Kretingos rajono priedangų situacija kelia rimtų abejonių dėl pasirengimo galimiems pavojams ir miestų saugumo infrastruktūros efektyvumo. Lyginant Kretingą su kitais Lietuvos miestais, tampa akivaizdu, kad apsaugos infrastruktūros lygis nepakankamas, o miesto vystymosi prioritetai dažnai krypsta ne į gyventojų saugumo gerinimą, bet į urbanistinius projektus ar sporto infrastruktūros plėtrą.
Kretingos miestas, kuriame gyvena apie 17 tūkstančių žmonių, turi tik 15 priedangų. Iš šių 15 priedangų tik trys talpina po 120 gyventojų, o likusios 12 turi talpas nuo 120 iki 499 žmonių. Mieste taip pat yra vos 4 priedangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tokia situacija ne tik kelia klausimų dėl priedangų skaičiaus, bet ir dėl jų pasiskirstymo bei pritaikymo. Kretingos sporto centras, viena iš pagrindinių miesto infrastruktūros įstaigų, apskritai neturi priedangos, nors yra didelio žmonių srauto objektas.
Palyginus su Palanga, kur gyventojų skaičius yra panašus (apie 18 tūkst.), priedangų situacija yra žymiai geresnė. Palanga turi 15 priedangų, iš kurių 10 talpina daugiau nei 500 žmonių, o penkios talpina nuo 120 iki 499 gyventojų. Be to, Palanga turi net 10 priedangų, pritaikytų žmonėms su negalia, tai rodo, kad miestas orientuotas į lygiavertį visų piliečių apsaugos užtikrinimą. Taip pat Palangos koncertų salė, kurioje renkasi gausūs lankytojų srautai, turi priedangą, skirtą daugiau nei 500 žmonių, ko Kretingos sporto infrastruktūra akivaizdžiai stokoja.
Dar labiau nerimą kelia tai, kad Kartenos miestelyje, kur, kaip ir daugelyje kitų rajono vietovių, priedangos apskritai nėra. Net tokiose vietovėse kaip Darbėnai, Kūlupėnai ar Salantai priedangų skaičius yra ribotas, o didesnės talpos priedangų tiesiog trūksta.
Apskaičiavus priedangų talpą Kretingoje, tampa akivaizdu, kad jos nepakanka visam miesto gyventojų skaičiui. Jei didžiausia priedanga gali talpinti iki 499 žmonių, o mažiausios – tik po 120, tai reiškia, kad mažiausiai 7-8 tūkstančiai miesto gyventojų galėtų likti be saugios vietos priedangoje ekstremalios situacijos metu. Palyginus su Palanga, kurioje bent 5 tūkstančiai gyventojų gali rasti saugią priedangą net vienoje vietoje, Kretingos miesto ir rajono pasirengimas atrodo prastai.
Ši situacija ypač kelia nerimą, kai atsižvelgiama į miesto plėtros ir vystymo prioritetus. Nors neseniai pradėta Kretingos stadiono rekonstrukcija yra svarbus miesto projektas, skirtas sporto infrastruktūros gerinimui, klausimas lieka, ar gyventojų saugumo infrastruktūra taip pat atitinka šiuolaikinius poreikius? Kodėl miesto pinigai eurų skiriami stadiono rekonstrukcijai, tačiau saugumo infrastruktūra lieka antraeilis dalykas? Kretingos sporto centre, kuris pritraukia gausius žmonių srautus, nėra numatytos priedangos, nors jis yra svarbus rajono gyventojų traukos centras.
Nors Kretinga aktyviai investuoja į urbanistinę plėtrą, įskaitant Rotušės aikštės sutvarkymo viziją, kurioje numatytos naujos žaliųjų erdvių ir automobilių stovėjimo vietos, priedangų infrastruktūra atrodo ignoruojama. Miesto centrinės dalies planai numato daugybę estetinių ir praktinių atnaujinimų, tačiau saugumo aspektai, kaip priedangų įrengimas ar modernizavimas, šiuose projektuose neminimi. Tai kelia susirūpinimą, kad miesto vadovybė nesuteikia pakankamai dėmesio ekstremalių situacijų prevencijai ir gyventojų apsaugai.
Kretingos rajonas, turėdamas mažai priedangų ir ribotą jų talpą, nepakankamai pasirengęs galimiems pavojams. Šiuo metu rajonas pirmenybę teikia sporto ir viešosios erdvės projektams, tačiau gyventojų saugumo infrastruktūra lieka nepakankamai išvystyta. Lyginant su Palanga, Kretinga aiškiai atsilieka tiek priedangų skaičiumi, tiek jų talpa ir pritaikymu. Kretingos savivaldybė turėtų permąstyti savo prioritetus ir investuoti ne tik į estetinius projektus, bet ir į būtinas gyventojų saugumo priemones, kad rajono gyventojai jaustųsi saugūs bet kokiomis aplinkybėmis.
Plačiau su priedangų žemėlapiu galite susipažinti čia.
357 peržiūrų (-a)