesto ar gyvenvietės bendruomenėms, kad žmonės nesijaustų nuskriausti ir per kitus rinkimus balsuotų ne „prieš“, o „už“.
Savivaldybių asociacija patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėms partijoms, kurios rudenį ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. Siūlymai partijoms apima pagrindines savivaldos veiklos sritis – švietimą, žemėtvarką, finansus, sveikatos apsaugą, regionų plėtrą, kelių infrastruktūrą, energetiką, aplinkosaugą, kultūrą, daugiabučių ir savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimą, vietos savivaldą, civilinės saugos ir socialinę sritį.
„Pastaraisiais metais didėjantis žmonių pasitenkinimas gyvenimu savo savivaldybėse nėra savaime suprantamas dalykas. Turime daryti viską, kad pasitikėjimas augtų. Turime ne tik išlaikyti esamų viešųjų paslaugų kokybę, bet jau dabar galvoti apie ateitį investuodami į jų plėtrą bei geresnį prieinamumą“, – sakė laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Vienas iš siūlymų – stiprinti kultūrą ir švietimą. Kretingos rajone buvo incidentas, kai Salantų gimnazijos klasėms pritrūko mokinių. LSA ragina partijų politikus sukurti galimybes išlaikyti tas mokyklas, kurios, nors ir nepilnai atitinka mokyklų tinklo reikalavimus, tačiau yra būtinos siekiant užtikrinti vietos bendruomenės poreikius ir teisę gauti kokybiškas ugdymo paslaugas.
Ne mažiau svarbu, kad regionų ir atokesnių vietovių gyventojus galėtų pasiekti kokybiškas profesionalus menas ir kultūra. Į rajonų kultūros centrus ne visada noriai koncertuoti atvyksta didžiųjų miestų teatrų žvaigždės. Todėl siūloma skiriant valstybės finansavimą profesionalaus meno ir kultūros organizacijoms bei jų projektams numatyti ir kūrinių pristatymo regionuose sąlygą.
Su nevienodomis sąlygomis ir galimybėmis naudotis viešosiomis paslaugomis šalies gyventojai susiduria ir kitose srityse. Centralizavimo tendencija vandentvarkoje lemia skirtingas kainas – neretai didesnes būtent mažesnių savivaldybių gyventojams. Būtina tobulinti ir šiuo metu egzistuojančią finansinę priemonę energetikos bendrijoms finansuoti, kad energetikos projektus įvairiose savivaldybėse būtų galima vystyti vienodu tempu ir suteikti socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams tokias pat galimybes atpiginti elektros kainą.
Savivaldybės taip pat ragina atsisakyti bereikalingos centralizacijos ir kitose ūkinėse veiklos srityse. Vykdant Europos Sąjungos (ES) investicijas būtyina teikti prioritetą realiems vietos ir regionų poreikiams, kurie šiuo metu vis dar nustatomi pernelyg centralizuotai.
Tiek investicijų, tiek viešųjų paslaugų plėtrai ypač svarbi ir kelių infrastruktūra, todėl raginama atlikti visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatant tikslų finansavimo poreikį ir tvarius šaltinius. Vienas jų – skirti keliams ne mažiau kaip 80 procento akcizo už kurą. Savivaldybės taip pat siūlo stiprinti civilinės saugos pajėgumus, sukonkretinti ir aiškiai apibrėžti tarpinstitucinio bendradarbiavimo algoritmus valstybės gynimo atveju, kiekvienoje savivaldybėje pradėti rengti realias pratybas, skirtas patikrinti ir įtvirtinti tokio bendradarbiavimo grandines. Artimiausiu metu LSA siūlymus ketinama pristatyti politinių partijų lyderiams.
629 peržiūrų (-a)