Štai ir baigiasi 2024 – ieji metai. Kretingos gyventojai vis labiau grimzta į artėjančių Kalėdų nuotaiką, dovanų ir šventės laukimas pamažu nustumia kasdienius asmeninius rūpesčius. O ką jau kalbėti apie žmogui ne tokias artimas viso rajono problemas.
Tačiau prieš užveriant prabėgančių metų duris norisi atsigręžti ir prisiminti, kas pasiliko už nugaros. Juo labiau, kad kai kurie šiemet buvę įvykiai pro uždarytas duris neišvengiamai brausis ir į šiuos metus.
Metų pradžia prasidėjo netikėtai kilusiu skandalu dėl šalia Darbėnų ketintos statyti didžiausios Baltijos šalyse metanolio ir vandenilio gamyklos. Auksūdžio kaimo pavadinimą bematant įsiminė visa Lietuva. Tačiau taip nutiko ne tiek dėl pačios gamyklos, kiek dėl mūru prieš ją stojusių darbėniškių ir aplinkinių gyventojų.
Kol Poveikio aplinkai vertinimo procedūrą jau pradėję investuotojai atkakliai siekė savo tikslų, žmonėms labiausiai įsiminė lyg ant čiuožyklos ledo visą tą laiką slidinėjęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Lyg užburtas žadama beveik pusės milijardo eurų investicija, jis nesislapstydamas advokatavo verslininkams ir nekreipė dėmesio, kad prieštarauja visuomenės daugumos nuomonei.
Girdamas danų investuotojų siūlomą projektą meras žmonėms taip ir liko dorai nepaaiškinęs, kokią realią naudą iš šios gamyklos gaus rajonas ir Darbėnai? A.Kalnius net ignoravo tai, kad chemijos pramonės objektas nėra numatytas rajono Strateginis plėtros plane, kuriame, priešingai, dominuoja turizmo ir rekreacijos tikslai. Vadinasi, prieš uždegant žalią šviesą investuotojams, prieš tai buvo būtina keisti ir Strateginiame plėtros plane numatytas prioritetines kryptis.
Kad bendraujant su bendruomene labai jau pjaunama pro šalį, meras susivokė tik po dviejų mėnesių. Nepaisydamas Kovo 8 – osios šventės jis vakarop privertė darbėniškius susirinkti mokyklos salėje ir iškilmingai jiems paskelbė irgi nepritariąs gamyklos statybai. Kodėl meras staiga pakeitė savo nuomonę, taip ir liko neaišku, nes, kaip jis pats pasakė, „aš turiu daugiau informacijos, bet negaliu jos atskleisti“.
Aišku, tai nebuvo vienintelis atvejis, kai kažko siekusi valdžia pakėlė rankas prieš visuomenės argumentus. Metų pradžioje pristatytame Strateginiame veiklos plane išlindo savivaldybės planai rajono apgyvendinimo įstaigoms ant kupros užmesti „pagalvės“ mokesčio surinkimą.
Prieš tai net nepasiskaičiavus, kiek jos būtų surenkama, nei kaip efektyviai ji būtų panaudojama. Verslininkai, gi, prieštaravo, kad papildomas euras nakvynei Kretingos rajoną pasirinkusius svečius tik suerzins ir galų gale tuos pavienius eurus turės pačios įmonės.
Rajono vadovų noras pamėgdžioti kurortus ir šalies didmiesčius greitai išblėso pritrūkus svaresnių argumentų. Pabūgus priešpriešos su apgyvendinimo ir pramogų įmonėmis, ketinimas įvesti „pagalvės“ mokestį nukabinus nosį iš Stateginio veiklos plano buvo išbrauktas.
Vėliau buvo netikėti savivaldybės pranešimai apie tai, kad nepritariama planams buvusio žvėrininkytės ūkio teritorijoje Pasieniečių gatvėje statyti plastiko atliekų perdirbimo gamyklą, Darbėnų seniūnijoje įrengti Vakarų šaulių šaudyklą.
Tačiau tai buvo padaryta tik po to, kai imdavo bruzdėti visuomenė. A.Kalnius taip ir neįtikino kretingiškių, kad tokios verslo idėjos atsirado be jo žinios ir pritarimo. Kaip ir metanolio gamyklos atveju, apie verslininkų ketinimus imtis abejotinos veiklos gyventojai sužinodavo jau prasidėjus kažkokiam veiksmui.
