Pirma žinia: sukanka 10 metų nuo tos dienos, kai 2014 metais į Klaipėdos uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. Antra žinia: teisėsauga sučiupo Rusijai dirbusį TS-LKD narį. Trečia žinia: Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas traukiasi iš pareigų.
Iš tiesų šie įvykiai tarp savęs neturi nieko bendro. Tačiau tai yra ligos simptomai, tokie skirtingi, kaip bėrimas su kosuliu ir mėšlungiu. Giliau patyrinėjus – virusas tas pat – įvairios „vertybinės“ nuostatos, kurios įsišaknijusios sistemoje bei žmonių smegenyse, kurios trukdo racionaliam protui pasireikšti. Todėl, kaip dainuoja Šarūnas Mačiulis, ir gyvenam poliarizuotų stiklų karalystėje. Tai reiškia, kad vieša valdžia – dar ne valdžia. Ir nebūtinai ji tarnauja Lietuvai kaip valstybei, nors pasipuošusi valstybės vėlinamomis ir herbais. Tai reiškia, kad klesti ydingos tradicijos tiek valstybės, tiek regionų lygmenyse.
Dujų terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d. Laivo išpirkimas siekė apie septindalį milijono eurų, tam yra gauta paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Pagal sutartį, šią sumą Norvegijos bendrovei „KN Energies“ galės išmokėti iki 2044 m.
Tuomet Lietuva laivą nuomojosi iš jo savininkės, Norvegijos įmonės „Höegh Evi“. Sutartis leido Lietuvai po 10 metų išpirkti laivą. Taigi, iškilmingos ceremonijos metu ant laivo iškelta Lietuvos vėliava ir jis įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre. Terminalo operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą išpirko už maždaug 140 mln. eurų.
Nepriklausomi ekspertai tvirtina, jog su „Independence“ projektu ne viskas yra gerai. Lietuva smarkiai permokėjo, o sandoriai – galimai neskaidrūs, juos tyrė netgi Seimo komisija. Esą laivo ateitis ir panaudojimo perspektyvos – neaiškios, todėl alternatyvioje žiniasklaidoje jis vadinamas amžiaus afera, nes vieni politikai nuo šio reikalo buvo tiesiog nustumti, o kiti – stengėsi kuo daugiau permokėti, kad nuobyros, kaip įtariama, būtų gausesnės. Juk buvęs „Achemos“ vadovas Bronislovas Lubys dujų terminalą Klaipėdoje norėjo ir planavo pastatyti pigiau, kad atitiktų Lietuvos, o ne biurokratų poreikius, tačiau dėl šių idėjų žymus šalies pramonininkas bei Kovo 11-osios Arto signataras turėjo paaukoti savo gyvybę.
Antras įvykis – šnipinėjimo skandalas, kurį LRT ir kitos valdžiasklaidos priemonės stengiasi nutylėti. Teisėsauga pranešė, jog išaiškino TS-LKD narį, kuris šnipinėjo Rusijai. Įtarimai šnipinėjus priešiškai valstybei pareikšti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nariui, buvusiam Šiaulių konservatoriui, tremtinių organizacijų nariui Eduardui Manovui. Jis suimtas nuo sausio, tačiau beveik metus visi tylėjo. Kodėl? Kodėl buvo sudarytos sąlygos šiai pedofilijos bei korupcijos, o dabar ir šnipinėjimo skandalų krečiamai partijai dalyvauti rinkimuose ir galimai vėl laimėti? Paprastai vienas GRU agentas niekada nedirba, veikia visa sistema. Gal buvo paaukotas pėstininkas, o kiti agentai – toliau dirba tą patį darbą?
