Atrodytų, toks paprastas klausimas – pavadinimo suteikimas viešam miesto sporto objektui, o kiek daug šurmulio visame rajone sukėlė. Kodėl dėl šio valdžios sumanymo kilo toks triukšmas? Juk pagrindinis miesto stadionas galėtų turėti ir Kretingos šaulių vardą. Juo labiau, kad istorinių šios vietos sąsąjų su tarpukario šauliais iš tiesų yra ir niekas to neneigia.
Jei rajono gyventojai su šia idėja būtų supažindinti dar balandžio pradžioje, iš karto po pavadinimų suteikimo komisijos sprendimo tenkinti šaulių prašymą, be jokios abejonės aistrų visuomenėje būtų buvę mažiau.
Tačiau rajono valdžiai siekiant čia ir dabar pagerbti šaulius, visuomenėje kyla abejonės, ar tai reikėjo daryti būtent tokiu būdu?
Sporto bendruomenei skirtą stadioną pavadinti šaulių vardu vien todėl, kad prieš 90 metų tarpukario šauliai toje vietoje buvo įsirengę aikštyną? Ar šauliams pagerbti nebūtų pakakę stadiono prieigose pastatyti kokio nors atminimo ženklo?
Iš tiesų, juk miesto stadionas yra žmonių, o ne šaulių. Toks pavadinimas, kokį suteikė rajono taryba, atrodo lyg nuoroda į objekto priklausomybę. Prieš karą čia įrengtas sporto aikštynas buvo vadinamas šaulių todėl, kad jis jiems ir priklausė. Ar ne korektiškiau būtų buvę, jei stadionas būtų pavadintas kokio įžymaus tarpukario Kretingos šaulio vardu?
Šaulių pavadinimo šalininkai taryboje ir už jos ribų vis akcentuoja, kad taip atkuriamas istorinis pavadinimas, dėl ko visuomenės nuomonės šiuo klausimu nebereikia. Na, nėra taip. Šis aikštynas prieš karą neturėjo tokio oficialaus pavadinimo ir tai patvirtina Kretingos istorijos autoritetas Julius Kanarskas. Lygiai taip pat, kaip ir kretingiškių vadinamas pirties tiltelis iš tiesų neturi tokio pavadinimo.
Jei jau norima iš tiesų atkurti šaulių atminimą, geriau vertėjo imtis prieškarinio Šaulių gatvės pavadinimo atstatymo dabartinei Žemaitės gatvei.
Kodėl rajono mero kabinete ar prieangyje nekyla minčių suteikti kokį nors pavadinimą Kretingos ligoninei? Negi rajone neatsirastų kokio garsaus gydytojo? Negi visi užmiršo ligoninės įkūrėjo vardą? Juk toks suteiktas pavadinimas būtų labiau susietas su ligonine, nei tarpukario šauliai su dabarties stadionu. Gal idėjų dėl ligoninės pavadinimo nekyla dėl to, kad Antanas Kalnius nepriklauso gydytojų sąjungai?
Įtarimų kelia ir tokia rajono tarybos skuba. Savotišką ultimatumą politikams pateikė ir tarybos posėdžio pradžioje kalbėjęs šaulių sąjungos atstovas, kuris teigė, kad šauliai gali padėti organizuoti miesto renginius, finansuoti bendrus projektus, jei stadionui bus suteiktas šaulių vardas. „Pagalvokite“, – du kartus tarybos narius paragino uniformuotas šaulys, o tas paraginimas labiau panėšėjo į subtilų pagrasinimą.
„Mes neprašome, kad čia būtų mūsų nuosavybė“, – iškalbingai priduria mero į tarybos posėdį pakviestas šaulių atstovas. O buvo laikas, kai prašė. Buvęs rajono vadovas Juozas Pelionis pamena, kad Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę šauliai bandė susigrąžinti stadioną, kaip savo nuosavybę, bet tada kelią tokiems bandymams užkirto tai, kad visuomeniniais objektais užstatyta teritorija nėra grąžinama.
Nereiktų užmiršti ir pernai sausį teikto šaulių prašymo, kuriame be pavadinimo suteikimo išsakytas pageidavimas šauliams skirti dalį patalpų būsimame komplekse. Tuomet buvo parengtas stadiono rekonstrukcijos projektas su tribūnine dalimi. Reikia suprasti, kad todėl buvo ir toks šaulių prašymas.
Dabar projektas tribūninės dalies neapima – šauliai neužsimena ir dėl patalpų. Bet ar pavadinimo suteikimas nėra pirmas žingsnis į tai? Juk stadiono tribūninė dalis su patalpomis anksčiau ar vėliau atsiras. Ar tokia pavadinimo suteikimo skuba negali būti susijusi su prasidedančiais stadiono rekonstrukcijos darbais?
Tokie klausimai kamuoja dalį rajono visuomenės, kas atsispindėjo ir komentaruose socialiniuose tinkluose. Šiais klausimais visuomenė ir valdžios atstovai galėjo padiskutuoti viešuose aptarimuose, kuriuos prieš metus žadėjo pavadinimų suteikimo komisija. Praėjo vos metai, tačiau apie tuos pažadus ta pati komisija nė neužsimina. Kodėl?
Žmonėms primestas stadiono pavadinimas nebūtų sukėlęs tokio rezonanso, jei valdžia per visuomenės nuomonę nebūtų pervažiavusi tarsi volu. Kaip ir poliklinikų jungimo, metanolio gamyklos statybos klausimais visuomenė buvo informuota po to, kai valdančiąją daugumą reguliuojantis rajono meras jau buvo apsisprendęs. Be žmonių nuomonės.
Juk apie stadiono pavadinimo suteikimą buvo sužinota tik paskelbus būsimo tarybos posėdžio sprendimų projektus. Visuomenei suteikti istorinės informacijos ir kažkaip pagrįsti tokį žingsnį buvo susizgribta tik prieš pat posėdį kilus žmonių nepasitenkinimui socialiniuose tinkluose.
Stadiono pavadinimo atvejis dar kartą parodė, kad žmonių nuomonė daugumai tarybos narių visiškai nerūpi. Kad jie nežino ką veikia taryboje ir kodėl ten atsidūrė, įrodo pradedančio politiko Mindaugo Černeckio, tarybos komiteto pirmininko – ne juokas, samprotavimai, išsakyti komiteto posėdyje. Esą, atsiklausti visuomenės nėra būtina, nes į tarybą išrinktiems politikams rinkėjai delegavę teisę jiems spręsti savo nuožiūra. Panašiai pasisakė ir kraštietis Laimonas Žemaitis.
Tarsi Vietos savivaldos įstatyme nebūtų kalbama apie vietos gyventojų dalyvavimą tvarkant savivaldybės reikalus. Tarsi įstatyme nebūtų numatyta konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę pateikti nuomonę ir kitiems gyventojams.
Kretingos valdžiai kitos ar priešingos nuomonės nereikia. Ją išsakę tampa „liaudies“ priešais, o jei tokia nuomonė ir prasibrauna į viešumą, ji organizuotai, be jokių argumentų viešai apšaukiama melu. Nesuvokiant net to, kad žmonių nuomonė negali būti melaginga. Jai arba pritariama, arba ne.
1,007 peržiūrų (-a)