Logika diktuoja, kad rajone kažką sumanęs investuotojas iš pradžių apsilanko savivaldybėje, su savo planais supažindina rajono vadovus. Ar ne tuomet apie tokius verslininkų vizitus būtų privaloma informuoti gyventojus?
Valdžios užsispyrimas šiemet būdavo ir didesnis, nei žmonių spaudimas. Prieš prasidedant rekonstrukcijai miesto stadionui buvo užsimota suteikti šaulių pavadinimą. Socialiniuose tinkluose gyventojai tokiam sumanymui nepritarė ir stadionui siūlė labiau su rajono sporto istorija susijusius pavadinimus.
Tačiau šaulių sąjungai priklausančio mero įsipareigojimai buvo stipresni. Taryboje įjungus daugumos balsavimo buldozerį, stadionui suteiktas Kretingos šaulių pavadinimas, kurį šiandien prisimena, matyt,vienintelis A.Kalnius.
Žmonių nuomonės nepaisoma ir Rotušės aikštės rekonstrukcijos klausimu. Rengiamas šios teritorijos detalusis planas automobilių stovėjimą iš aikštės numato perkelti šiaurinę jos dalį, aukojant nemažą vejos plotą ir papildomas mašinų stovėjimo vietas įrengiant prie pat gimnazijos sporto aikštyno tvoros.
Tuo tarpu visiškai nekreipiama dėmesio į aktyvių visuomenininkų siūlymą šiauriniame aikštės pakraštyje statyti palyginus nebrangiai kainuojančią daugiaaukštę mašinų stovėjimo aikštelę, kuri išspręstu visas parkavimo problemas miesto centre. Juolab, kad statinio stogo erdvę numačius komercinei veiklai, tokią aikštelę miestui gal imtųsi pastatyti privatus verslas?
Aktyviai pradėjusio veikti tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis netikėtai rajonui sutaupė apie 15 – 18 tūkst. eurų kasmet. Tiek tradiciškai buvo išleidžiama savivaldybės darbuotojų kalėdiniams ir vasaros pabaigtuvių baliams. Su rajono biudžeto lėšomis perkamu maistu, samdomais muzikantais ir linksmintojais.
Iš pradžių savivaldybės administracijos vadovai ir meras visus tikino, kad tai esanti puiki darbuotojų skatinimo forma ir neformalaus tarpusavio pabendravimo būdas. Tačiau G.Petreikiui suabejojus tokių, vestuves primenančių renginių teisėtumu, toliau tęsti šią tradiciją buvo pabūgta.
Užuot pagyrus Kontrolės komiteto primininką už rūpestingą biudžeto pinigų saugojimą nuo švaistymo, G.Petreikis tarybos posėdyje už tai buvo viešai nukelnėtas. Gal dėl to, kad kažkas neteko progos dukart per metus nemokamai paūliavoti? Net opozicijos atstovai išsigando kišti pirštą į žarijas ir net nebandė užstoti savo kolegą.
Ar šis aktyvaus tarybos nario akibrokštas rajono vadovams merui nebus pasitarnavęs, kaip signalas puolimui? Išaiškinus priešą, atakos ėmė ristis viena po kitos. A.Kalniaus išpūstas skandalas, kad G.Petreikis persekiojąs ir visaip kaip skriaudžiąs Kontrolės komitete neraštingai protokoluojančią sekretorę baigėsi niekuo.
Tuomet nepatogius klausimus administracijos specialistams keliantis tarybos narys buvo apkaltintas, kad, esą, dėl jo nepakenčiamo charakterio būdo iš savivaldybės būriais išeina darbuotojai. Botagas, kuriuo meras vanoja G.Petreikį, uždrožė ir visam Kontrolės komitetui, į kurį uždrausta ateiti kviečiamiems specialistams, atsisakoma pateikti dokumentus, o į komiteto užklausas tuščiai atrašinėjama.
Per visą Lietuvą nusiritęs „čekiukų“ skandalas neaplenkė ir Kretingos rajono. Buvę ir esantys tarybos nariai į rajono biudžetą jau yra sugražinę apie 80 tūkst. eurų. Iš pradžių kai kurie tai bandė daryti savanoriškai, tačiau į darbą įsijungusi prokuratūra ir teismai politikų kišenes privertė pakratyti smarkiau.