Kažkodėl niekas nenustebo, kad Rusijos karinės žvalgybos agentas buvo infiltruotas būtent į TS-LKD. Taip anksčiau ar vėliau turėjo nutikti. Tai loginė visų šią politinę bendruomenę krėtusių skandalų pasekmė: tranzito į Kaliningradą stabdymas, „Belaruskalij“ istorija, Baltarusoijos prezidento A.Lukašenkos atidavimas į Putino glėbį, Taivano atstovybės įsteigimas Vilniuje ir t.t. Žmonėms kyla pagrįstas klausimas, jeigu šalies vadovai apie tai galimai žinojo anksčiau, kodėl lietuviškoji „giluminė valstybė“ („Deep State“) taip stengiasi šią politinę bendruomenę traukti iš pačių įvairiausių politinių skandalų ir nelaimių: nuo pedofilijos iki korupcijos bei akivaizdaus tarnavimo Kremliui, kad ji kuo mažiau nukentėtų, kad žmonės kuo mažiau apie tai sužinotų ir diskutuotų. Tuo tarpu Remigijų Žemaitaitį stengiamasi kuo greičiau nukryžiuoti už kvailą vaikišką skantuodę arba Petrą Gražulį už Švento Rašto citavimą? Kas sprendžia ir kas lemia tokius dvigubus standartus, kurie visiems yra akivaizdūs ir jau ne juokais drasko rinkėjams akis bei širdis, o valstybę tarptautiniu mastu paverčia klounų cirku? Jei tai yra tarptautiniu mastu veikianti šaika ar kokia nors „Kubos mafija“, tai jiems ir Ruminijoje rinkimus laimėjo „ne tie“ ir Gruzijoje norima sukelti „maidaną“, nes rinkimus taip pat laimėjo „ne tie“. Tai gal teiktų pagaliau įvardinti, kas tie „gerieji“, o kas „blogieji“, kas ir kokiuose kabinetuose sprendžia tautų likimus, neleisdami rinkėjams turėti ir išreikšti savo valią? Ar mes einame prie visiškai naujos pasaulinės diktatūros, kai piliečiai neturi teisės laisvai rinkti valdžią?
Ir paskutinė žinia – apie mūsų kaimus. Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas traukiasi iš pareigų. Teigiama, kad tokį sprendimą medikas priėmė pajutęs miesto valdžios spaudimą ir nepasitenkinimą.
Kodėl ši žinia man pasirodė tokia svarbi? Todėl, kad iškyla vertybiniai konfliktai. Kretinga ir Joniškis, remiantis demografiniais bei ekonominiais rodikliais – labai panašūs rajonai. Todėl ir giluminiai procesai – kai kuriais atvejais identiški. Kaip ten, taip ir čia – neparankūs visi tie, kurie atvyksta dirbti iš didmiesčių ar užsienio ir parodo kaip reikia siekti pridėtinės vertės, kad būtų geri veiklos rezultatai, ne tik popieriuose, bet realybėje.
Deja, rajoninėse savivaldybėse taip yra. Specialistai, kurie atvyksta iš užsienio ar šalies didmiesčių padėti provincijai pasiekti tam tikrą aukštesnį lygį, susiduria su įvairiomis kliūtimis, sabotažu ar net mobingu. Priežastis – paprasta ir banali: vietos specialistai bijo konkurencijos, bijo, prarasti darbo vietas, todėl nenori jomis dalintis su atvykėliais, kurie galimai privers juos dirbti šiuolaikiškai, europietiškai, atims darbo vietas. Be to – biudžetinis sektorius kiekvienoje rajono savivaldybėje yra didžiausias ir pagrindinis darbdavys, maitinantis daugiau nei pusę rajono šeimų. Jame pareigas iš kartos į kartą eina tik savi, kurie kartu „pabaliavoja“, vieni kitus senai pažįsta. Tai ir yra kone pagrindinė priežastis, kodėl reikalai biudžetiniame bet kurio rajono sektoriuje stovi ir nejuda iš vietos dešimtmečiais. Todėl, kad kiekvienas atvykėlis kelia potencialią grėsmę rajoninės pelkės stabilumui, nes galimai privers dirbti, arba reikalus tvarkyti kitaip – ne popieriuose, o realiai, kad veiksmai atitiktų įstatymus ir būtų kuriama pridėtinė vertė.
Gedminas, buvęs Joniškio ligoninės vadovas rajono administracijai buvo itin neparankus. „Miesto vadovai žiūri savo interesų, įtakos. Viešasis interesas, pacientai, kuriems teikėme pirmenybę, panašu, kad nerūpi. Joniškyje vis dar klesti švogerių kraštas. Aš buvau labai nepatogus ir nepaklusnus vadovas kai kuriems valdžios žmonėms. Kai man skambindavo įtakingi žmonės ir prašydavo kokį giminaitį paguldyti, priimti be eilės, aš principingai atsakydavau“, – kalbėjo žinisklaidai medikas.
Mes nenorime lyginti Kretingos ir Joniškio ligoninių. Ne čia yra esmė! Problema glūdi požiūryje ir vertybėse. Pati „dvasinė būsena“ ir nerašytos tradicijos bet kurio rajono biudžetinėje sferoje diktuoja tą patį naratyvą: „jei esi ne savas – būsi suvalgytas iš išmestas“. Tokią žinutę gauna bet kas svetimas, kas bando peržengti korupcines „raudonas linijas“.
440 peržiūrų (-a)