Teisingumo ranka užkliuvo ir merą A.Kalnių, kuris jautėsi tarybos nario veiklai skirtas lėšas naudojęs visiškai teisėtai. Prasidėjus savanoriškam pinigų grąžinimui, meras biudžetui demonstratyviai sugrąžino jam buhalterijos per klaidą permokėtą vieną centą.
Tačiau prokuratūra savivaldybei mero pateiktus automobilio degalų čekiukus įvertino visiškai kitaip. A.Kalnius pats pripažino iš kiek daugiau nei 10 tūkst. panaudotų eurų neteisėtai išleidęs didžiają jų dalį – 7 tūkst. 541 eurą ir net 61 centą. Pagal pasirašytą taikos sutartį su prokuratūra, tiek jis įsipareigojo grąžinti rajono biudžetui.
Tačiau A.Kalniaus atvejį nuo visų kitų tarybos narių skiria nemaža praraja. Jam, kaip rajono merui, nebuvo būtina naudotis tarybos nariams skirta kompensacija. Nors praėjusią kadenciją žmonių išrinktas meras ir vesdavo tarybos posėdžius bei juose galėdavo balsuoti, jis nedirbo kaip tarybos narys. Meras, kaip likę tarybos nariai, nebūdavo skiriamas į tarybos komitetus, o savo mandatą atiduodavo tolimesniam rinkiminiame sąraše esančiam kandidatui.
A.Kalnius į darbą tada ir dabar eina, kaip meras ir už tai iš biudžeto jam mokamas atlyginimas, savivaldybėje jam suteikiamos visos darbo sąlygos. Įskaitant ir transportą. Aiškinimai, kad jis, savaitgaliais į seniūnijų renginius važiuodavęs asmeniniu automobiliu, nes jis naudoja mažiau degalų, nei valdiška mašina, yra nevykęs išsisukinėjimas. Ir seniūnijų šventėse ant scenos kalbos rėžti jis lipdavo ne kaip tarybos narys, o kaip savivaldybės viskuo aprūpintas meras.
Tarybos nariams skirtų kompensacijų gviešęsis A.Kalnius paprasčiausiai ėmė tai, kas blogai padėta. Lietuvoje buvo merų, kuriems užteko sąžinės ar proto to nedaryti.
„Čekiukų“ istorija A.Kalniui dar nėra baigta. Ikiteisminiai tyrimai pradedami ir dabar pareigas einantiems savivaldybių vadovams, kurių nuo baudžiamosios atsakomybės neišgelbėjo į biudžetą gražinti pinigai.
Šiuos metus vainikavo Seimo rinkimai. Intrigų netrūko ir Kretingoje, kai kandidate save iškėlusi Justė Stonkutė iš pradžių į Parlamentą bandė kandidatuoti po valstiečių ir žaliųjų vėliava. Kai tai nepavyko „nepriklausomą“ kandidatę visaip kaip rėmė daugumą taryboje turintis „Kretingos kraštas“ su meru priešakyje.
Ilgamečio Kretingos rajono atstovo Seime Antano Vinkaus ir rajono tarybos opozicijos lyderės Violetos Turauskaitės akistatą antrajame ture laimėjo pastaroji politikė, kuri, ar tik ne pirmą kartą Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje, į Seimą atėjo tiesiai iš rajono tarybos.
Patekusi į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kretingiškė turės galimybę taisyti Vietos savivaldos įstatymo spragas, kuriomis naudojasi Kretingos valdžia rajone siaurindama demokratiją.
Uždarius vienas duris atsidursime ateinančių metų kambaryje. Jame taip pat netruks įvykių, kurie rajono gyventojus ir liūdins, ir piktins, ir džiugins. Bet kuriuo atveju, nepaliks abejingais.˙
642 peržiūrų (-a)
Dar reikėtų prisiminti jo darbelius kultūros srityje. Kiek gerų specialistų paliko darbą Kretingos savivaldybeje( kas gali paneigti kad buvo daromas mero poveikis).nors be vargo gavo darbus kitose savivalgybese. Kur dar Kretingos muziejaus gynyba. Galva guldoma už savo draugei direktorių. Pabaigai norėtųsi palinkėti stiprybės Kontrolės komiteto nariams ypač pirmininkui. Jo dėka daug sužinome ir aferoms yra užkertamas kelias. Ne visada padeda save carų laikančiam meru daryti kas šauna į galvą.